Pilietybės įgijimo, netekimo, atkūrimo, grąžinimo klausimai pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus

Toliau pateikiama informacija apie Lietuvos Respublikos įstatymų reglamentuojamus Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo, netekimo, atkūrimo, grąžinimo ir kitus su pilietybe susijusius klausimus.

Pilietybės įstatymą galima rasti paspaudus šią nuorodą: Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymas.

 

  • Lietuvos Respublikos pilietybę ir kitos valstybės pilietybę asmuo įgijo gimdamas;
  • yra asmuo, ištremtas iš okupuotos Lietuvos Respublikos iki 1990 m. kovo 11 d. Asmuo, ištremtas iš okupuotos Lietuvos Respublikos iki 1990 m. kovo 11 d., – iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvos Respublikos pilietybę turėjęs asmuo ar jo palikuonis, kurie 1940 m. birželio 15 d. – 1990 m. kovo 11 d. okupacinių režimų institucijų arba teismų sprendimais buvo prievarta iškeldinti iš Lietuvos dėl pasipriešinimo okupaciniams režimams, politinių, socialinių ar kilmės motyvų;
  • yra asmuo, išvykęs iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11d. Asmuo, išvykęs iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d., – iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvos Respublikos pilietybę turėjęs asmuo ar jo palikuonis, iki 1990 m. kovo 11 d. išvykę iš dabartinės Lietuvos Respublikos teritorijos nuolat gyventi į kitą valstybę, jeigu 1990 m. kovo 11 d. jų nuolatinė gyvenamoji vieta buvo ne Lietuvoje. Ši sąvoka neapima asmenų, kurie po 1940 m. birželio 15 d. išvyko iš Lietuvos teritorijos į buvusią Sovietų Sąjungos teritoriją;
  • yra ištremto iš okupuotos Lietuvos Respublikos iki 1990 m. kovo 11 d. ar išvykusio iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d. asmens palikuonis. Lietuvos Respublikos piliečio palikuonis – iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvos Respublikos pilietybę turėjusio asmens vaikas, vaikaitis ar provaikaitis;
  • sudarydamas santuoką su kitos valstybės piliečiu dėl to savaime (ipso facto) įgijo tos valstybės pilietybę;
  • yra asmuo, įvaikintas Lietuvos Respublikos piliečių (piliečio), iki jam sukako 18 metų, ir dėl to įgijęs Lietuvos Respublikos pilietybę;
  • yra asmuo – Lietuvos Respublikos pilietis, jeigu jį, iki jam sukako 18 metų, įvaikino kitos valstybės piliečiai (pilietis) ir dėl to jis įgijo kitos valstybės pilietybę;
  • Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo išimties tvarka, būdamas kitos valstybės pilietis;
  • yra asmuo, kuris išsaugojo Lietuvos Respublikos pilietybę arba kuriam Lietuvos Respublikos pilietybė buvo grąžinta dėl to, kad jis turi ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei;
  • Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo turėdamas pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje.

Lietuvos Respublikos pilietį, kuris kartu yra ir kitos valstybės pilietis, Lietuvos valstybė laiko tik Lietuvos Respublikos piliečiu. Kitos valstybės pilietybės turėjimas neatleidžia jo nuo Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų Lietuvos Respublikos piliečio pareigų.

Asmenys, iki 1940 m. birželio 15 d. turėję Lietuvos Respublikos pilietybę, ir jų palikuonys, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo nėra įgiję Lietuvos Respublikos pilietybės, turi neterminuotą teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, neatsižvelgiant į tai, kokioje valstybėje – Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje – jie nuolat gyvena. Šie asmenys Lietuvos Respublikos pilietybę gali atkurti, jeigu jie nėra kitos valstybės piliečiai. Reikalavimas atsisakyti kitos valstybės pilietybės netaikomas asmenims, kurie gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiai:

  • asmenys, ištremti iš okupuotos Lietuvos Respublikos iki 1990 m. kovo 11 d.;
  • asmenys, išvykę iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d.;
  • 1 ir 2 punktuose nurodytų asmenų palikuonys.

Lietuvos Respublikos pilietybė neatkuriama, jeigu yra Pilietybės įstatymo 22 straipsnio 1 ar 2 punkte nurodytų aplinkybių (jeigu asmuo rengėsi, kėsinosi padaryti ar padarė tarptautinius nusikaltimus – agresiją, genocidą, nusikaltimus žmoniškumui, karo nusikaltimus; arba jeigu asmuo rengėsi, kėsinosi padaryti ar padarė nusikalstamas veikas prieš Lietuvos Respubliką).

Lietuvos Respublikos pilietybė gali būti atkurta tik vieną kartą.

Lietuvių kilmės asmenys, niekada neturėję Lietuvos Respublikos pilietybės, turi teisę supaprastinta tvarka įgyti Lietuvos Respublikos pilietybę, neatsižvelgiant į tai, kokioje valstybėje – Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje – jie nuolat gyvena. Lietuvių kilmės asmuo – asmuo, kurio tėvai ar seneliai arba vienas iš tėvų ar senelių yra ar buvo lietuviai ir kuris pats laiko save lietuviu ir deklaruoja tai rašytiniu pareiškimu. Lietuvių kilmės asmenys gali įgyti Lietuvos Respublikos pilietybę supaprastinta tvarka, jeigu jie nėra kitos valstybės piliečiai ir nėra Pilietybės įstatymo
22 straipsnyje nurodytų aplinkybių (jeigu asmuo rengėsi, kėsinosi padaryti ar padarė tarptautinių nusikaltimų – agresiją, genocidą, nusikaltimų žmoniškumui, karo nusikaltimų; arba jeigu asmuo rengėsi, kėsinosi padaryti ar padarė nusikalstamų veikų prieš Lietuvos Respubliką; arba jeigu asmuo iki atvykimo gyventi į Lietuvos Respubliką kitoje valstybėje buvo baustas laisvės atėmimo bausme už tyčinį nusikaltimą, kuris pagal Lietuvos Respublikos įstatymus laikomas labai sunkiu nusikaltimu, arba Lietuvos Respublikoje buvo baustas už labai sunkų nusikaltimą, nesvarbu, ar išnyko teistumas, ar neišnyko; arba jeigu asmuo neturi teisės gauti dokumento, patvirtinančio teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje).

  • Vaikas, kurio abu tėvai arba vienas iš jų yra Lietuvos Respublikos piliečiai, gimdamas įgyja Lietuvos Respublikos pilietybę, nesvarbu, ar jis gimė Lietuvos Respublikos teritorijoje, ar už jos ribų.
  • Vaikas, kurio bent vienas iš tėvų buvo Lietuvos Respublikos pilietis, tačiau mirė iki vaiko gimimo, gimdamas įgyja Lietuvos Respublikos pilietybę, nesvarbu, ar jis gimė Lietuvos Respublikos teritorijoje, ar už jos ribų.
  • Asmenų be pilietybės, teisėtai nuolat gyvenančių Lietuvos Respublikoje, vaikas yra Lietuvos Respublikos pilietis, nesvarbu, ar jis gimė Lietuvos Respublikos teritorijoje, ar už jos ribų, jeigu jis gimdamas neįgijo kitos valstybės pilietybės.
  • Vaikas, kurio vienas iš tėvų yra asmuo be pilietybės, teisėtai nuolat gyvenantis Lietuvos Respublikoje, o kitas nežinomas, yra Lietuvos Respublikos pilietis, nesvarbu, ar jis gimė Lietuvos Respublikos teritorijoje, ar už jos ribų, jeigu jis gimdamas neįgijo kitos valstybės pilietybės.
  • Asmeniui, netekusiam Lietuvos Respublikos pilietybės, Lietuvos Respublikos pilietybė gali būti grąžinta pagal asmens prašymą. Lietuvos Respublikos pilietybė gali būti grąžinta tik vieną kartą.
  • Asmeniui, kuris Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo gimdamas, kuriam Lietuvos Respublikos pilietybė buvo atkurta arba suteikta supaprastinta tvarka ir kuris po to jos neteko, Lietuvos Respublikos pilietybė gali būti grąžinta, jeigu jis nėra kitos valstybės pilietis. Šis reikalavimas netaikomas asmeniui, kuris pagal Pilietybės įstatymo 7 straipsnio 1, 2, 3, 4 ir 7 punktus gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis:
  1. Lietuvos Respublikos pilietybę ir kitos valstybės pilietybę asmuo įgijo gimdamas;
  2. yra asmuo, ištremtas iš okupuotos Lietuvos Respublikos iki 1990 m. kovo 11 d.;
  3. yra asmuo, išvykęs iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11d.;
  4. yra ištremto iš okupuotos Lietuvos Respublikos iki 1990 m. kovo11 d. ar išvykusio iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d. asmens palikuonis;
  5. yra asmuo – Lietuvos Respublikos pilietis, jeigu jį, iki jam sukako 18 metų, įvaikino kitos valstybės piliečiai (pilietis) ir dėl to jis įgijo kitos valstybės pilietybę.
  • Lietuvos Respublikos pilietybės netenkama:
  1. atsisakius Lietuvos Respublikos pilietybės;
  2. įgijus kitos valstybės pilietybę, išskyrus asmenis, kurie pagal Pilietybės įstatymo 7 straipsnio 1 – 5, 7 ir 9 punktus gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiai [1) Lietuvos Respublikos pilietybę ir kitos valstybės pilietybę asmuo įgijo gimdamas; 2) yra asmuo, ištremtas iš okupuotos Lietuvos Respublikos iki 1990 m. kovo 11 d.; 3) yra asmuo, išvykęs iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11d.; 4) yra ištremto iš okupuotos Lietuvos Respublikos iki 1990 m. kovo 11 d. ar išvykusio iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d. asmens palikuonis; 5) sudarydamas santuoką su kitos valstybės piliečiu dėl to savaime (ipso facto) įgijo tos valstybės pilietybę; 7) yra asmuo – Lietuvos Respublikos pilietis, jeigu jį, iki jam sukako 18 metų, įvaikino kitos valstybės piliečiai (pilietis) ir dėl to jis įgijo kitos valstybės pilietybę; 9) yra asmuo, kuris išsaugojo Lietuvos Respublikos pilietybę arba kuriam Lietuvos Respublikos pilietybė buvo grąžinta dėl to, kad jis turi ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei];
  3. jeigu Lietuvos Respublikos pilietis tarnauja kitos valstybės tarnyboje neturėdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės leidimo;
  4. įgijus Lietuvos Respublikos pilietybę pateikus suklastotus dokumentus ar kitokiu apgaulės būdu;
  5. paaiškėjus Pilietybės įstatymo 22 straipsnyje nurodytoms aplinkybėms, dėl kurių asmeniui Lietuvos Respublikos pilietybė negalėjo būti suteikta, atkurta, grąžinta ar išsaugota (jeigu asmuo rengėsi, kėsinosi padaryti ar padarė tarptautinius nusikaltimus – agresiją, genocidą, nusikaltimus žmoniškumui, karo nusikaltimus; arba jeigu asmuo rengėsi, kėsinosi padaryti ar padarė nusikalstamas veikas prieš Lietuvos Respubliką; arba jeigu asmuo iki atvykimo gyventi į Lietuvos Respubliką kitoje valstybėje buvo baustas laisvės atėmimo bausme už tyčinį nusikaltimą, kuris pagal Lietuvos Respublikos įstatymus laikomas labai sunkiu nusikaltimu, arba Lietuvos Respublikoje buvo baustas už labai sunkų nusikaltimą, nesvarbu, ar išnyko teistumas, ar neišnyko; arba jeigu asmuo neturi teisės gauti dokumento, patvirtinančio teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje);
  6. paaiškėjus, kad sprendimas dėl asmens Lietuvos Respublikos pilietybės priimtas pažeidus šį ar kitus Lietuvos Respublikos įstatymus.
  • Lietuvos Respublikos pilietis, įgijęs kitos valstybės pilietybę, privalo per 2 mėnesius nuo kitos valstybės pilietybės įgijimo dienos raštu pranešti apie tai Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai (Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos arba apskričių vyriausiesiems policijos komisariatams) arba Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai. Asmuo, nustatytu laiku neįvykdęs šios pareigos, atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus (Administracinių nusižengimų kodekso 532 straipsnis. Nepranešimas apie kitos valstybės pilietybės įgijimą pagal Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo reikalavimus užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki aštuonių šimtų penkiasdešimt eurų).

 

 

Paskutinė atnaujinimo data: 2019-03-28