Pasirašytas susitarimas dėl Lietuvos gynybos politikos gairių

Data

2018 09 10

Įvertinimas
0
Susitarimas.jpg

Vyriausybės rūmuose pasirašytas Lietuvos Respublikos Seime atstovaujančių partijų susitarimas „Dėl Lietuvos gynybos politikos gairių“.

Susitarimas apima pagrindines Lietuvos gynybos politikos nuostatas, tinkamo gynybos finansavimo užtikrinimą, Lietuvos kariuomenės stiprinimą ir personalo iššūkių sprendimą, karo tarnybos patrauklumo bei visuomenės ir valstybės institucijų atsparumo hibridinėms grėsmėms didinimą.

„Šiandieniniu susitarimo pasirašymu mes aiškiai parodome: nepaisant kandžių replikų ir politinių kivirčų, valdantieji ir opozicija sugeba susivienyti ir susėsti prie vieno stalo vardan Lietuvos saugumo ateities. Per pastaruosius kelerius metus pasiekėme daug. Lietuvos gynybos finansavimas pakilo iš dugno ir jau šiemet užtikriname 2 proc.  bendrojo vidaus produkto. Akivaizdu, kad privalome pasiekti kokybinio proveržio mūsų pajėgumuose, o tam reikia nuosekliai didinamo finansavimo ir aiškios krypties” - sakė Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis.

Susitarimu įsipareigojama nuosekliai didinti finansavimą gynybai, kad 2030 metais krašto apsaugai būtų skiriama ne mažiau kaip 2,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) – puse procentinio punkto daugiau nei planuojama šiais metais.

Dokumentu sutariama dėl bendrųjų kariuomenės vystymo prioritetų, ypatingą dėmesį skiriant oro gynybos pajėgumų ir sausumo pajėgų vystymui, įsipareigojama užtikrinti žvalgybos tarnybų finansavimą ir remti kibernetinio saugumo pajėgumus. Pripažįstant tarnybos kariuomenėje pridėtinę vertę visuomenės atsparumo ir gynybos potencialo stiprinimui ir įvertinus bendrą Lietuvos kariuomenės komplektavimo, modernizacijos, infrastruktūros plėtros  galimybių ir poreikių situaciją, sutariama, kad 2022 m. bus sprendžiama dėl galimybės įvesti visuotinę karo prievolę.

Pabrėžta, kad partijos bendromis pastangomis stengsis pasipriešinti  neatsakingoms spekuliacijoms, priešinant gynybos finansavimą su kitomis jautriomis sritimis.

Ypatingas dėmesys susitarime skiriamas hibridinių grėsmių užkardymui: įvertinant nacionaliniam saugumui ir visuomenės atsparumui kylančias grėsmes ir rizikos veiksnius susitarime numatoma parengti valstybės apsaugos nuo hibridinių grėsmių strategiją. Ją įgyvendinant numatoma stiprinti šių grėsmių stebėjimą ir pasirengimą jas užkardyti bei valdyti, šią veiklą koordinuojančiam padaliniui Vyriausybėje į procesą įtraukiant valstybės institucijas, visuomenę, nevyriausybines organizacijas ir žiniasklaidą.

Numatyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė šio susitarimo galiojimo laikotarpiu kartu su susitarimą pasirašiusių partijų deleguotais atstovais kiekvienais metais, prieš nacionalinio biudžeto patvirtinimą, apsvarstys ir įvertins šio susitarimo vykdymo eigą.

Susitariančių partijų vardu dokumentą pasirašė  Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis, Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis, Lietuvos liberalų sąjūdžio pirmininkas Eugenijus Gentvilas, Lietuvos socialdemokratų darbo partijos pirmininkas Gediminas Kirkilas ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos pirmininkas Valdemar Tomaševski.

Susitarimas dėl Lietuvos gynybos politikos gairių