Kai kurioms viešosioms įstaigoms numatomas saulėlydis

Data

2007 12 21

Įvertinimas
0
Valstybės valdymo sistemos tobulinimo komisija, vadovaujama Vyriausybės kanclerio Valdemaro Sarapino, svarstė viešųjų įstaigų, kuriose valstybės institucijos įgyvendina valstybės, kaip viešosios įstaigos savininkės ar dalininkės, teises ir pareigas, veiklos efektyvumo bei veiklos tęstinumo klausimus. Komisija, išnagrinėjusi 99 viešųjų įstaigų veiklą ir vadovaudamasi nuostata, kad valstybės buvimas viešųjų įstaigų dalininke (savininke) turėtų būti siejamas su viešųjų paslaugų (socialinių, švietimo, mokslo, kultūros, sporto ir kitų įstatymų numatytų paslaugų) teikimu arba viešojo administravimo subjekto, kurį įstatymai įgalioja atlikti viešąjį administravimą, veikla, įvardino dvi pagrindines problemas.
Pirma, teisės aktai suteikia teisę viešosioms įstaigoms, vykdančioms viešojo administravimo funkcijas, dalyvauti valstybės valdyme, tačiau ne visada sudaro prielaidas garantuoti viešąjį interesą. Apibendrindama komisija konstatavo, kad teisinės organizacinės formos pasirinkimo problemai spręsti būtini sisteminiai sprendimai dėl bendros valstybės valdymo sistemos tobulinimo. Komisija mano, kad viešoji įstaiga, būdama viešuoju juridiniu asmeniu, kuris turi teisę verstis ūkine komercine veikla (t.y. būdama rinkos dalyve) neturėtų dalyvauti valstybės valdyme. Jos prigimtinė paskirtis būtų tenkinti viešąjį interesą teikiant įstatymų nustatytas viešąsias paslaugas ir valstybės buvimas viešųjų įstaigų dalininke tuo ir turėtų apsiriboti. Prieš priimant sprendimą steigti viešąją įstaigą, teiksiančią viešąsias paslaugas, turi būti atliktas įvertinimas, ar rinkoje nėra kitų subjektų, galinčių teikti atitinkamas paslaugas, iš kurių šias paslaugas būtų galima pirkti Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka.
Antra, institucijos nesilaiko galiojančių teisės normų dėl viešųjų įstaigų steigimo, veiklos valdymo, jos finansavimo ir tokiu būdu neužtikrina efektyvaus valstybės biudžeto lėšų panaudojimo. Apibendrindama komisija konstatavo, kad valstybė, būdama viešųjų įstaigų dalininke, ne visada pasiekia sprendimu steigti viešąją įstaigą ir investuoti valstybės turtą nustatytų tikslų, t.y. dažnai yra nepasiekiamas su sprendimo įgyvendinimu siejamas ekonominis ir socialinis efektas. Todėl yra tikslinga optimizuoti šiuo metu veikiančių viešųjų įstaigų skaičių ir apsispręsti dėl kai kurių viešųjų įstaigų veiklos tęstinumo tikslingumo. Komisija pabrėžė, kad dauguma institucijų nesilaiko galiojančių teisės normų steigdamos viešąsias įstaigas, vykdydamos steigėjo turtinius įsipareigojimus, suteikdamos viešojo administravimo įgaliojimus, pavesdamos vykdyti joms pačioms priskirtas funkcijas ir finansuodamos jų veiklą. Komisijos nuomone, vien tik išankstinio sprendimo dėl viešosios įstaigos steigimo ir valstybės turto investavimo įvertinimo nepakanka – būtina vykdyti nuolatinį viešosios įstaigos veiklos vertinimą siekiant nustatyti, ar yra ekonominis ir socialinis efektas, todėl būtina stiprinti viešųjų įstaigų, kuriose dalininkė (savininkė) yra valstybė, veiklos stebėseną.
Įvardintų problemų sprendimui, komisija pasiūlė Vyriausybei sisteminius spendimus dėl viešųjų įstaigų veiklos ir konkrečius pasiūlymus dėl 99 svarstytų viešųjų įstaigų veiklos efektyvumo ir tęstinumo tikslingumo.
Išvados projekto Vyriausybei dėl viešųjų įstaigų veiklos svarstymu Valstybės valdymo sistemos tobulinimo komisija užbaigė 2007 metus.

2007-12-21