Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Naršydami toliau Jūs patvirtinsite savo sutikimą naudoti slapukus. Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.


Elektros sistemos sinchronizavimo su Europos elektros tinklais projektui nustatyti saugumo reikalavimai leis toliau sklandžiai įgyvendinti projektą

Data

2020 06 03

Įvertinimas
0
dawn-1866629_1920.jpg

Vyriausybė šiandien pritarė Energetikos ministerijos parengtoms Elektros energetikos sistemos sujungimo su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu įstatymo pataisoms. Šios įstatymo pataisos leis elektros energetikos infrastruktūros projektuose efektyviai valdyti galimas rizikas, kad projektas būtų įgyvendintas tinkamai ir laiku.

Įstatymo pakeitimų tikslas – sudaryti sąlygas efektyviai valdyti rizikas, susijusias su  specialiųjų saugumo reikalavimų užtikrinimu, ir sklandžiai įgyvendinti elektros energetikos sistemos sujungimo su kontinentinės Europos elektros tinklais infrastruktūros projektus. Tiek Lietuvos, tiek kitų Europos Sąjungos valstybių patirtis rodo, kad energetinio saugumo projektai yra vieni pagrindinių taikinių kenkėjiškai veiklai.

„Sinchronizacija yra šios Vyriausybės prioritetas ir strateginis energetinio saugumo projektas. Skaidrus ir aiškus specialiųjų saugumo reikalavimų reglamentavimas sudarys sąlygas efektyviai ir maksimaliai valdyti rizikas ir  taip užtikrinti, kad projektas bus įgyvendintas sklandžiai ir laiku. Galėsime taikyti veiksmingesnį ir greitesnį procesą atlikdami konkursuose dalyvaujančių bendrovių atitikties nacionalinio saugumo interesams patikrą ir sinchronizacijos projekto pirkimus“, – sako energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.

Įstatymo pakeitimo projekte numatyta pareiga perdavimo sistemos operatoriui užtikrinti perdavimo sistemos stabilumo, saugumo, patikimumo, konfidencialios informacijos apsaugos, rangovų atitikties nacionalinio saugumo interesams, kibernetinės saugos ir įrenginių  saugumo reikalavimus.

Sinchronizacijos projektą įgyvendina elektros energijos perdavimo sistemos operatorius LITGRID AB. Perdavimo sistemos operatorius vykdo keturiolika Vyriausybės patvirtintų elektros energetikos infrastruktūros projektų, kurie leis įgyvendinti sinchronizaciją 2025 m.

2019 m. buvo baigti sinchronizacijai svarbios 330 kV Bitėnų transformatorių pastotės išplėtimo darbai. Užbaigti 110 kV elektros perdavimo linijos Pagėgiai-Bitėnai statybos darbai  – šio projekto įgyvendinimas ne tik sustiprino Lietuvos elektros sistemą Kaliningrado pasienyje, bet ir kartu padėjo pamatus vėjo parkų integracijai. Intensyvūs darbai vyksta aplink sostinę – baigti trys ketvirtadaliai 330 kV oro linijos Lietuvos elektrinė – Vilnius rekonstrukcijos darbų. Taip pat jau beveik trys ketvirtadaliai darbų baigti Šiaurės rytų Lietuvos elektros perdavimo tinklo optimizavimo ir paruošimo sinchroniniam darbui su kontinentinės Europos energetikos sistema projekte.

Vienas iš svarbiausių sinchronizacijos projekto darbų – sinchroninių kompensatorių, kurie skirti sistemos darbo stabilumui užtikrinti, įrengimas. Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje bus įrengta po tris sinchroninius kompensatorius. Vyksta techninis pasirengimas šiems darbams.

Svarbiausias ir didžiausias sinchronizacijos projektas – „Harmony Link“ jūrinė jungtis. Šiuo metu intensyviai vyksta šio projekto parengiamieji darbai. 2020 m. gegužės 26 dieną, Lietuvos ir Lenkijos elektros perdavimo tinklo operatoriai „Litgrid“ bei PSE S.A. pasirašė „Harmony Link“ jungties projekto įgyvendinimo etapo bendradarbiavimo sutartį

Sinchronizacija yra svarbiausias Baltijos šalių energetinio saugumo projektas ir prioritetinis ES projektas, kurio bendra vertė sieks iki 1,65 mlrd. Eur. EK šiam projektui jau skyrė 323 mln. Eur. finansavimą.  Praėjusią savaitę Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos elektros perdavimo sistemos operatoriai pateikė bendrą 1,2 mlrd. eurų paraišką Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacijos su Europos tinklais projektui finansuoti. Lietuvos dalis sudaro beveik 40 proc. –  462 mln. Eur.