Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Naršydami toliau Jūs patvirtinsite savo sutikimą naudoti slapukus. Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.


Vyriausybės vadovas priėmė Europos investicijų banko prezidentą

Data

2013 11 28

Įvertinimas
0

Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius priėmė Europos investicijų banko (EIB) prezidentą Wernerį Hoyerį. Premjeras pasveikino EIB vadovą, atvykusį į šiomis dienomis Europos Sąjungos politiniu centru tapusį Vilnių, kuriame vyksta vienas svarbiausių Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai renginių – Rytų partnerystės viršūnių susitikimas.

Vyriausybės vadovas pasidžiaugė sėkmingu Lietuvos bendradarbiavimu su EIB ir išreiškė viltį, kad ir ateityje bus glaudžiai dirbama kartu. Premjeras A. Butkevičius padėkojo už šio banko suteiktą paskolą suskystintųjų dujų terminalo statybos projektui ir paragino EIB finansuoti ir kitus Lietuvos energetinius projektus.

Ministro Pirmininko teigimu, EIB taip pat galėtų prisidėti finansuojant projektus, didinančius energijos tiekimo saugumą ir energijos šaltinių diversifikaciją, finansuoti atsinaujinančių energijos šaltinių projektus ir energetinio efektyvumo didinimo (pvz., pastatų renovavimo) projektus.

EIB vadovas pažymėjo puikiai suprantąs Lietuvos energetinės nepriklausomybės siekį ir informavo, kad šiuo metu laukiama ekspertų išvadų dėl galimo Kruonio HAE modernizavimo projekto finansavimo.

Susitikimo metu Vyriausybės vadovas su banko prezidentu V. Hoyeriu aptarė Lietuvos ketinimus skolintis 2014–2020 m. ES struktūrinės paramos lėšų bendrojo finansavimo lėšų trūkumui padengti. Pasak premjero A. Butkevičiaus, preliminariais duomenimis, skolinimosi poreikis projektų bendrajam finansavimui užtikrinti 2014–2020 m. periodui galėtų sudaryti apie 1 mlrd. eurų.

Europos investicijų bankas įsteigtas 1958 m. Romos sutartimi kaip ilgalaikes paskolas teikiantis ES bankas. Jis priklauso ES valstybėms narėms, kurios formuoja EIB kapitalą vadovaudamosi principu, kad kiekvienos valstybės įnašas turi būti proporcingas jos ekonominiam svoriui ES.

1994–2012 m. laikotarpiu EIB Lietuvoje suteikė paskolų už 1,7 mlrd. eurų. EIB lėšomis buvo finansuojami tokie stambūs infrastruktūros projektai kaip Vilniaus oro uosto ir Klaipėdos jūrų uosto rekonstrukcijos, „Via Baltica“ magistralės statyba, geležinkelių infrastruktūros modernizavimas ir kiti.