Teikiamas referendumu spręsti klausimas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimo įgyjant kitos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančios valstybės pilietybę.

Tiksli referendumu spręsti teikiamo Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo formuluotė skamba taip:

„Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais konstitucinio įstatymo nustatytais pagrindais. Lietuvos Respublikos pilietis pagal kilmę, įgijęs konstitucinio įstatymo nustatytus Lietuvos Respublikos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančios valstybės pilietybę, Lietuvos Respublikos pilietybės nepraranda. Kitais atvejais Lietuvos Respublikos pilietis negali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, išskyrus konstitucinio įstatymo nustatytas išimtis. Pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką nustato konstitucinis įstatymas.“

 

2018 m. rugsėjo 20 d. Lietuvos Respublikos Seime užregistruotas Lietuvos Respublikos pilietybės konstitucinio įstatymo projektas Nr. XIIIP-2566, kuriame nurodyti šie europinės ir transatlantinės integracijos kriterijai:

  • valstybės narystė Europos Sąjungoje ir (ar) valstybės dalyvavimas Europos ekonominės erdvės susitarime;
  • valstybės narystė Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijoje;
  • valstybės narystė Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje.

Šiame konstitucinio įstatymo projekte taip pat nurodytos valstybės, kurios neatitinka Lietuvos Respublikos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijaus. Tai valstybės, kurios dalyvauja buvusios SSRS pagrindu sukurtose politinėse, karinėse, ekonominėse ar kitose valstybių sąjungose ar sandraugose (pavyzdžiui, yra Nepriklausomų Valstybių Sandraugos, Eurazijos ekonominės sąjungos ar Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos narės).

Europos Sąjungos šalys narės (28): Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos (NATO) šalys narės (29): Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO, OECD) šalys narės (36): Europos ekonominės erdvės susitarimo dalyvės (4):
  • Airija
  • Austrija
  • Belgija
  • Bulgarija
  • Čekija
  • Danija
  • Estija
  • Graikija
  • Ispanija
  • Italija
  • Jungtinė Karalystė
  • Kipras
  • Kroatija
  • Latvija
  • Lenkija
  • Lietuva
  • Liuksemburgas
  • Malta
  • Nyderlandai
  • Portugalija
  • Prancūzija
  • Rumunija
  • Slovakija
  • Slovėnija
  • Suomija
  • Švedija
  • Vengrija
  • Vokietija
  • Albanija
  • Belgija
  • Bulgarija
  • Čekija
  • Danija
  • Estija
  • Graikija
  • Islandija
  • Ispanija
  • Italija
  • Jungtinė Karalystė
  • Jungtinės Amerikos Valstijos
  • Juodkalnija
  • Kanada
  • Kroatija
  • Latvija
  • Lenkija
  • Lietuva
  • Liuksemburgas
  • Nyderlandai
  • Norvegija
  • Portugalija
  • Prancūzija
  • Rumunija
  • Slovakija
  • Slovėnija
  • Turkija
  • Vengrija
  • Vokietija
  • Airija
  • Australija
  • Austrija
  • Belgija
  • Čekija
  • Čilė
  • Danija
  • Estija
  • Graikija
  • Islandija
  • Ispanija
  • Italija
  • Izraelis
  • Japonija
  • Jungtinė Karalystė
  • Jungtinės Amerikos Valstijos
  • Kanada
  • Latvija
  • Lenkija
  • Lietuva
  • Liuksemburgas
  • Meksika
  • Naujoji Zelandija
  • Nyderlandai
  • Norvegija
  • Pietų Korėja
  • Portugalija
  • Prancūzija
  • Slovakija
  • Slovėnija
  • Švedija
  • Šveicarija
  • Suomija
  • Turkija
  • Vengrija
  • Vokietija
  • Norvegija
  • Šveicarija
  • Lichtenšteinas
  • Islandija

Konstitucijoje įtvirtinta, kad, išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės pilietis. Ši Konstitucijos nuostata keičiama tik referendumu.

Emigravusieji po nepriklausomybės atkūrimo 1990 m. kovo 11 d. šiuo metu, išskyrus kai kurias išimtis, negali turėti kitos šalies pilietybės. Įgydami kitos šalies pilietybę jie praranda Lietuvos pilietybę.

Konstitucinis Teismas anksčiau yra pažymėjęs, kad daugybinė pilietybė negali būti paplitęs reiškinys, todėl Konstitucijai prieštarautų daugybinės pilietybės įteisinimas įstatymu tiems žmonėms, kurie išvyko iš šalies po nepriklausomybės atkūrimo.

 

Lietuvos Respublikos referendumo įstatymas nustato, kad privalomasis referendumas laikomas įvykusiu, jeigu jame dalyvavo daugiau kaip pusė piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašą.

Kadangi privalomajame referendume dėl Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimo yra keičiama Lietuvos Respublikos Konstitucijos I skirsnio „Lietuvos valstybė“ 12 straipsnio nuostata, sprendimas būtų laikomas priimtu, jei tam pritartų daugiau kaip pusė piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašą.

Privalomasis referendumas skelbiamas Lietuvos Respublikos Seimo iniciatyva. Atitinkamas Seimo nutarimas skelbti privalomąjį referendumą dėl pilietybės išsaugojimo priimtas 2018 m. spalio 18 d.

Šiuo referendumu spręsti pateiktas klausimas yra ne dėl dvigubos ar daugybinės pilietybės įteisinimo, o dėl jau teisėtai įgytos ir turimos pilietybės išsaugojimo.

Referendumu sprendžiamas klausimas, ar leisti Lietuvos pilietybę turintiems Lietuvos piliečiams, kurie išvyko į Vakarų Europos šalis, JAV ir Kanadą, išsaugoti Lietuvos Respublikos pilietybę.

Tikslus europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančių valstybių sąrašas būtų nustatomas konstituciniu įstatymu.

2018 m. rugsėjo 20 d. Seime užregistruotas Lietuvos Respublikos pilietybės konstitucinio įstatymo projektas, kuriame nurodyti šie europinės ir transatlantinės integracijos kriterijai:

  • valstybės narystė Europos Sąjungoje ir (ar) valstybės dalyvavimas Europos ekonominės erdvės susitarime;
  • valstybės narystė Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijoje;
  • valstybės narystė Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje.

Plačiau apie pilietybės įgijimo, netekimo, atkūrimo, grąžinimo ir kitus klausimus galima rasti paspaudus šią nuorodą.

 

Informaciją referendumo klausimu teikia Vyriausybės kanceliarija kartu su Užsienio reikalų ministerija. Vyriausybės kanceliarijai informuoti visuomenę dėl referendumo ir juo spręsti teikiamo klausimo svarbos Valstybės ir Tautos gyvenimui pavesta 2019 m. sausio 11 d. priimtu Seimo nutarimu.

Pabrėžtina, kad Vyriausybės kanceliarija nevykdo agitacijos „už“ ar „prieš“. Vykdoma informavimo kampanija dėl referendumo ir juo spręsti teikiamo klausimo svarbos.

 

Įgyvendindama Seimo 2019 m. sausio 11 d. nutarimą Nr. XIII-1537, kuriuo pavedama informuoti visuomenę apie referendumu spręsti teikiamo klausimo svarbą, Vyriausybės kanceliarija:

  • kviečia Lietuvos piliečius dalyvauti referendume ir taip išsakyti savo pilietinę poziciją; Lietuvos piliečiai užsienyje kviečiami laiku užsiregistruoti (daugiau informacijos apie registraciją – Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje www.vrk.lt);
  • informuoja apie referendumu spręsti teikiamo klausimo svarbą Valstybės ir Tautos gyvenimui.

Lietuvos piliečiai Lietuvoje ir užsienyje taip pat raginami atkreipti dėmesį, kad šis referendumas yra dėl pilietybės išsaugojimo, o ne dėl dvigubos pilietybės.

Skirtumas tarp šių dviejų klausimų yra tas, kad referendumu dėl pilietybės išsaugojimo klausiama, ar leisti pilietybę išsaugoti tiems Lietuvos piliečiams, kurie ją jau turi, tačiau įgyja kitos Europos Sąjungos, NATO ar EBPO šalies pilietybę.

Informuojant visuomenę taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad visiems Lietuvos piliečiams Lietuvoje ir užsienyje galioja visos tos pačios konstitucinės teisės ir prievolės. Jokių papildomų privilegijų (ir prievolių) referendumas jokiai piliečių grupei nesukurs.

Dar kartą pabrėžiame, kad Vyriausybės kanceliarija nevykdo agitacijos „už“ ar „prieš“.

 

  • Dėl piliečio teisių ir pareigų išsaugojimo;
  • Dėl pareigos atlikti privalomąją karinę tarnybą;
  • Dėl mokesčių;
  • Dėl sveikatos ir socialinės apsaugos bei pensijų;
  • Dėl renkamų pareigų ir pareigų valstybės tarnyboje.

Jokių privilegijų referendumas nesukurs.

Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją Lietuvos piliečiai turi ne tik teises, bet ir pareigas, tarp jų – atlikti karo prievolę ir kt. Kitos valstybės pilietybės turėjimas Lietuvos piliečių neatleidžia nuo pareigų Lietuvos Respublikai visa apimtimi vykdymo.

 

Turės.

Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją Lietuvos piliečiai turi ne tik  teises, bet ir pareigas, tarp jų – ir karo prievolė. Kitos valstybės pilietybės turėjimas ar vien tik išvykimas į užsienio valstybę (išvykimo deklaravimas) neatleidžia nuo karo prievolininko pareigų Lietuvos Respublikai.

Nuo karo prievolės karo prievolininkai gali būti atleidžiami tik dėl sveikatos būklės ar amžiaus, taip pat atleidžiamos moterys, išskyrus tas, kurios pareiškė norą tapti karo prievolininkėmis ir (ar) yra baigusios aukštojoje mokykloje medicinos, slaugos ar akušerijos studijų programas.

Lietuvos Respublikos teisės aktai šiuo metu nereglamentuoja kitų šalių pilietybę turinčių asmenų privalomosios karo tarnybos atlikimo sąlygų. Taigi dvigubą (daugybinę) ar vieną pilietybę turintys asmenys traktuojami kaip turintys vienodas pareigas ir turi būti šaukiami atlikti minėtą tarnybą bendrais pagrindais.

Jeigu kitos ES ar NATO šalies ir Lietuvos pilietybę turintis asmuo karo tarnybą būtų atlikęs kitoje NATO ar ES valstybėje, pagal Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymą privalomoji pradinė karo tarnyba jam būtų įskaitoma Lietuvos kariuomenės vado sprendimu.

Privalomoji karo tarnyba karo prievolininkui (įskaitant ir turinčius dvigubą pilietybę) gali būti atidėta individualia tvarka Karo prievolės įstatymo 15 straipsnyje nustatytais bendrais pagrindais (šeiminės, socialinės ir kt. priežastys).

Jei Lietuvos ir kitos šalies pilietybę turintis karo prievolininkas yra šaukiamas tiek Lietuvoje, tiek užsienio valstybėje, visų pirma turėtų būti atsižvelgiama į Lietuvos Respublikos interesus ir poreikį šaukti karo prievolininką atlikti privalomąją karo tarnybą Lietuvoje.

Svarstant tarnybos ar jos atidėjimo klausimus, visada stengiamasi atsižvelgti į užsienyje gyvenančių karo prievolininkų padėtį – jiems sudaromos sąlygos susisiekti su savo karo prievolės skyriais nuotoliniu būdu, vertinamos jų gyvenimo aplinkybės užsienyje, derinamos jų atvykimo į Lietuvą dėl karo prievolės procedūrų datos, apmokamos kelionės išlaidos. Fizinis atvykimas į Lietuvą jiems yra būtinas tik dviem atvejais – pasitikrinti sveikatos ir atlikti tarnybos.

Siekiant supaprastinti privalomosios karo tarnybos atlikimo sąlygas ir kad kuo daugiau Lietuvos Respublikos piliečių būtų pasirengę ginti Lietuvos valstybę nuo ginkluoto užpuolimo, ateityje bus siūloma Lietuvai prisijungti prie Europos Tarybos konvencijos dėl pilietybės, kuri leistų lanksčiau spręsti klausimus, susijusius su dvigubą pilietybę turinčių asmenų karo prievolės atlikimu šalyse, kurios yra prisijungusios prie šios Konvencijos. Taip pat svarstysime galimybę pasirašyti atitinkamas sutartis su kitomis valstybėmis, kurios nėra minėtos Konvencijos subjektai, bet leidžia savo piliečiams turėti daugybinę pilietybę.

Be Lietuvos, tokių šalių yra devynios.

Tai Austrija, Danija, Estija, Graikija, Kipras, Norvegija, Suomija, Švedija ir Turkija.

Kartu pažymime, kad Danijoje, Estijoje, Norvegijoje ir Švedijoje kasmet pašaukiama mažiau nei 20 procentų tai amžiaus grupei priklausančių jaunuolių.

 

Sveikatos įmokos priklauso ne nuo asmens pilietybės, bet nuo gyvenamosios vietos. Lietuvos piliečiai sveikatos įmokas mokės tuo atveju, jei gyvens Lietuvoje.

Kitose valstybėse gyvenantiems Lietuvos piliečiams bus taikomi tų valstybių sveikatos draudimą, teisę į sveikatos paslaugas reguliuojantys teisės aktai. 

Toks principas, kai teisė į Valstybinio sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis kompensuojamą sveikatos priežiūrą priklauso nuo žmogaus nuolatinės gyvenamosios vietos bei šalies, kurioje mokamos privalomojo sveikatos draudimo įmokos, bendrai galioja visose Europos Sąjungos valstybėse.

Teisę dalyvauti privalomojo sveikatos draudimo sistemoje turi visi Lietuvoje nuolat gyvenantys jos piliečiai ir užsieniečiai. Taip pat – laikinai Lietuvoje gyvenantys ir teisėtai dirbantys užsieniečiai bei jų nepilnamečiai šeimos nariai, nelydimi nepilnamečiai užsieniečiai, užsieniečiai, kuriems suteikta papildoma apsauga Lietuvos Respublikoje, bei užsieniečiai, drausti privalomuoju sveikatos draudimu tarptautinių sutarčių pagrindu. Kitaip tariant, sveikatos draudimo sistema apima ne tik Lietuvoje gyvenančius  piliečius, bet ir užsieniečius.

Žmonių, kurie draudžiami privalomuoju sveikatos draudimu valstybės lėšomis, kategorijos yra apibrėžtos Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatyme. Tarp jų – vaikai ir jaunuoliai iki 18 metų, moterys, esančios nėštumo ir gimdymo atostogose, aukštųjų mokyklų studentai, studijuojantys pagal nuolatinės studijų formos studijų programas, žmonės su negalia, Užimtumo tarnyboje įsiregistravę bedarbiai ir kiti.

Asmens socialinės išmokos ar pašalpos priklauso ne nuo asmens turimos pilietybės, o nuo jo gyvenamosios vietos. Pensijos dydis taip pat priklauso ne nuo pilietybės, o nuo to, kaip ilgai žmogus dirbo ir kokio dydžio buvo jo pajamos.

Daugybinės pilietybės įteisinimas Lietuvos socialinės apsaugos ir darbo sistemai esminės įtakos neturės. Lietuvos piliečiai, įgiję vienos ar daugiau valstybių pilietybę, neprarastų savo teisių ir pareigų.

Socialinių paslaugų teikimas, paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti teikimas, asmenų lygių galimybių gynimas, darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį, darbo teisinių santykių reguliavimas nesiejamas su asmens pilietybe. Šiais atvejais svarbi žmogaus gyvenamoji / buvimo vieta, kuri turi būti Lietuvoje.

Teisę gauti piniginę socialinę paramą, valstybės mokamas išmokas, skirtas vaikams išlaikyti, taip pat teisę naudotis užimtumo rėmimo sistema turi tiek Lietuvos piliečiai, tiek kiti atitinkamuose įstatymuose nurodyti žmonės, kurie yra deklaravę savo gyvenamąją vietą Lietuvoje arba įtraukti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, arba faktiškai gyvena Lietuvoje. Lietuvos piliečiai, įgiję vienos ar daugiau valstybių pilietybę, neįgytų ir neprarastų teisių ir pareigų, nurodytų atitinkamuose įstatymuose.

Lietuvos piliečiai, įgiję vienos ar daugiau valstybių pilietybę, neįgytų ir neprarastų teisių ir pareigų, kurias nustato Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas.

Lietuvos pensijų sistema yra grindžiama socialiniu draudimu. Kiekvieno pensijos gavėjo pensijos dydis yra individualus, jis priklauso nuo to, kaip ilgai žmogus dirbo ir kokio dydžio buvo jo pajamos, nuo kurių jis mokėjo pensijų socialinio draudimo įmokas, todėl kitos valstybės pilietybės įgijimas pensijų mokėjimui įtakos neturėtų.

Valstybinio socialinio draudimo įmokų ir išmokų mokėjimas nesiejamas su asmens pilietybe, tai reiškia, kad bet kurios valstybės pilietis, mokėjęs atitinkamos draudimo rūšies valstybinio socialinio draudimo įmokas, įgyja teisę ir į valstybinio socialinio draudimo išmokas.

Asmeniui įgijusiam stažą daugiau nei vienoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, kiekviena valstybė skiria ir moka pensiją už toje valstybėje įgytą stažą, nepaisant to, kurioje valstybėje asmuo gyvena. Tai reiškia, kad, apskaičiuojant asmens įgytą stažą, sumuojamas jo stažas, įgytas ES, Europos ekonominės erdvės valstybėse ar Šveicarijoje. Socialinio draudimo išmoka asmeniui gali būti neskiriama, jei bendra socialinio draudimo laikotarpių trukmė toje šalyje mažesnė nei vieni metai.

Mokesčių mokėjimas nėra susijęs su turima pilietybe. Mokesčiai mokami ten, kur uždirbamos apmokestinamosios pajamos.

Asmuo, turintis kitos šalies ir Lietuvos pilietybę gali dalyvauti renkant Lietuvos Respublikos Prezidentą ir Seimą.

Asmuo, turintis kitos šalies pilietybę, Lietuvos Respublikos Prezidentu ir Seimo nariu renkamas būti negali. Norėdamas tapti Lietuvos Respublikos Prezidentu ar Seimo nariu, Lietuvos pilietis turi atsisakyti turimos kitos valstybės pilietybės.

Lietuvos Respublikos savivaldybės tarybos nariu gali būti renkamas nuolatinis šios savivaldybės gyventojas, nepriklausomai nuo jo turimos pilietybės. Jam rinkimų dieną turi būti sukakę 18 metų. Savivaldybės tarybos nariu gali būti renkamas asmuo, kuris savo gyvenamąją vietą pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus deklaravo šios savivaldybės teritorijoje likus ne mažiau kaip 90 dienų iki rinkimų dienos.

 

Gali.

Bendrieji reikalavimai įsidarbinant Lietuvos Respublikos valstybės tarnyboje yra šie: 1) turėti Lietuvos Respublikos pilietybę; 2) mokėti valstybinę lietuvių kalbą; 3) būti ne jaunesniam kaip 18 metų ir ne vyresniam kaip 65 metų; 4) turėti aukštąjį universitetinį arba aukštąjį koleginį išsilavinimą. Tarp reikalavimų valstybės tarnautojams taip pat yra reikalavimas laikytis Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų, būti lojaliam Lietuvos valstybei ir jos konstitucinei santvarkai.

Nurodyti, ar asmuo turi kitos šalies pilietybę, reikia tuo atveju, kai kreipiamasi į Lietuvos Respublikos paslapčių apsaugos koordinavimo komisiją dėl teisės dirbti su įslaptinta informacija.

Paslapčių subjektams tarpininkaujant, Komisija sprendžia, ar išduoti leidimus dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija asmenims, turintiems dvigubą pilietybę, arba asmenims, neturintiems Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyto nuolatinio gyvenimo Lietuvos Respublikoje, Europos Sąjungos ar NATO valstybėse narėse cenzo (5 metai).

 

  • 2016 metai – 744
  • 2017 metai – 720
  • 2018 metai – 982

Šaltinis: Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

2018 metais Lietuvos Respublikos pilietybės netekę buvę Lietuvos Respublikos piliečiai įgijo šių valstybių pilietybę:

  • 284 įgijo Norvegijos pilietybę;
  • 175 įgijo Vokietijos pilietybę;
  • 121 įgijo Švedijos pilietybę;
  • 99 įgijo Jungtinės Karalystės pilietybę;
  • 48 įgijo JAV pilietybę;
  • 39 įgijo Airijos pilietybę.

Jei spręsti referendumu dėl pilietybės išsaugojimo pateiktam klausimui būtų pritarta, tokie asmenys ateityje galėtų išsaugoti Lietuvos Respublikos pilietybę.

Šaltinis: Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Vyriausybės kanceliarijos interneto svetainėje www.lrv.lt bei pilietybesvarbu.lt

Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje www.vrk.lt ir Facebook paskyroje „Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija“

Užsienio reikalų ministerijos interneto svetainėje www.urm.lt ir Facebook paskyroje „Užsienio reikalų ministerija“

Pasaulio lietuvių bendruomenės interneto svetainėje www.plbe.org ir Facebook paskyroje „PLB – Pasaulio Lietuvių Bendruomenė“

Pasaulio lietuvių bendruomenės Facebook paskyroje „DABAR = Dalyvaukime ir Aktyviai Balsuokime Ateinančiuose Rinkimuose“ https://www.facebook.com/MusuMetasDabar

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos interneto svetainėje www.sodra.lt

Asmenis, turinčius papildomų klausimų, kviečiame kreiptis į Vyriausybės kanceliariją elektroniniu paštu pilietybesvarbu@lrv.lt

Paskutinė atnaujinimo data: 2019-03-28