Aukštojo mokslo sistemos konsolidacija – kelias į kokybę

Data

2015 11 30

Įvertinimas
0
_MG_4685.jpg

Šiandien vyko Ministro Pirmininko Algirdo Butkevičiaus pirmininkaujamas Valstybės pažangos tarybos posėdis, kurio metu svarstyta, kokių priemonių būtina imtis siekiant užtikrinti aukštojo mokslo kokybę Lietuvoje. Posėdžio metu diskutuota, kad aukštojo mokslo sistema turi būti koreguojama, pirmiausia konsoliduojant aukštųjų mokyklų tinklą ir taip užtikrinant studijų ir mokslo kokybės didinimą. 

Tarybos pirmininkas premjeras A. Butkevičius posėdžio metu pažymėjo, jog vienas iš Vyriausybės veiklos prioritetų yra švietimo ir aukštojo mokslo politikos kaita, mokesčių už studijas mažinimas, švietimo ir aukštojo mokslo kokybės gerinimas. „Siekdami geresnės studijų kokybės, atliekame studijų programų peržiūrą ir bandome užtikrinti, kad jos atitiktų darbo rinkos paklausą“, – sakė Vyriausybės vadovas. 

Ministras Pirmininkas kalbėjo, jog aukštojo mokslo aplinka sparčiai kinta, auga visuomenės poreikis studijų kokybei, studentai didesnį dėmesį skiria programų turiniui ir dėstymo metodams, taip pat smarkiai auga tiek vidaus, tiek ir tarptautinė konkurencija tarp aukštųjų mokyklų, kolegijų ir universitetų. „Visi šie veiksniai skatina ieškoti naujų sisteminių priemonių studijų kokybei aukštojo mokslo institucijose gerinti“, – teigė premjeras A. Butkevičius. 

Valstybės pažangos tarybos nariai diskutavo, jog tarptautinių ekspertų išvadose nuolat kartojama, kad Lietuvoje yra per daug mokslo ir studijų institucijų, dubliuojasi tyrimų tematikos ir studijų programos. Remiantis Europos aukštojo mokslo registro duomenimis, vidutiniškai Europos Sąjungoje (ES) milijonui gyventojų 2013 metais teko 4,8 aukštojo mokslo institucijos, o Lietuvoje – 14,4. Konstatuota, jog pasaulinės tendencijos patvirtina, kad siekiant didinti aukštojo mokslo kokybę yra tikslinga peržiūrėti Lietuvos aukštųjų mokyklų tinklą, pasitelkiant įvairių sričių ekspertus ir leidžiantis į diskusiją su akademine bendruomene, jį konsoliduoti.  

Pertvarkius universitetų tinklą, galėtų būti panaikintas studijų programų dubliavimasis, realizuotas jų efektyvumas, sustiprintas dėstytojų potencialas daugelyje vykdomų programų, atsirastų mokslinių tyrimų ir studijų materialinės bazės sinergija, būtų sutelkti papildantys materialiniai ištekliai laboratorijoms, bendrabučiams ir kitoms bendro pobūdžio patalpoms įrengti ar atnaujinti.

Posėdžio metu kalbėta, jog dar iki 2016 metų priėmimo į aukštąsias mokyklas paskelbimo reikėtų priimti Mokslo ir studijų įstatymo naują redakciją, įtvirtinant minimalaus balo reikalavimus, tiek stojant į valstybės finansuojamas, tiek į nefinansuojamas studijų vietas. Taip pat su aukštosiomis mokyklomis turėtų būti įtvirtintos sutartys, kurios leistų planuoti priėmimą pagal valstybės poreikį ir aukštosios mokyklos galimybes rengti specialistus.