Poveikio vertinimas

Kas yra poveikio vertinimas?

Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas (toliau – poveikio vertinimas) – tai projekto (sprendimo) rengimo proceso etapas, kurio metu renkama, analizuojama, sisteminama informacija apie galimas projekto įgyvendinimo teigiamas ir neigiamas, trumpalaikes ir ilgalaikes pasekmes (finansines, ekonomines, socialines, aplinkosaugines ir kita), naudą ir sąnaudas. Poveikio vertinimo metu aiškiai apibrėžiamos problemos, nustatomi tikslai, kurių bus siekiama (norima pasiekti situacija), taip pat nustatomos galimos problemų sprendimo ir tikslų pasiekimo alternatyvos ir įvertinamas jų poveikis.

Kodėl tai darome?

Poveikio vertinimo taikymas sprendimų priėmimo procese užtikrina įrodymais pagrįstų sprendimų priėmimą – sprendimų priėmėjams sudaro sąlygas priimti geriau apgalvotus, aiškiais argumentais ir įrodymais pagrįstus viešosios politikos sprendimus. Tinkamas sprendimų poveikio įvertinimas sudaro prielaidas priimti pagrįstus, nuoseklius ir geresnės kokybės sprendimus. Remiantis tarptautine gerąja praktika, atliekant poveikio vertinimą į sprendimų rengimą įtraukiama daugiau suinteresuotų grupių ir taip didinamas sprendimų priėmimo skaidrumas. Be to, sistemingai taikant poveikio vertinimą, priimami efektyvesni ir mažiau kainuojantys sprendimai.

Poveikio vertinimo tikslas – padėti sprendimų priėmėjams suteikiant visą geriausią įmanomą informaciją apie sprendimo pasekmes, naudą ir sąnaudas prieš priimant sprendimą.

Kas tai daro?

Poveikio vertinimą atlieka projekto rengėjas, kuris atsako už poveikio vertinimo kokybę. Kai projektas yra labai sudėtingas ir projekto rengėjas neturi pakankamai žinių ir įgūdžių, gali būti pasitelkiami atitinkami išorės ekspertai. Tokios ekspertinės paslaugos susijusios su finansiniais ištekliais, todėl jos turi būti įvertintos ir atsakingai planuojamos institucijos biudžete.

Siekiama, kad projektų rengėjai patys atliktų poveikio vertinimą ir tik išimtiniais atvejais pirktų ekspertines paslaugas. Daugiau ir įvairesnių atliekamų poveikio vertinimų padidins rengėjų kompetenciją ir įgūdžius poveikio vertinimo srityje.

Kaip tai darome?

Atliekant poveikio vertinimą vadovaujamasi Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 276, nuostatomis. Projekto poveikis kiek įmanoma turėtų būti įvertintas ir išreikštas kiekybiškai, todėl rekomenduojama taikyti kiekybinius analizės metodus – sąnaudų ir naudos arba sąnaudų efektyvumo. Projekto rengėjai gali taikyti ir kitus jiems žinomus kiekybinius analizės metodus (pavyzdžiui, standartinį sąnaudų modelį, simuliacijos technikas, regresijos analizes, statistinius metodus ir kitus). Kada taikomi kiekybiniai analizės metodai, labai svarbu surinkti kuo daugiau statistinių duomenų, kurie turi būti patikimi, todėl neretai tam prireikia papildomų žmogiškųjų ir finansinių išteklių. Dėl šių priežasčių rengėjai turi įvertinti, kuriems projekto elementams tikslinga taikyti, pavyzdžiui, sąnaudų ir naudos analizės metodą.

Jeigu kiekybinių analizės metodų dėl projekto specifiškumo taikyti neįmanoma, naudojami kokybiniai analizės metodai (apklausų metodai, aprašomieji metodai ir kiti). Atliekant poveikio vertinimą galima taikyti ir daugiakriterę analizę, kurioje gali būti naudojami tiek kiekybiniai, tiek kokybiniai duomenys. Tačiau nepriklausomai nuo taikomų analizės metodų, atliekant poveikio vertinimą turi būti numatoma projekto įgyvendinimo nauda, sąnaudos, kas jas patirs, ir ši nauda ir sąnaudos turi būti kiekybiškai arba kokybiškai pateikiamos poveikio vertinimo rezultatuose.

Poveikio vertinimo metu svarbu įvertinti projekto naudą, sąnaudas ir atsakyti į klausimą, kas jas patirs.

Kokios problemos kyla ir kas gali padėti?

Rengėjams gali būti sunku patiems savarankiškai nustatyti ir įvertinti visus galimus projekto poveikio skirtingoms visuomenės grupėms aspektus. Be to, rengėjams gali trūkti žinių ir įgūdžių (ypač pradžioje), kaip reikia atlikti poveikio vertinimą, kokius analizės metodus taikyti konkrečiu atveju, kaip pateikti ir pristatyti poveikio vertinimo rezultatus. Siekdami išvengti tokių situacijų, rengėjai turi BENDRADARBIAUTI. Konsultacijos su suinteresuotomis pusėmis (ypač su visuomene) projekto rengimo metu padės nustatyti galimą projekto poveikį įvairioms grupėms. Konsultavimasis ir bendradarbiavimas su kolegomis ministerijose, atsakingais už konsultavimo skirtingais poveikio vertinimo aspektais koordinavimą, padės nustatyti konkretų galimą projekto poveikį, o poveikio vertinimo rezultatų derinimas su kokybės priežiūrą vykdančiomis ministerijomis leis pasitikrinti poveikio vertinimo rezultatų teisingumą, visapusiškumą ir kokybę.

Siekiant kokybiško poveikio vertinimo, svarbu klausti, kas neaišku atliekant poveikio vertinimą, ir objektyviai pateikti poveikio vertinimo rezultatus.

Prireikus papildomos informacijos prašome kreiptis į Vyriausybės kanceliarijos Strateginio planavimo ir stebėsenos skyriaus patarėjas Daivą Žaromskytę (tel. 8 706 63 776, el. p. d.zaromskyte@lrv.lt) ir Astą Petkevičienę (tel. 8 706 63 970, el. p. a.petkeviciene@lrv.lt)

Paskutinė atnaujinimo data: 2015-07-08