Ministro Pirmininko G.Kirkilo kalba Lietuvos - Lenkijos Seimo narių asamblėjoje

Data

2006 12 01

Įvertinimas
0
Gerbiami Lietuvos ir Lenkijos asamblėjos dalyviai,
Ekscelencijos ambasadoriai,
Gerbiami svečiai,
Ponios ir ponai,

Man malonu kreiptis į bendrą Lietuvos - Lenkijos Seimo narių asamblėją, kurios gyvavimas rodo, kad mūsų geri kaimyniniai santykiai sėkmingai vystosi toliau. Per tą laiką mūsų valstybių partnerystė augo ir stiprėjo. Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimas galėtų būti pavyzdys kitoms valstybėms, kaip plėtoti gerus tarpusavio ryšius, neleidžiant praeities šmėkloms temdyti dvišalio bendradarbiavimo. Sutampantys Lietuvos ir Lenkijos interesai kurti stabilią, taikią, saugią ir aktyvią Europą bei puoselėti demokratijos vertybių sklaidą rytinėje kaimynystėje atveria puikias bendravimo perspektyvas dvišaliuose ir daugiašaliuose formatuose. Lietuvoje jau 4 mėnesiai dirba mažumos Vyriausybė. Per tą laiką man jau tris kartus teko pabūti Lenkijoje. Kitą savaitę laukiame Lenkijos Premjero Lietuvoje. Mes dažnai tarpusavyje bendraujame telefonu. Manau, tokie mūsų santykiai labai svarbu abiems šalims.

Gerbiami susirinkusieji,

Praėjo dvylika metų po Lietuvos ir Lenkijos draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutarties pasirašymo 1994 m. Per tą laiką mes tapome NATO ir ES narėmis, užbaigėme pokomunistinę transformaciją, tapdamos rinkos ekonomikos, įstatymo viršenybės ir demokratijos šalimis. Pasinaudodamas proga, norėčiau aptarti mūsų partnerystės pasiekimus bei uždavinius.

Politinis ir ekonominis bendradarbiavimas įgauna pagreitį. Nuo 1994 m. Lietuvos ir Lenkijos prekybos apimtys padidėjo beveik 7 kartus. Lenkijos verslas gręžiasi į šiaurinę savo kaimynę. „PKN Orlen“ investicijos, kurios yra didžiausia Lenkijos verslo investicija užsienyje, į „Mažeikių naftą“, sparčiai besiplėtojantis Lietuvos ir Lenkijos elektros tilto projektas ir galimas bendradarbiavimas Ignalinos atominės elektrinės naujo reaktoriaus statyboje bei Lietuvos ir Lenkijos gamtinių dujų tinklų sujungime sudaro puikias prielaidas vystyti strateginę energetinę partnerystę. Tai ne tik mūsų dvišalis, bet ir Europos Sąjungos interesas, siekiant sukurti ES vidinę energetikos rinką ir vystyti bendrą išorinę energetikos politiką, kuri pastaruoju metu patiria energijos tiekėjų iššūkius.

Lietuva ir Lenkija aktyviai bendradarbiauja daugiašaliuose formatuose, siekdamos išnaudoti narystės ES, NATO, JT, ESBO, Europos Taryboje bei regioninių organizacijų kaip BJVT ir BMT potencialą bei patirtį ir stiprina saugumą bei stabilumą Vidurio ir Šiaurės Europoje, Baltijos jūros regione ir naujose Rytų Europos kaimyninėse demokratijose. Lietuva palaiko Lenkiją ES santykiuose su Rusija, kadangi Lenkijos keliamos problemos svarbios visai ES ir mūsų valstybių pozicijoje gali atsidurti bet kuri ES šalis: pvz. Rusija blokuoja naftos tiekimą „Mažeikių naftai“ nuo 2006 m. liepos mėn. Ir kas gali paneigti, kad tai dėl lenkų „PKN Orlen“ atėjimo į Lietuvą.

Lietuva mano, kad sėkminga Šengeno plėtra 2007 m. pademonstruotų mūsų piliečiams, kad Europos Sąjunga yra veiksminga ir naudinga eiliniam žmogui. Tačiau būtina bendra stipri politinė valia, kad Šengeno erdvės plėtros projektas būtų sėkmingai ir laiku įgyvendintas.

Mūsų valstybės remia demokratijos ir stabilumo sklaidą naujose Rytų Europos demokratijose: Ukrainoje, Moldovoje ir Gruzijoje. Noriu priminti, kad 2006 m. Vilniuje vyko tarptautinė konferencija „Bendra vizija bendrai kaimynystei“, kuriai pirmininkavo Lietuvos ir Lenkijos prezidentai. Lietuva pasisako už ambicingą ir ilgalaikę ES santykių gilinimo su Rytų Europos šalimis strategiją. Tikime, kad Europos Kaimynystės politikos tobulinimas yra nuoseklūs žingsniai, leisiantys apibrėžti aiškesnę ES strategiją Rytų Europos atžvilgiu. Svarbu, kad atnaujinta Europos kaimynystės strategija ir toliau skatintų politines ir ekonomines reformas demokratijos kelią pasirinkusiose šalys. ES kaimynės Rytuose priklauso Europai. Tų šalių teisė prisijungti prie ES yra įrašyta ES steigiamosiose sutartyse. Taigi, reikia išskirti sąvokas „Europos kaimynės“ ir „Europietiškos kaimynės“. Mes manome, kad ES Kaimynystės politika turi remtis integracijos koncepcija. Tačiau šiuo metu nereikia spręsti narystės dilemos. Atvirkščiai, reikia „peržengti“ narystės dilemą ir siekti visapusiškos strateginės partnerystės, narystė klausimą paliekant ateičiai.

Kitąmet minėsime bendrų prezidentų, tarpvyriausybinių ir tarpparlamentinių institucijų dešimtmetį. Reguliariai vyksta Užsienio reikalų ministrų susitikimai bei įvairios konsultacijos URM lygiu. Virš keturiasdešimties miestų, įskaitant sostines, ir rajonų savivaldybių yra užmezgę bendradarbiavimo santykius. Tiesa, norėtųsi, kad mūsų šalys plačiau išnaudotų Lietuvos ir Lenkijos Vyriausybių Bendradarbiavimo Tarybą, kurios paskutinis susitikimas vyko prieš penkis metus.

Ponios ir ponai,

Man džiugu paminėti, remiantis nuomonių apklausomis - lietuviams geriausia kaimynė yra Lenkija. Neabejoju, kad skatindami ir remdami bendras iniciatyvas, idėjų ir žmonių mainus, sutvirtinsim abipusį pasitikėjimą, papildysime vieni kitus ir žengsime žingsnį arčiau „lietuvių ir lenkų tautų Širdžių aljanso“. Tačiau jo kūrimas neatsiejamas nuo geresnių galimybių mūsų šalių žmonės ir verslui pažinti vieniems kitus ir laisvai judėti per sienas, kurios turėtų jungti mūsų tautas.

Aktualiausi bendradarbiavimo kelių transporto srityje klausimai yra VIA BALTICA ir RAIL BALTICA vystymas, keleivinio traukinio kursavimo maršrutu Varšuva – Vilnius atnaujinimas ir pasienio punktų pralaidumo didinimas. Via Baltica įgyvendinimas sąlygotų spartesnę viso Baltijos regiono integraciją į Europos transporto struktūras bei padidintų krovinių ir keleivių tranzito galimybes. Lietuva pabrėžia svarbą laiku užbaigti šį bendrą plėtros projektą ir yra suinteresuota suderintų planų vykdymu visose pirmojo tarptautinio koridoriaus dalyse, ypatingai Lenkijoje, kur susiduriama su aplinkosauginėmis problemomis. Tikiuosi, kad Lenkijos Vyriausybė šias problemas išspręs. Lietuvos pusėje Via Baltica plėtros programoje užsibrėžtos investavimo apimtys vykdomos pagal grafiką. Lenkija turėtų sutelkti visas įmanomas pastangas Via Baltica kelio rekonstrukcijai ir atstatymui visame koridoriaus ilgyje. Manau, kad tai abipusis šalių interesas.

Gruodžio pradžioje ES turėtų patvirtinti Rail Baltica galimybių studiją, kurios pagrindu turėtų būti pradėtas projekto įgyvendinimas. Norint užsitikrinti pakankamą finansavimą iš ES lėšų, Lietuva ir Lenkija turi pateikti Rail Baltica projektą kaip prioritetinį Europos Sąjungai. Jei delsime kitoje ES finansinėje perspektyvoje projekto gali nebelikti ES finansinių prioritetų sąraše.

Gerbiami Asamblėjos dalyviai ir svečiai,

Lietuvos Vyriausybė savo 2006-2008 m. programoje yra įsipareigojusi baigti žemės reformą ir grąžinti žemę jos teisėtiems savininkams. Suprantant dokumentacijos, įrodančios nuosavybės teises, trūkumą tikimasi, kad žemės grąžinimas turėtų būti baigtas spręsti iki 2008 m. o iki 2009 m. bus išmokėtos kompensacijos už turėtą nuosavybę. Žinoma, reikia pripažinti, kad dar neišsprendėme užsieniečių pavardžių rašymo bei kai kuriuos tautinių mažumų švietimo įstaigų finansavimo klausimų, tačiau jie, užtikrinu Jus, nėra palikti nuošalyje. Ir aš tikiu, kad jie bus išspręsti.

Mus jungia ir tautinės mažumos, kurioms lemta atlikti dvigubas pareigas – būti ištikimais savo valstybės piliečiais ir puoselėti savo tautinę ir kultūrinę savimonę. Lietuvoje leidžiami 5 periodiniai leidiniai ir žurnalai lenkų kalba, veikia nevalstybinė lenkų radijo stotis, Lietuvos radijas ir televizija transliuoja laidas lenkų kalba. Lietuvoje įsteigtos 56 lenkų visuomeninės organizacijos. Tai kultūros, švietimo, profesinės, labdaros ir kitos draugijos, kurių švietimo ir kultūriniai projektai yra remiami iš valstybės biudžeto.

Lenkijos lietuviai turi tris periodinius leidinius lietuvių kalba. Vienintelės Balstogės radijo stoties transliuojamas laidas lietuvių kalba gali girdėti tik artimiausiose apylinkėse gyvenantys lietuviai. Televizijoje laidų lietuvių kalba yra pusė valandos per mėnesį.

Lietuva nuo seno garsėja tautine, religine ir etnine tolerancija. Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas XIV a. kurdamas Vilnių savo laiškuose kvietė įvairių tautybių žmones į Lietuvos sostinę. Dabar Lietuvoje veikia 103 bendrojo lavinimo mokyklos lenkų mokomąja kalba. Iš jų 64 lenkų ir 39 mišrių. Veikia 59 ikimokyklinės įstaigos lenkų ugdomąja kalba.

Lenkijoje yra 9 pagrindinės mokyklos, kuriose mokoma lietuvių kalba ir pasigirsta kalbų, kad ruošiamasi uždaryti arba perkelti veikti kitur 3 mokyklas. Seinų „Žiburio“ mokykla susiduria su finansavimo ir mokesčio už žemės sklypo paskirties pakeitimo problemomis. Yra ir kitų spręstinų klausimų. Lenkijoje lietuviškų knygų išleidžiama labai mažai. Lenkijos lietuvių bendruomenė kelia klausimą dėl tautinių mažumų kultūrinės veiklos finansavimo modelio pakeitimo. Dabartinis modelis nenumato kultūros centrų, Lietuvių namų išlaikymo, materialinės bazės atnaujinimo. Nors Lenkijos švietimo ministerija yra parengusi lietuvių švietimo strategiją, tačiau nėra strategijos įgyvendinimo mechanizmo. Nors mūsų bendroje ir ilgoje istorijoje būta ir skaudžių ir kontraversiškai vertinamų momentų, tačiau norisi, kad jie nebūtų politiškai eksploatuojami ir neskatintų etninių nesutarimų ar keltų įtampą tarp lietuvių ir lenkų tautų. Yra tikrai daug „Lenkijos Lietuvoje“, tačiau norisi, kad būtų daugiau „Lietuvos Lenkijoje“. Mes, politikai, manau, esame pajėgūs tai padaryti arba bent paspartinti.

Plėtojasi mūsų kultūrinis bendradarbiavimas. Lenkija įsteigė Lietuvoje Lenkijos kultūros institutą bei Lenkų namus. Ketinama įsteigti Lietuvos institutą prie Lietuvos ambasados Varšuvoje. Šiuo metu dar vyksta „Lietuvos dienos Lenkijoje“, skirtos diplomatinių santykių tarp mūsų valstybių atkūrimo 15-mečiui. Tai didžiausias nuo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo mūsų kultūros, ekonomikos, turizmo pasiekimų pristatymas užsienyje, kurį globojo Lietuvos ir Lenkijos prezidentai.

Ponios ir ponai,

Mes puikiai sugebėjome kurti bendrus santykius tarpusavio pagarbos, pasitikėjimo, lygiateisiškumo ir geros kaimynystės dvasia, teikdami pirmenybę tarptautinei teisei, suverenumo, žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių paisymo principams. Išties džiaugiuosi dvišalių santykių plėtra ir intensyviais kontaktais. Jie dar kartą patvirtina Lietuvos ir Lenkijos partnerystės svarbą ir iš jos kylantį nusiteikimą remtis bendrais pasiekimais, spręsti abiems šalims rūpimus vidaus bei užsienio politikos klausimus ir kartu pasitikti tarptautinės politikos iššūkius Baltijos jūros regione. Linkiu Jums vaisingo darbo ir naujų impulsų Lietuvos ir Lenkijos strateginei partnerystei.

2006-12-01