Įsibėgėja viešojo sektoriaus bendrųjų funkcijų konsolidavimas

Data

2017 12 20

Įvertinimas
10
_MG_7918.jpg

Vyriausybė tęsia pasirengimą valstybės įstaigų buhalterinės apskaitos ir personalo administravimo funkcijų konsolidavimui 2018 metais. Seimas priėmė įstatymų pakeitimus, kurie padės aiškiau reglamentuoti bendrųjų funkcijų centralizuotą atlikimą  tiek valstybiniu, tiek ir savivaldybių lygmeniu bei sudarys sąlygas efektyviau organizuoti šių funkcijų atlikimą. Taip siekiama taupyti valstybės ir savivaldybių lėšas ir jas ateityje panaudoti svarbesnėms sritims finansuoti.

Anot Vyriausybės kanceliarijos Strateginių pokyčių grupės vyriausiojo projekto vadovo Antano Matusos, visose viešojo sektoriaus įstaigose bendrųjų funkcijų paskirtis yra tokia pati, tačiau jos valdomos ir atliekamos skirtingais būdais, procesai nestandartizuoti, įstaigos naudoja įvairias, tarpusavyje nesuderintas informacines sistemas. Dėl šių priežasčių valstybės lėšos naudojamos nepakankamai racionaliai, funkcijos atliekamos neefektyviai, veiklos neretai dubliuojamos.

Vyriausybės kanceliarijos atstovo teigimu, bendrųjų funkcijų centralizuotas atlikimas yra pažangus veiklos modelis, sėkmingai taikomas tiek versle, tiek ir pažangiausių užsienio valstybių viešajame sektoriuje.

Bendrąsias funkcijas skirtingais lygiais yra konsolidavusios Suomija, Estija, Airija, Jungtinė Karalystė, Prancūzija ir kitos pažangios Europos Sąjungos valstybės, įvairios verslo organizacijos tiek užsienyje, tiek Lietuvoje. Beveik visos minėtos valstybės ir verslo organizacijos bendrųjų funkcijų konsolidavimą pradėjo nuo buhalterinės apskaitos ir personalo administravimo funkcijų konsolidavimo.

Lietuvoje tik nedidelė dalis valstybės įstaigų buhalterinės apskaitos ir personalo administravimo funkcijas atlieka centralizuotai. Palyginimui, Lietuvoje vienas personalo administravimo funkcijas atliekantis darbuotojas aptarnauja iki 100 darbuotojų, o Estijoje – beveik 1 200. Mūsų šalyje vienas darbuotojas vykdo apie 105 darbuotojų darbo užmokesčio apskaitą, Estijoje – virš 1 100.

„Kadangi mūsų šalyje viešajame sektoriuje bendrosios funkcijos atliekamos necentralizuotai, nėra vieningų informacinių sistemų, jų efektyvumas yra maždaug 7 kartus mažesnis nei Estijoje ar Suomijoje. Tačiau mes tą tikrai galime pakeisti – bendrųjų funkcijų konsolidavimas yra vienas iš šios Vyriausybės prioritetų“, – teigia A. Matusa.

Tokį didelį efektyvumo skirtumą lemia keletas pagrindinių veiksnių – centralizuotas funkcijų atlikimas pritaikius standartizuotus procesus, vieningos informacinės sistemos ir paprastesnis teisinis reglamentavimas. Lietuvos viešojo sektoriaus įstaigose buhalterinei apskaitai tvarkyti naudojama daugiau nei 30, darbo užmokesčiui skaičiuoti – virš 20, įstaigų personalui administruoti –  per 20 skirtingų tarpusavyje nesuderintų informacinių sistemų, kurioms palaikyti ir tobulinti per metus išleidžiama beveik 3 mln. eurų.

Sprendimą pradėti valstybės įstaigų buhalterinės apskaitos ir personalo administravimo funkcijų konsolidavimą ministrų kabinetas priėmė šių metų vasarą. Vyriausybė planuoja nuo 2018 m. birželio pradėti valstybės įstaigų atliekamų buhalterinės apskaitos ir personalo administravimo funkcijų konsolidavimą. Numatoma, kad šių funkcijų konsolidavimas vyks trimis etapais.

Pirmajame konsolidavimo etape dalyvaus 160 biudžetinių įstaigų, kurios yra tiesiogiai atskaitingos Vyriausybei arba pavaldžios 9 ministerijoms – Aplinkos ministerijai, Energetikos ministerijai, Finansų ministerijai, Kultūros ministerijai, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai,  Susisiekimo ministerijai, Sveikatos apsaugos ministerijai, Ūkio ministerijai ir Žemės ūkio ministerijai. 

Antrąjį konsolidavimo etapą numatoma pradėti 2019 m. viduryje. Šiame etape dalyvaus Teisingumo ministerijos, Švietimo ir mokslo ministerijos ir Vidaus reikalų ministerijos ir šių ministerijų pavaldume esančios įstaigos. Trečiasis etapas, kurio metu turėtų būti konsoliduojamos Krašto apsaugos ir Užsienio reikalų ministerijų ir jų pavaldume esančių įstaigų buhalterinės apskaitos ir personalo administravimo funkcijos, numatomas įgyvendinti nuo 2020 m. sausio 1 dienos. 

Skaičiuojama, kad įgyvendinus visus tris buhalterinės apskaitos ir personalo administravimo funkcijų konsolidavimo etapus, nuo 2020 m. kasmet bus sutaupoma apie 40 mln. eurų. Lėšos bus sutaupomos dėl šių funkcijų centralizuoto vykdymo, standartizuotų, dalinai automatizuotų ir robotizuotų procesų bei vieningų informacinių sistemų naudojimo. Vertinama, kad vieningoms informacinėms sistemoms sukurti gali prireikti iki 20-25 mln. eurų. Tam bus siekiama gauti finansinę Europos Sąjungos paramą.

Viešojo sektoriaus efektyvumo didinimas ir įstaigų vidinių procesų optimizavimas yra vienas iš šios Vyriausybės prioritetų. Vyriausybės programos priemonių plane numatytas Nacionalinio paslaugų centro įsteigimas ir valstybės institucijų bendrųjų funkcijų konsolidavimas.