Viešosios nuomonės tyrimas: Vyriausybės veiklos vertinimas, europinė darbotvarkė ir kitos aktualijos

Data

2006 12 29

Įvertinimas
0
2006 m. lapkričio mėn. Vyriausybės kanceliarijos užsakymu buvo atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa. Jos metu respondentų buvo teiraujamasi, kaip jie vertina Ministro Pirmininko, Vyriausybės veiklą, visuomenės informavimą apie Vyriausybės darbą. Keletas klausimų buvo užduoti norint sužinoti, ar Lietuvos žmonės didžiuojasi būdami Lietuvos piliečiai. Taip pat buvo tiriamas požiūris į Lietuvos narystę Europos Sąjungoje, darbo savaitės trukmę bei kitas Europos Sąjungoje svarstomas problemas.
Gedimino Kirkilo vadovaujama Vyriausybė vertinama labiau teigiamai (50%) negu neigiamai (17%). Šią Vyriausybę teigiamai vertina 75% Socialdemokratų partijos ir 52% Tėvynės Sąjungos rinkėjų. Respondentai buvo paprašyti nurodyti, kuriuos svarbiausius darbus Vyriausybė turėtų atlikti. Apklaustieji dažniausiai minėjo kovą su korupcija - 59%, pajamų mokesčio mažinimą - 48% (darbininkai - 60%, tarnautojai - 61%), investicijų didinimą - 41%, pensijų didinimą - 38% (pensininkai - 69%).
Daugumos respondentų nuomone, informacijos apie Vyriausybės veiklą yra pakankamai (taip mano daugiau nei pusė apklaustųjų), informacijos stygių jaučia apie 27 proc., 18 proc. apklaustųjų nesidomi Vyriausybės veikla arba neturi savo nuomonės. Į klausimą, kokios informacijos apie Vyriausybės veiklą norėtų gauti daugiau, respondentai minėjo aktualiausias problemas: sveikatos apsaugą, korupciją, socialinę apsaugą, pensininkams aktualius klausimus, jaunų šeimų padėtį.
Klausimai apie pasididžiavimą Lietuvos pilietybe buvo užduoti siekiant geriau parengti Lietuvos įvaizdžio formavimo strategiją. Apklausos rezultatai rodo, kad 71% Lietuvos gyventojų didžiuojasi būdami Lietuvos piliečiai, 9% nesididžiuoja.
Kalbant apie pasididžiavimą, dažniausiai respondentų nurodomi motyvai buvo tokie: tai tėvynė, čia gimiau, tėvų ir prosenelių žemė ir pan. (61%). Tai pat minima Lietuvos istorija, sakoma, kad Lietuva yra gražiausia šalis, joje gyvena puikūs ir gražūs žmonės, ji turtinga kultūra, giliomis tradicijos, išsaugota kalba.
Negatyvius atsakymus respondentai aiškina tuo, kad Lietuvoje vis blogiau gyventi, kad tai yra atsilikęs kraštas; kad daug korupcijos ir neteisybės; kad lietuviai – blogi žmonės ir daro blogą įspūdį pasaulyje. Tačiau negatyvių argumentų yra žymiai mažiau negu pozityvių.
Šiuo metu Lietuvos narystę Europos Sąjungoje remia 69% gyventojų (priešininkų - 16%), paramos lygis per metus mažai kito. Respondentai nurodo dvi pagrindines (ekonomines) narystės rėmimo priežastis: narystės dėka tikimasi aukštesnio pragyvenimo lygio ateityje (26% nuo remiančių) ir Europos Sąjungos finansinės paramos (25%). Nors parama narystei ES pirmiausia siejama su ekonominiais veiksniais, Lietuvos gyventojams svarbu ir tai, kad Lietuva būtų lygiateisė ES narė (šį motyvą, kaip svarbiausią Lietuvai dalyvaujant ES veikloje, minėjo 40% respondentų, didesnė finansinė parama yra antroje vietoje- 23%).

Skeptikų (16% visų apklaustųjų) buvo teiraujamasi, kodėl jie neremia narystės ES. Pastarieji pateikė įvairesnių argumentų nei šalininkai: jie mano, kad Europos Sąjunga yra valdoma didžiųjų valstybių (25%), prarandamas tautinis savitumas (19%), nepritariama ar nesuprantama, kaip Europos Sąjungoje yra priimami sprendimai (18%), teigiama, kad ribojamas Lietuvos suverenitetas (17%), Europos Sąjunga skatina biurokratijos didėjimą (15%).

Buvo pateiktas klausimas, ar pakanka Vyriausybės teikiamos informacijos apie Lietuvos atstovavimą Europos Sąjungoje. Atsakymai pasiskirstė po lygiai: 40% pakanka ir 40% nepakanka. Šis rezultatas yra žymiai geresnis, nei 2005 m. liepos mėn. atlikto tyrimo metu, kai 30% respondentų teigė, kad informacijos jiems pakanka, o 53%, kad nepakanka.

Dauguma (66%) respondentų pasisako už Europos Sąjungos konstituciją. Panašus palaikančiųjų skaičius (69%) buvo ir 2005 m. liepos mėn. atlikto tyrimo metu. 36% apklaustųjų yra priimtina dabartinė ES veiklos forma (priešpastatant ją federacijai, panašiai į JAV, ar valstybių sąjungai be centrinių institucijų), o 40% neturi nuomonės šiuo klausimu.

Lietuvoje yra daugiau pritariančių, nei nepritariančių naujų narių priėmimui į Europos Sąjungą (jau po to, kai bus priimtos Bulgarija ir Rumunija) - 48% (prieš - 16%).

Vienas iš apklausos tikslų buvo nustatyti visuomenės požiūrį į darbo savaitės trukmę. Apibendrinus apklausos rezultatus, galima daryti išvadą, jog dauguma apklaustųjų sutiktų dirbti viršvalandžius, jei už tai būtų tinkamai atlyginta ir šia galimybe nepiktnaudžiautų darbdaviai.

Vyriausybės kanceliarijos užsakymu viešosios nuomonės tyrimą atliko Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“. Detalesnius tyrimo rezultatus (diagramas) galima rasti adresu http://www.lrv.lt/14_vyr_dok/apklausa.pdf .

2006-12-29