Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Naršydami toliau Jūs patvirtinsite savo sutikimą naudoti slapukus. Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.


Pasiūlyta paskata darbdaviams, kurie išlaikys 60 m. ir vyresnius darbuotojus

Data

2020 05 27

Įvertinimas
0
Nedarbas shutterstock_328335176.jpg

Vyresnio amžiaus dirbantieji baiminasi, kad pandemijos akivaizdoje darbdaviai nebus linkę išlaikyti jų darbe, nes sveikatos požiūriu vyresni gyventojai atsiduria didesnėje rizikoje dėl koronaviruso infekcijos. Dėl šios priežasties Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pasiūlė naują galimybę darbdaviams per ekstremalią situaciją ar karantiną išleisti 60 metų ir vyresnius darbuotojus į prastovas už tai gaunant subsidiją. Pasiūlymui trečiadienį pritarta Vyriausybės posėdyje.

Subsidijų dydžiai už 60 metų ir vyresnį darbuotoją, išleistą į prastovą per ekstremalią situaciją ar karantiną (galios ir pasibaigus karantinui, bet tęsiantis ekstremaliai situacijai):

    100 proc. nuo priskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 607 eurai bruto.
    70 proc. nuo priskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 910,5 eurų bruto.

Prastovos metu darbuotojui negalima mokėti mažiau nei minimalioji mėnesio alga, jeigu susitarta dėl visos darbo laiko normos.

Pasibaigus karantinui ir ekstremaliai situacijai arba sugrąžinus darbuotoją iš prastovos, darbdavys toliau gali prašyti 6 mėn. trukmės subsidijų to paties darbuotojo darbo užmokesčiui: pirmą-antrą mėnesį – 100 proc., trečią-ketvirtą – 50 proc., penktą-šeštą – 30 proc. Visais atvejais maksimali riba – 607 eurų bruto.

Toks siūlymas yra vienas iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengto plano vyresnio amžiaus grupės piliečiams, kuriems COVID-19 pandemija galėjo turėti neigiamos įtakos.

Kitos priemonės apima emocinės pagalbos linijos senjorams finansavimą, vyresnio amžiaus asmenų skaitmeninio raštingumo ugdymą, intensyvesnį ir taiklesnį paslaugų teikimą savivaldybėse, nevyriausybinių organizacijų ir savanorių nukreipimą dirbti su vyresnio amžiaus asmenimis.
Kas dar nauja dėl subsidijų ir darbo paieškos išmokų?

Siūloma, kad skelbti darbuotojams prastovas ir prašyti subsidijų iš Užimtumo tarnybos darbdaviai galėtų ir pasibaigus karantinui, bet tęsiantis ekstremaliai situacijai. Šiuo atveju kalbama tiek apie 90 ar 70 proc. dydžio subsidijas darbo užmokesčiui, kai darbuotojui paskelbiama prastova ir mokama ne mažiau nei minimali alga už etatą, tiek apie subsidijas už vyresnius nei 60 metų darbuotojus. Taip daroma atsižvelgus į galimybę, kad pasibaigus karantinui ne visi darbdaviai pilnu pajėgumu galės suteikti darbo darbuotojams. Tai reiškia, kad subsidijų gavimo terminas išsitęsia.

 Siūloma darbdaviams leisti pasirinkti, kokias subsidijas gauti, kai įdarbinami Užimtumo tarnybos siunčiami remiami bedarbiai – neįgalieji, ilgalaikiai, jauni   ar vyresnio amžiaus bedarbiai ir panašiai. Nesant karantino už tokius darbuotojus paprastai mokamos 75 proc., 60 proc. arba 50 proc. dydžio subsidijos, priklausomai nuo tikslinės grupės (tokios subsidijos egzistuoja jau seniai). O padedant išeiti iš karantino pasiūlytos kas du mėnesius mažėjančios 100-50-30 proc. subsidijos už dirbantį darbuotoją. Darbdavys galėtų rinktis naudingesnį variantą.

Siūloma paankstinti laikinos darbo paieškos išmokos mokėjimą Užimtumo tarnyboje registruotiems bedarbiams – ne 6 mėn. po karantino, bet 6 mėn. nuo įstatymo įsigaliojimo. Be to, siūloma, kad laikina darbo paieškos išmoka nebūtų mažesnio dydžio, jeigu žmogus gauna kurią nors socialinio draudimo pensiją ar išmoką, šalpos išmoką, valstybinę pensiją, rentą ir panašiai. Kitaip tariant, žmogui gaunant ligos išmoką arba valstybinę pensiją, darbo paieškos išmoka bus ne 42 eurai, o 200 eurai.

Norima įtvirtinti, kad laikiną darbo paieškos išmoką žmonės gautų iškart tapę bedarbiais, o ne tada, kai jiems baigiasi terminas gauti išeitines išmokas iš darbdavio, kuris jį atleido iš darbo. Tas pats būtų taikoma, kai asmuo kreipiasi dėl įprastos nedarbo socialinio draudimo išmokos, kuri priklauso, kai žmogus turi sukaupęs ne trumpesnį nei 12 mėnesių nedarbo socialinio draudimo stažą per pastaruosius 30 mėnesių. Tokia pataisa yra siūloma dėl to, kad kai kuriais atvejais atleistiems iš darbo žmonėms darbdaviai įsipareigoja mokėti išeitines išmokas, bet jos neišmokamos iškart.

Visi šie pakeitimai įsigalios, jeigu pritars Seimas ir pasirašys prezidentas.