Artimiausiame Vyriausybės posėdyje gruodžio 17 d.

Data

2003 12 15

Įvertinimas
0
Posėdis vyks trečiadienį 13 val., pateikiame darbotvarkės klausimus.

1. Dėl Viešųjų pirkimų įstatymo 64 ir 65 straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymo projekto (Nr. 3–1736Į)
Esmė - Vyriausybė, įgyvendindama 2002 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 1903 patvirtintą Įmonių, kuriose dirba riboto darbingumo asmenys, tolesnės veiklos planą, 2003 m. rugpjūčio 14 d. pateikė Seimui Viešųjų pirkimų įstatymo 64 ir 65 straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymo projektą, kurio tikslas – perkelti šiuo metu galiojančio Vyriausybės 2001 m. rugsėjo 21 d. nutarimo Nr. 1133 “Dėl kai kurių prekių, gaminamų pataisos darbų įstaigose, valstybės įmonėse prie pataisos darbų kolonijų, kuriose dirba daugiau kaip 50 procentų nuteistųjų, įmonėse, kuriose dirba daugiau kaip 50 procentų invalidų, taip pat įmonėse prie sveikatos priežiūros įstaigų, kuriose darbo terapijos pagrindais dirba daugiau kaip 50 procentų pacientų, ir jų teikiamų paslaugų pirkimo” reglamentuojamas nuostatas į aukštesnės juridinės galios teisės aktą, praplėsti perkančiųjų organizacijų ratą, sudaryti prielaidas įdarbinti daugiau nuteistųjų, padidinti riboto darbingumo asmenų užimtumą. Projektu siekiama suderinti Viešųjų pirkimų įstatymą su Bausmių vykdymo kodeksu ir Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statutu.
Seimas po svarstymo, atsižvelgdamas į Ekonomikos komiteto pateiktas pastabas ir pasiūlymus (atsisakyti ankstesniame įstatymo projekte vartojamos sąvokos “kitų įmonių”, nustatyti įsigaliojimo datą 2004 m. sausio 1 d. ir įtvirtinti jame nuostatą, numatančią, kad įmonių, kuriose dirba daugiau kaip 50 procentų invalidų, neremtinų veiklos rūšių sąrašą tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija), nutarė grąžinti projektą iniciatoriams tobulinti.
Teisingumo ministerija, atsižvelgusi į Seimo Ekonomikos komiteto pateiktas pastabas ir pasiūlymus, parengė ir teikia svarstyti skubos tvarka patobulintą Viešųjų pirkimų įstatymo 64 ir 65 straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymo projektą. Seimui priėmus šį įstatymą projektą, reikės pripažinti netekusiu galios Vyriausybės 2001 m. rugsėjo 21 d. nutarimą Nr.1133.
2. Dėl Konvencijos dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos, parengtos vadovaujantis Europos Sąjungos sutarties K.3 straipsniu, ir jos protokolų, parengtų vadovaujantis Europos Sąjungos sutarties K.3 straipsniu, pateikimo ratifikuoti (Nr. 3–1702Į)
Priežastys ir tikslas - 1995 m. liepos 26 d. Konvencijos ir jos protokolų ratifikavimas numatytas Lietuvos pasirengimo narystei Europos Sąjungoje programos Teisės derinimo priemonių 2003 m. plane. Konvencija ir protokolai priskiriami prie tarptautinių dokumentų, skirtų kovai su organizuotu nusikalstamumu, sukčiavimu bei korupcija. Konvencija ir jos protokolais įpareigojama kriminalizuoti numatytas veikas, nustatyti juridinių asmenų atsakomybę, bendradarbiauti valstybėms tarpusavyje ir su Komisija.
Esmė – siūloma kreiptis į Respublikos Prezidentą su prašymu teikti Lietuvos Respublikos Seimui ratifikuoti Konvenciją dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos, parengtą vadovaujantis Europos Sąjungos sutarties K.3 straipsniu, ir jos Protokolus, parengtus vadovaujantis Europos Sąjungos sutarties K.3 straipsniu. Prie Konvencijos ir papildomų protokolų gali prisijungti tik valstybės ES narės. Konvenciją yra ratifikavusios visos ES narės.

3. Dėl Konvencijos dėl Europos Sąjungos valstybių narių savitarpio pagalbos baudžiamosiose bylose, kurią pagal Europos Sąjungos sutarties 34 straipsnį patvirtino Taryba bei Protokolo prie Konvencijos dėl Europos Sąjungos valstybių narių savitarpio pagalbos baudžiamosiose bylose, kurį pagal Europos Sąjungos sutarties 34 straipsnį patvirtinimo Taryba pateikimo ratifikuoti (Nr. 3–1704Į)
Priežastys ir tikslas - ratifikavimo įstatymas parengtas vykdant 2003 m. kovo 5 d. Vyriausybės nutarimą Nr. 292 “Dėl Lietuvos pasirengimo narystei Europos Sąjungoje programos (Nacionalinė acquis priėmimo programa) Teisės derinimo priemonių ir Acquis įgyvendinimo priemonių 2003 metų planų patvirtinimo”. Konvencija ir Protokolas yra Acquis communautaire bendradarbiavimo teisingumo ir vidaus reikalų srityje dalis ir jų tikslas yra pagerinti ES valstybių narių teismų bendradarbiavimą tiriant baudžiamąsias bylas.
Esmė – siūloma kreiptis į Respublikos Prezidentą su prašymu teikti Lietuvos Respublikos Seimui ratifikuoti Konvenciją dėl Europos Sąjungos valstybių narių savitarpio pagalbos baudžiamosiose bylose, kurią pagal Europos Sąjungos sutarties 34 straipsnį patvirtino Taryba bei Protokolą prie Konvencijos dėl Europos Sąjungos valstybių narių savitarpio pagalbos baudžiamosiose bylose, kurį pagal Europos Sąjungos sutarties 34 straipsnį patvirtino Taryba.

4. Dėl Europos konvencijos dėl savitarpio pagalbos baudžiamosiose bylose pateikimo ratifikuoti (Nr. 3–1705Į)
Priežastys ir tikslas - ratifikavimo įstatymas parengtas vykdant 2003 m. kovo 5 d. Vyriausybės nutarimą Nr. 292 “Dėl Lietuvos pasirengimo narystei Europos Sąjungoje programos (Nacionalinė acquis priėmimo programa) Teisės derinimo priemonių ir Acquis įgyvendinimo priemonių 2003 metų planų patvirtinimo”. Ratifikavus protokolą ir jam įsigaliojus Lietuvoje bus suformuotas teisinis pagrindas efektyviau teikti ir gauti teisinę pagalbą. Kartu bus įvykdyti Lietuvos derybiniai įsipareigojimai ES bei sudarytos palankios sąlygos įgyvendinti valstybės ilgalaikės raidos strategiją.
Esmė – siūloma kreiptis į Respublikos Prezidentą su prašymu teikti Lietuvos Respublikos Seimui ratifikuoti 2001 m. lapkričio 8 d. priimtą Strasbūre Europos konvencijos dėl savitarpio pagalbos baudžiamosiose bylose antrąjį papildomą protokolą.

5. Dėl Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos susitarimo dėl Lietuvos Respublikos dalyvavimo Europos Sąjungos vadovaujamose pajėgose (ESVP) buvusioje Jugoslavijos Respublikoje Makedonijoje pateikimo ratifikuoti (Nr. 3–1663Į)
Tikslas - ratifikuoti 2003.09.09 Briuselyje pasirašytą Lietuvos Respublikos ir Europos sąjungos susitarimą dėl Lietuvos Respublikos dalyvavimo Europos Sąjungos vadovaujamose pajėgose buvusioje Jugoslavijos Respublikoje Makedonijoje (toliau – Susitarimą).
Priežastys ir esmė - 2001.09.26 JT Saugumo Taryba priėmė rezoliuciją Nr. 1371, kuria pritarė tarptautinių saugumo pajėgų buvimui Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos (toliau – BJRM) teritorijoje, jeigu to prašo šios šalies Vyriausybė. 2003.01. 27 ES Taryba patvirtino bendrųjų veiksmų aktą. Dokumentu pareiškiama, kad ES, remdamasi susitarimais su NATO ir atsižvelgdama į minėtą rezoliuciją, vykdys tarptautinę karinę operaciją BJRM teritorijoje. Dokumento 8 straipsnyje valstybėms, kurios yra pakviestos tapti ES narėmis, yra siūloma dalyvauti operacijoje susitartomis sąlygomis.
2003.02.12 Lietuva gavo oficialų ES siūlymą savo kariniais pajėgumais prisidėti prie pirmosios ES vadovaujamos karinės operacijos. 2003.03.25 Seimas nutarimu Nr. IX-1394 priėmė sprendimą siųsti iki dviejų Lietuvos karių dalyvauti minėtoje operacijoje nuo 2003 m. balandžio mėn. iki 2003 m. spalio mėn.. 2003.10.16 Seimas priėmė nutarimą Nr. IX-1787, kuriuo pratęsė iki 5 karių ir civilių tarnautojų dalyvavimą ES vadovaujamoje tarptautinėje operacijoje BJRM iki 2004.12. 31.
Teikiamas ratifikuoti Susitarimas nustato Lietuvos karių dalyvavimo operacijoje sąlygas, vadovavimo tvarką, klausimus, susijusius su įslaptinta informacija ir finansinius aspektus. Prieš pasirašant sutartį, Lietuva ir ES, apsikeisdamos diplomatinėmis notomis nustatė, kad susitarimas įsigalios tik tada, kai Lietuva praneš, kad jos vidaus teisinės procedūros yra atliktos.
6. Dėl Valstybinės kalbos mokėjimo kategorijų patvirtinimo ir įgyvendinimo (Nr. 3–1481) ir Valstybinės kalbos ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminų ir pažymėjimo išdavimo tvarkos patvirtinimo (Nr. 3–1482N)
Priežastis (esmė) - nutarimo projekto (Nr. 3-1481 N) tikslas – patikslinti kalbos mokėjimo kategorijų turinį ir jų taikymą vairioms pareigybėms, suderinti valstybinės kalbos mokėjimo kategorijų lygių charakteristiką su europiniais kalbos mokėjimo lygių standartais. Priėmus nutarimo projektą bus tiksliai apibrėžtos valstybinės kalbos mokėjimo kategorijos, jų turinys ir taikymas, suderinimas su Europos Tarybos rekomenduojamomis kalbos mokėjimo lygių charakteristikomis, o tai sudarys prielaidas valstybinės kalbos mokėjimo kvalifikavimo procesą įjungti į platesnį kontekstą, tiksliau ir konkrečiau taikyti valstybinės kalbos mokėjimo kategorijas kitakalbiams asmenims, palengvins jų integravimąsi į valstybės gyvenimą.
Nutarimo projekto (Nr. 3-1482 N) tikslas – užtikrinti Pilietybės įstatyme numatytų valstybinės kalbos ir Konstitucijos pagrindų egzaminų vyksmo tęstinumą, suderinti procesą reglamentuojančius teisės aktus, sudaryti tinkamas egzaminų sąlygas visiems asmenims, siekiantiems įgyti Lietuvos Respublikos pilietybę. Valstybinės kalbos ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminus organizuoja ir vykdo valstybinės kalbos mokėjimo kvalifikavimo komisijos, testuojančios asmenis pagal valstybinės kalbos mokėjimo kategorijas ir pagal Lietuvos Respublikos pilietybės įstatyme numatytus egzaminų reikalavimus.

7. Dėl Vertybinių popierių, dokumentų blankų, banderolių, oficialių žymėjimo ženklų registro įsteigimo ir jo nuostatų patvirtinimo (Nr. 3–1573N)
Esmė - projekte siūloma įsteigti Vertybinių popierių, dokumentų blankų, banderolių, oficialių žymėjimo ženklų registrą ir patvirtinti jo nuostatus. Registrą tvarkys ir valdys Valstybės dokumentų technologinės apsaugos tarnyba prie Finansų ministerijos. Registre bus kaupiami duomenys apie valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, kitų teisės aktais įgaliotų juridinių asmenų išleidžiamų vertybinių popierių, dokumentų blankų, banderolių, oficialių žymėjimo ženklų technologinę apsaugą, leidybą, gamybą ir klastojimą. Registro duomenimis galės naudotis valstybės institucijos savo tiesioginėms funkcijoms atlikti bei juridiniai ir fiziniai asmenys teisės aktų nustatyta tvarka. Registro programinės ir kompiuterinės įrangos sukūrimui bei priežiūrai reikės 335,6 tūkst. litų, kurios numatytos Valstybės investicijų 2004-2006 metų programos projekte.

8. Dėl Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimo Nr. 236 „Dėl valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos žemės ūkio paskirčiai (veiklai)“ pakeitimo (Nr. 3–1406N)
Tikslai: patikslinti Valstybinės žemės sklypų pardavimo žemės ūkio paskirčiai (veiklai), Valstybinės žemės sklypų nuomos žemės ūkio paskirčiai (veiklai), Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos žemės ūkio paskirčiai (veiklai) aukcionų organizavimo tvarkas.
Esmė: pagal Konstitucijos 47 straipsnį Lietuvos juridiniai asmenys turi teisę įsigyti nuosavybėn žemės ūkio paskirties sklypus, o pagal Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinąjį įstatymą juridiniai asmenys gali įsigyti nuosavybės teise žemės ūkio paskirties žemės, jei per dvejus metus ne mažiau kaip 50 procentų pajamų gauna iš žemės ūkio veiklos. Nutarimo projektu siūloma patikslinti nutarimo punktus suteikiančius teisę juridiniams asmenims įsigyti žemės ūkio paskirties žemės.
Taip pat projektu siūloma nustatyti, kad:
žemės ūkio paskirties žemės pirkėjams arba nuomininkams sutikus, žemės sklypai bus ženklinami bei žemės sklypų planai rengiami šių asmenų lėšomis (Žemės reformos įstatymo 19 straipsnio nuostata); jeigu pirkėjas arba nuomininkas nustatytu laiku neatvyks pasirašyti pirkimo-pardavimo sutarties, pažymos apie registre įregistruotus nekilnojamus daiktus ir daiktines teises į juos, šių teisių suvaržymus, išduodamos Registro centro, išdavimo išlaidos bus įskaitomos į sutarties sudarymo išlaidas; parduodamo ar išnuomojamo valstybinio žemės ūkio paskirties žemės vertė bus apskaičiuojama pagal žemės sklypo vidutinę rinkos vertę, naudojant žemės verčių žemėlapius; savivaldybės tarybai pakeitus nuomos mokesčio tarifą ar nuomos mokesčio mokėjimo terminus nuomos sutarties šalys privalės vadovautis savivaldybės tarybos sprendimais.

9. Dėl vizų režimo panaikinimo Europos Sąjungos leidimus (laissez–passer) turintiems asmenims (Nr. 3–1685N)
Tikslas ir priežastys – Lietuvos Respublikos teritorijoje nėra nustatytas bevizis režimas Europos Sąjungos leidimus turintiems asmenims, todėl su šiais dokumentais į Lietuvą atvykstantys asmenys susiduria su nepatogumais pasienio kontrolės punktuose.
Esmė – nutarimu siekiama užtikrinti bevizį režimą Europos Sąjungos leidimus turintiems asmenims, atvykstantiems į Lietuvos Respublikos teritoriją ar vykstantiems per ją tranzitu.
Pasekmės – Lietuvoje, kaip ir Europos Sąjungos šalyse, būtų panaikintas vizų režimas laissez-passer turintiems asmenims.

10. Dėl Lietuvos Respublikos atašė struktūrinei politikai pareigybės steigimo Lietuvos Respublikos misijoje prie Europos bendrijų (Nr. 3–1715N)
Priežastys ir tikslas – užtikrinti Finansų ministerijos, kaip Europos Sąjungos struktūrinių fondų vadovaujančios institucijos, atstovavimą Europos Sąjungos institucijose Briuselyje svarstant klausimus susijusius su Sanglaudos fondu, Struktūriniais fondais bei regionine politika. Šiuo metu Europos Sąjungos institucijose jau yra prasidėjusi diskusija dėl struktūrinės politikos ateities būsimoje finansinėje perspektyvoje nuo 2007 metų.
Esmė – siūloma įsteigti Lietuvos Respublikos atašė struktūrinei politikai pareigybę Lietuvos Respublikos misijoje prie Europos Bendrijų.

11. Dėl Vyriausybės 2003 m. birželio 3 d. nutarimo Nr. 699 „Dėl Universaliųjų telekomunikacijų paslaugų teikimo taisyklių patvirtinimo ir universaliųjų telekomunikacijų paslaugų kainų aukščiausios ribos nustatymo“ pakeitimo (Nr. 3–1699N)
Priežastis ir tikslas - Ryšių reguliavimo tarnybai yra pavesta, atlikus universaliųjų telekomunikacijų paslaugų kokybės rodiklių tyrimą, parengti ir pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei nutarimo dėl universaliųjų telekomunikacijų paslaugų kokybės reikalavimų patvirtinimo projektą. Ryšių reguliavimo tarnyba atliko universaliųjų telekomunikacijų paslaugų kokybės rodiklių tyrimą, įvertindama Europos Sąjungos valstybių, kitų šalių patirtį ir parengė projektą, kuriame nustatomi minimalią universaliųjų telekomunikacijų paslaugų kokybę nusakantys kokybės rodikliai. Taip pat, atsižvelgiant į AB “Lietuvos telekomas” prašymą dėl taksofonų tankio miestuose mažinimo, teikiamu projektu keičiamas Universaliųjų telekomunikacijų paslaugų teikimo taisyklių atitinkamas punktas nustatant, kad tūkstančiui gyventojų tektų vidutiniškai 2, 2, o ne 2, 8 taksofono.

12. Dėl paskolos akcinei bendrovei „Panevėžio energija“ suteikimo (Nr. 3–1693N)
Tikslas – suteikti AB „Panevėžio energija“ paskolą iš valstybės vardu gautos paskolos lėšų.
Esmė – Finansų ministerija siūlo suteikti AB „Panevėžio energija“ 813 802 eurų paskolą (2 809 894 litų) iš valstybės vardu gautos Tarptautinio rekonstrukcijos ir plėtros banko paskolos, skirtos savivaldybių infrastruktūros plėtros programai finansuoti ir nustatyti, kad bus mokamos banko paskaičiuotos palūkanos, kurios šiuo metu sudaro 3,332 proc. + 0,2 Finansų ministerijos marža. Paskola bus skirta centralizuoto šilumos tiekimo Zarasų mieste – esamos įrangos atnaujinimo investicijų projektui finansuoti.
Centralizuoto šilumos tiekimo Zarasų mieste – esamos įrangos atnaujinimo investicijų projektas yra įtrauktas į Valstybės investicijų 2003-2005 m. programą.
Finansų ministerija taip pat siūlo nustatyti, kad AB “Panevėžio energija” įkeis Finansų ministerijai turto savo finansinių įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimui.

13. Dėl valstybės įmonės Tarptautinio Vilniaus oro uosto atleidimo nuo apskaičiuotų, bet nesumokėtų delspinigių mokėjimo (Nr. 3–1676N)
Tikslas – atleisti valstybės įmonę Tarptautinį Vilniaus oro uostą nuo apskaičiuotų delspinigių mokėjimo.
Esmė – AB Turto bankas pasiūlė Finansų ministerijai atleisti valstybės įmonę Tarptautinį Vilniaus oro uostą nuo apskaičiuotų, bet nesumokėtų delspinigių mokėjimo, susidariusių už laiku negrąžintą paskolą Finansų ministerijai.
1994 m. Europos investicijų bankas suteikė valstybės įmonei Tarptautiniam Vilniaus oro uostui 10 mln. eurų paskolą oro uosto rekonstrukcija ir modernizavimui. 1995 m. Finansų ministerija ir valstybės įmonė Tarptautinis Vilniaus oro uostas pasirašė paskolos sutartį, pagal kurią paskola grąžinama du kartus per metus – pradedama grąžinti 1999 m. ir baigiama 2009 m. Šiuo metu negrąžintas paskolos likutis sudaro 21,8 mln. litų.
Valstybės įmonė Tarptautinis Vilniaus oro uostas laiku grąžindavo paskolą bei mokėdavo palūkanas, tačiau sutrikus atsiskaitymams su AB aviakompanija „Lietuvos avialinijos“ (š.m. spalio 1 d. skola sudaro 7,3 mln. litų) nebesugebėjo laiku atsiskaityti su Finansų ministerija, kuri skaičiavo delspinigius. Šiuo metu jie sudaro 899 837,28 JAV dolerio ir 309 739,58 euro (apie 3,7 mln. litų). Atsižvelgiant į tai, kad išieškojus šiuos delspinigius sutriktų valstybės įmonės Tarptautinis Vilniaus oro uostas veikla, Finansų ministerija siūlo atleisti valstybės įmonę Tarptautinį Vilniaus oro uostą nuo jų mokėjimo.

14. Dėl Vyriausybės 2001 m. lapkričio 7 d. nutarimo Nr. 1315 „Dėl Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo 750 metų jubiliejaus minėjimo programos“ pakeitimo (Nr. 3–1590N)
Projekto tikslas – perskirstyti Vilniaus miesto savivaldybės sutaupytas lėšas ir jas panaudoti odminių skvero pėsčiųjų takų ir automobilių stovėjimo aikštelės sutvarkymui. Nutarimas parengtas atsižvelgus į Vilniaus miesto savivaldybės prašymą.
Sprendimo projekto bazinio poveikio vertinimo pažyma nereikalinga, kadangi siūlomas pakeitimas yra techninio pobūdžio.

15. Dėl Vyriausybės 2003 m. sausio 21 d. nutarimo Nr. 56 „Dėl Specialiosios bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo programos 2003 metų išlaidų sąmatos pagal priemones patvirtinimo“ pakeitimo (Nr. 3–1696N)
Viešosios įstaigos Lietuvos miško selekcijos ir sėklininkystės centro steigėjas yra Aplinkos ministerija (Vyriausybės 2002 – 05-16 nutarimas Nr. 680). Centras yra likviduojamas ir veiklą baigs 2003–12-31 (aplinkos ministro 2003- 07-31 įsakymas Nr. 409), Numatoma, kad viešosios įstaigos Lietuvos miško selekcijos ir sėklininkystės centro funkcijas nuo 2004 m. sausio 1 d. atliks steigiama biudžetinė įstaiga Miško selekcijos ir sėklininkystės tarnyba.
Nutarimo projekte siūloma lėšas (64 tūkst.Lt.) viešosios įstaigos Lietuvos miško selekcijos ir sėklininkystės centro darbuotojų išeitinėms išmokoms ir likvidavimo išlaidoms padengti numatyti Aplinkos ministerijos administruojamos specialiosios Bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo programos 2003 m. išlaidų sąmatoje pagal priemones.

16. Dėl alkoholinių gėrimų kiekio, priskiriamo orlaivių atsargoms, įvežimo į Lietuvos Respubliką 2004 metais (Nr. 3–1667N)
Projekto esmė - nustačius šiuos kiekius ir Vyriausybės 1997 07 24 nutarimu Nr. 804 nustatyta tvarka gavus Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos sutikimą, AB “Lietuvos avialinijos” galėtų 2004 metais įvežti atitinkamus alkoholinių gėrimų kiekius, kurie skirti orlaivių atsargoms ir galėtų būti naudojami tik keleiviams aprūpinti.

17. Dėl Vyriausybės 1995 m. gruodžio 11 d. nutarimo Nr. 1552 „Dėl Apskrities gydytojo pavyzdinių nuostatų ir savivaldybės gydytojo nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo
Esmė - teikiamu nutarimo projektu siekiama suderinti apskrities gydytojo ir savivaldybės gydytojo pavyzdinius nuostatus su Vietos savivaldos įstatymo nuostatomis. Apskrities gydytojo pavyzdiniuose nuostatuose įrašoma, kad apskrities sveikatos priežiūros įstaigų steigėjas yra apskrities viršininkas. Vietoj „vietos savivaldos“ įrašoma „savivaldybės“ institucijos. Tikslinamas Savivaldybės gydytojo pavyzdiniai nuostatai vietoj „savivaldybės administratorius“ įrašoma „savivaldybės administracijos direktorius“. Abiejuose nuostatuose išbraukiama pirminė ir antrinė sveikatos priežiūra, bei paankstinami ataskaitų pateikimo terminai.

18. Dėl Vyriausybės 1999 m. gruodžio 20 d. nutarimo Nr. 1439 „Dėl poįstatyminių norminių teisės aktų, priimtų iki 1990 m. kovo 11 d., galiojimo pratęsimo tvarkos“ pakeitimo
Tikslai (esmė) - Ministerijos kasmet IV ketvirtį pateikia Teisingumo ministerijai informaciją, kas padaryta pertvarkant pratęstus galioti jų reguliavimo srityje taikomus teisės aktus, priimtus iki 1990 m. kovo 11 d. Pagal minėto nutarimo 3 punktą, Teisingumo ministerija kartu su koordinavimo komisija apibendrina gautą informacija ir pateikia ją Vyriausybei. Minėtu nutarimu buvo patvirtinta poįstatyminių teisės aktų, priimtų iki 1990 m. kovo 11 d., galiojimo pratęsimo tvarka, pagal kurią valstybės institucijos patvirtino jų reguliavimo srityje dar taikomų teisės aktų, priimtų iki 1990 m. kovo 11 d., kurių galiojimą reikia pratęsti, sąrašus. Iki 2002 m. sausio 1 d. teisės aktų pertvarkymo darbus užbaigė Sveikatos apsaugos ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. 2003 metais - Žemės ūkio ministerija. Tačiau teisės aktų dar nespėjo pertvarkyti Aplinkos, Susisiekimo ir Ūkio ministerijos. Susisiekimo ministerijai likę 3 pertvarkyti teisės aktai yra derinimo stadijoje. Didžiausią susirūpinimą kelia Aplinkos ministerija, kuriai 2004 m. reikėtų pertvarkyti apie 15 pratęstų galioti teisės aktų. Ūkio ministerija sėkmingai dirbo pagal patvirtintą teisės aktų pertvarkymo grafiką. 2004 m. jai liko pertvarkyti 4 pratęstus galioti teisės aktus, tačiau Aplinkos ministerija perdavė dar 5 teisės aktus, kurie buvo įrašyti į aplinkos ministro patvirtintą pratęstų galioti teisės aktų sąrašą. Todėl Ūkio ministerija siūlo, kad teisės aktų, įrašytų į institucijų vadovų patvirtintus sąrašus, galiojimas būtų pratęstas iki 2004 m. gruodžio 31 d. Teisingumo ministerija Ministrų pasitarimo protokolo projekte siūlo suaktyvinti teisės aktų rengimo darbus, kad laikinai pratęstų galioti teisės aktų pertvarkymas būtų baigtas ne vėliau kaip iki 2004 m. gegužės 1 d.
19. Dėl kompiuterių įrangos perdavimo (Nr. 3–1691N)
Tikslas – siekiant įgyvendinti Vyriausybės strateginį tikslą – plėtoti informacinę visuomenę – buvo patvirtinta ministerijos programa „Švietimas informacinei visuomenei“, siekiama, kad baigiantys bendrojo lavinimo mokyklas moksleiviai įgytų informacinių technologijų raštingumo pagrindus. Šiam tikslui pagal švietimo ir mokslo ministro sudarytus sąrašus kompiuterinė technika perduodama savivaldybėms (jų teritorijoje esančioms mokykloms).

20. Dėl turto perdavimo (Nr. 3–1656N)
Priežastis - dar 1994 m. Kėdainių Jonušo Radvilos aukštesniajai mokyklai buvo perduotas kariniam daliniui priklausęs bendrabučio pastatas. Mokykla šiuo pastatu naudotis negalėjo, kadangi jį reikėjo kapitališkai remontuoti, tačiau mokykla neturėjo tam lėšų. 2003 m. minėta mokykla prijungta prie Kauno kolegijos. Kolegija taip pat nepajėgi rekonstruoti minėtą bendrabutį ir pritaikyti savo reikmėms, nes tam trūksta valstybės lėšų. Kėdainių raj. savivaldybė prašo perduoti jos nuosavybėn šiuo metu nenaudojamą bendrabutį, kurį savivaldybė ketina panaudoti savivaldybės socialinio būsto fondo didinimui. Savivaldybių socialinio būsto fondo plėtra finansuojama iš valstybės biudžeto tikslinių asignavimų ir savivaldybių lėšų statant naujus arba rekonstruojant ir pritaikant būsto paskirčiai esamus pastatus, taip pat perkant ar kitokiu būdu teisėtai įgyjant gyvenamuosius namus, jų dalis, butus.
Tikslas - nutarimo projektu siekiama perduoti Kėdainių raj. savivaldybės nuosavybėn Kauno kolegijos patikėjimo teise valdomą ir šiuo metu nenaudojamą 728,29 kv. m. bendrabutį, kuris bus panaudotas savivaldybės socialinio būsto fondui didinti.

21. Dėl negyvenamųjų patalpų Šiauliuose, Dvaro g. 64, perdavimo (Nr. 3–1252N)
Tikslas – perduoti Šiaulių miesto savivaldybės nuosavybėn valstybei nuosavybės teise priklausančias negyvenamąsias patalpas Šiauliuose, Dvaro g.64 (bendras plotas – 134,22 kv.m.), šiuo metu patikėjimo teise valdomas Valstybinės medicininės socialinės ekspertizės komisijos.
Esmė – minėtos patalpos yra miesto centre ir būtų naudojamos steigiamai miesto centro seniūnijai.

22. Dėl negyvenamųjų patalpų perdavimo (Nr. 3–1556N)
Tikslas – perduoti Kauno rajono savivaldybei valdyti ir naudoti patikėjimo teise valstybei nuosavybės teise priklausančias negyvenamąsias patalpas Kaune, Savanorių pr.371-401(bendras plotas – 23,95 kv.m.), šiuo metu valdomas Kauno apskrities viršininko. Kauno rajono savivaldybė panaudos minėtas patalpas valstybinėms funkcijoms vykdyti.

23. Dėl nekilnojamųjų daiktų nurašymo (Nr. 3–1596N)
Priežastis - AB “Klaipėdos jūrų krovinių kompanija” filialo “Eurogate Klaipėda” gamybiniame padalinyje (Klaipėdoje, Perkėlos g. 10) yra sumontuotos Klaipėdos teritorinės muitinės patikėjimo teise valdomos valstybei priklausančios stacionarios automobilių svarstyklės DAW-50. Šios svarstyklės yra kaip tik kelyje, kur krovininiai automobiliai vyksta į keltą. AB “Klaipėdos jūrų krovinių kompanija” pareiškus pretenzijas, kad svarstyklės yra kliūtis įvažiuojant į perkėlą, nes jos yra važiuojamoje dalyje, dėl to kelias labai susiaurintas, o kito kelio nėra ir stabdomas krovinių pakrovimas į keltus, buvo sudaryta komisija, kuri nustatė, kad minėtos svarstyklės yra fiziškai ir funkciškai nusidėvėjusios (nepataisomai sugedusios) ir nebetinkamos (negalimos) naudoti, be to teigiama, kad šios svarstyklės, jų aikštelė ir pamatai trukdo rekonstruoti uosto teritoriją. Vyriausybei siūloma minėtus daiktus nurašyti.
Tikslas - siekiant rekonstruoti uosto teritoriją ir pašalinti kliūtis krovinių gabenimui į keltus, siūloma nurašyti fiziškai ir funkciškai nusidėvėjusias aukščiau minėtas svarstykles, jų aikštelę ir pamatus, juos išardyti, tinkamas naudoti medžiagas įtraukti į apskaitą, nebetinkamas naudoti – likviduoti.

24. Dėl Vyriausybės 2000 m. sausio 28 d. nutarimo Nr. 92, 2001 m. gegužės 17 d. nutarimo Nr. 575 ir 2002 m. liepos 10 d. nutarimo Nr. 1097 pripažinimo netekusiais galios
Pagrindas - nutarimo projektas parengtas vadovaujantis Ūkininko ūkio įstatymu, pagal kurį ūkininkai ir jo partneriai, nurodyti Ūkininkų ūkių registre, nuo 2003 m. balandžio 1 d. valstybiniu socialiniu draudimu draudžiami ne privalomai, kaip buvo anksčiau, o laisvai, o taip pat atsižvelgiant į Valstybinio socialinio draudimo įstatymo ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros įstatymo pataisas (2003.10.07 Nr.IX-1748).
Esmė - nutarimo projektu siūloma nuo 2004 m. sausio 1 d. pripažinti netekusiais galios Vyriausybės nutarimus, kuriais buvo patvirtinta arba keičiama ekonomiškai silpnų ūkininkų ūkių nustatymo metodika.


2003-12-12