Projektinio valdymo nauda viešajame sektoriuje: 98 proc. strateginių projektų įgyvendinami pagal planą

Data

2019 01 03

Įvertinimas
0
projektinis.jpg

Paskutiniame šiais metais Strateginių projektų portfelio komisijos posėdyje apžvelgti rezultatai, pasiekti įgyvendinant Vyriausybės prioritetus. Posėdyje taip pat buvo aptartas 2018 metais užbaigtas projektas „Tarptautiniu lygiu vertinamų verslo ciklą (nuo įsteigimo iki pasibaigimo) reglamentuojančių teisės aktų ir procedūrų (pagal Pasaulio banko tyrimo „Doing Business“ sritis) bei įrankių patobulinimas“ ir naujos programos „Elektros energetikos sistemos sinchronizacija su kontinentinės Europos tinklais“ įtraukimo į Vyriausybės strateginių projektų portfelį perspektyva.

„Per šiuos metus Komisijos nariai įsitikino, kad pažangus projektų portfelio valdymas yra efektyvus būdas pasiekti sutarimą ir priimti reikiamus sprendimus dėl valstybės strateginiuose projektuose kylančių rizikų ir problemų. Nuo to laiko, kai prioritetiniams Vyriausybės darbams įgyvendinti ir stebėti pradėjome taikyti projektinio valdymo principus, buvo įgyvendinti 6 strateginiai projektai, o šiais metais planuojama įgyvendinti dar bent tiek pat“, – teigė Ministro Pirmininko patarėjas ekonomikos ir strateginių pokyčių valdymo klausimais Lukas Savickas.

Posėdyje atkreiptas dėmesys, kad Vyriausybės strateginių projektų portfelyje esančių projektų įgyvendinimas pagal galutinį terminą siekia 98 proc. Iš šio rodiklio matyti, kad pasirinktas kelias diegti ir plėtoti projektinį valdymą visose ministerijose padės užtikrinti tinkamą strateginių pokyčių įgyvendinimą visų institucijų lygmeniu.

Ūkio viceministras Marius Skuodis pasidžiaugė, kad dėl tinkamai suvaldyto „Tarptautiniu lygiu vertinamų verslo ciklą (nuo įsteigimo iki pasibaigimo) reglamentuojančių teisės aktų ir procedūrų (pagal Pasaulio banko tyrimo „Doing Business“ sritis) bei įrankių patobulinimo“ projekto Pasaulio banko sudaromame šalių reitinge „Doing Business“ Lietuva šiemet pakilo į rekordinę poziciją – 14 vietą. Tai trečias rezultatas Europos Sąjungoje ir pirmas rezultatas tarp Baltijos šalių. Komisijos posėdyje aptartas tolesnis planas ir veiksmai, kurie leistų Lietuvai minėtame reitinge pakilti į dar aukštesnes pozicijas. Tarp galimų priemonių paminėtas privalomos įmonės vardo rezervavimo procedūros panaikinimas,  modernaus įkeitimo registro sukūrimas ir juridinių asmenų nemokumo sistemos pertvarka, didinant nemokumo procesų efektyvumą.

Energetikos viceministras Egidijus Purlys į Vyriausybės strateginių projektų portfelį pasiūlė įtraukti programą „Elektros energetikos sistemos sinchronizacija su kontinentinės Europos tinklais“, pažymėdamas planuojamą itin didelę strateginę naudą valstybei. Programos metu būtų sukurtas bendras Baltijos šalių valdymo blokas, leisiantis joms pačioms valdyti dažnį, nepriklausomai nuo trečiųjų šalių įtakos. Prognozuojama, kad sėkmingai įgyvendinus šią programą Lietuvos elektros energetikos sektoriaus ilgalaikio energetinio saugumo užtikrinimas 2025 metais viršys 75 proc., o naudodama tokią patikimą sistemą ir išvengdama jos atkūrimo po totalinės avarijos Lietuva gautų beveik 1 mlrd. eurų vertės naudą. Komisija pripažino šios programos svarbą, pabrėžė, kad jai būtina skirti ypatingą dėmesį, ir nusprendė įtraukti šią programą į strateginių projektų portfelį.