Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Naršydami toliau Jūs patvirtinsite savo sutikimą naudoti slapukus. Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.


Naujasis Darbo kodeksas – visai kitos kokybės

Data

2017 06 06

Įvertinimas
0
Darbas remontas renovacija shutterstock_246522370.jpg

Šiandien Seimas patvirtino naujojo Darbo kodekso (DK) ir lydimųjų teisės aktų pakeitimus, kurie įsigalios nuo liepos 1 dienos.

„Tai visiškai kitos kokybės teisės aktas nei tas, kuris buvo priimtas praėjusios Seimo kadencijos pabaigoje. Dėl beveik visų naujų pakeitimų darbuotojų ir darbdavių atstovai vienbalsiai sutarė Trišalėje taryboje vykusiose derybose. Jos nebuvo lengvas, tačiau galutinis rezultatas akivaizdus: naujasis DK daugeliu atvejų gerina darbuotojų padėtį, įveda daugiau aiškumo, suteikia daugiau galimybių bendrauti su darbdaviu kaip su lygiaverčiu partneriu“, - sako premjeras Saulius Skvernelis.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderio Ramūno Karbauskio džiaugiasi, jog Vyriausybei pavyko pasiekti balansą ir suderinti abiejų pusių interesus, kas iki šiol atrodė neįmanoma.

„Ankstesni bandymai rasti bendrą sutarimą Trišalėje taryboje tradiciškai būdavo nesėkmingi. Tuomet iniciatyvos imdavosi politikai ir viena arba kita pusė likdavo nuskriaustųjų vietoje. Šįkart nugalėtojų ir pralaimėjusiųjų nėra. Abi pusės ėjo į kompromisus, tačiau dėl prioritetinių nuostatų laikėsi tvirtai ir pasiekė savo“, - teigia LVŽS frakcijos seniūnas.

R. Karbauskio žodžiais, frakcijai svarbiausia, jog naujasis DK užtikrins daugiau galimybių derinti šeimos ir darbo įsipareigojimus, kelti kvalifikaciją neprarandant pajamų, o kvalifikuoti darbuotojai galės gauti didesnius atlyginimus.

„Primenu, jog darbdaviai privalės investuoti į darbuotojų kvalifikaciją, įvedama daugiau galimybių tartis dėl palankesnių darbo sąlygų. Labai svarbu tai, kad stiprinama profesinių sąjungos bei kolektyvinių derybų galia. Nereikėtų pamiršti ir naujai atsiradusių galimybių bausti darbdavį piniginėmis baudomis už darbuotojų teisių pažeidimus“, - akcentuoja R. Karbauskis.

 

Svarbiausi darbuotojams palankūs Darbo kodekso pakeitimai:

  1. Svarbus pakeitimas darbuotojams - suminės darbo laiko apskaitos įvedimas – ji galės būti įvedama tik esant būtinumui bei įvykdžius informavimo ir konsultavimo procedūrą su darbo taryba ir atsižvelgus į darbdavio lygmeniu veikiančios profesinės sąjungos nuomonę. Be to, numatytas aiškus maksimalus darbo savaitės laikas, kai darbuotojai dirba pagal suminę darbo laiko apskaitą - darbo grafikai turės būti sudaromi taip, kad nepažeistų maksimalaus 52 val. termino per kiekvieną 7 dienų laikotarpį. 
  2. Darbuotojų atstovų prašymu lanksčiau reglamentuojamas naktinis darbo laikas – dirbančio naktį darbuotojo darbo laikas negalės viršyti 8 valandų per dieną ( pamainą) per apskaitinį trijų mėnesių laikotarpį, nebent kitaip bus susitarta aukštesnio nei darbdavio lygmens kolektyvinėse sutartyse. Šia nuostata taip pat skatinamas šakinių kolektyvinių sutarčių sudarymas.
  3. Darbdaviai privalės apskaityti visų darbuotojų darbo laiką, išskyrus tuos, kurie dirbs nekintančiu darbo dienos režimu.
  4. Aiškiau reglamentuojama darbo laikotarpiai, už kuriuos suteikiamos kasmetinės atostogos, t. y. kasmetinės, pailgintos ir papildomos atostogos bus įskaičiuojamos į darbo stažą, už kurį suteikiamos kasmetinės atostogos.
  5. Svarbus sutartas pakeitimas, kad darbo ginčų nagrinėjimas darbo ginčų komisijoje yra nemokamas ir ginčo šalių patirtos išlaidos nepriteisiamos. Šiuo metu tai nebuvo aiškiai įtvirtinta.
  6. Sugrąžinama kompensacija už kilnojamojo pobūdžio darbą ar darbą atliekamą kelionėje. Tokia kompensacija negalės viršyti 50 proc. bazinio atlygio.
  7. Siūloma griežčiau reglamentuoti laikinojo įdarbinimo įmonių veiklą: tokios įmonės turės atitikti Vyriausybės nustatytus kriterijus; laikinojo darbo sutartyje turės būti nustatoma darbo laiko norma, todėl darbuotojui bus aiškiau, kiek jis turės dirbti, ir nuo kada bus skaičiuojami jo viršvalandžiai; laikotarpiai tarp siuntimų dirbti bus neapmokami tik 5 dienas iš eilės ne dažniau kaip kartą per mėnesį.
  8. Trišalė taryba sutarė padidinti netesybų sumą, kai darbo santykiams pasibaigus, darbdavys uždelsia atsiskaityti su darbuotoju: netesybos būtų darbuotojo vidutinis darbo užmokestis, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių.
  9. Sumažinami darbuotojų, priklausančių profesinei sąjungai skaičiaus reikalavimai, nuo kurio priklausys, ar darbovietėje bus steigiama darbo taryba, ar darbo tarybos funkcijas perims profesinė sąjunga (profesinei sąjungai turi priklausyti trečdalis darbdavio darbuotojų). Sudaroma galimybė profesinėms sąjungos dalyvauti darbo tarybų veikloje: nustatoma, kad vienas darbo tarybos narys renkamas iš profesinių sąjungų pasiūlytų 3 kandidatų. Šiomis nuostatomis profesinėms sąjungoms bus sudaroma daugiau galimybių dalyvauti darbuotojų informavimo ir konsultavimo veikloje.
  10. Padidintas Trišalės tarybos narių skaičius nuo 15 iki 21 nario, t. y. bus skiriama po 7 atstovus nuo darbdavių, profesinių sąjungų ir Vyriausybės pusės. Siekiant, kad Trišalėje taryboje atstovautų kompetentingesnės ir kuo plačiau Lietuvoje veikiančios organizacijos, įvedami papildomi kriterijai: kad organizacija būtų tarptautinės profesinių sąjungų ar darbdavių organizacijos narė; kad organizacijos struktūriniai padaliniai atstovautų skirtingų ekonominės veiklos sektorių darbuotojams ar organizacijos nariai veiktų ne mažiau kaip 2/3 Lietuvos Respublikos apskričių teritorijų.
  11. Įtvirtinamas maksimalus 500 eurų už kiekvieną praleistą savaitę baudos dydis, kai nevykdomi darbo arbitražo sprendimai.
  12. Sugrąžinamas darbinio teisnumo ir veiksnumo sąvokų įtvirtinimas kaip ir šiuo metu galiojančiame Darbo kodekse. Ši nuostata grąžinama profesinių sąjungų prašymu, nes jos baiminosi, kad negalės dirbti neįgalūs asmenys arba asmenys, kuriems veiksnumas apribotas tam tikroje srityje.
  13. Bus dar geriau užtikrinamas informacijos apie darbo užmokestį, ne visą darbo laiką dirbančiuosius, pagal terminuotas darbo sutartis dirbančiuosius ir pan., suteikimas darbuotojams, numatant, kad kai nėra darbo tarybos, tokia informacija teikiama profesinei sąjungai. Be to, informacija apie darbo užmokestį bus teikiama tik tuo atveju, jei atitinkamos profesijos grupėje dirba daugiau kaip du darbuotojai.
  14. Siekiant teisėkūros ekonomiškumo, daugiau teisių tvirtinant poįstatyminius teisės aktus suteikiama ministrui: tvirtinti darbo sutarties pavyzdinę formą, atleidimo tvarką, kai darbdavio neįmanoma rasti; pranešimo apie grupės darbuotojų atleidimą tvarką; ir pan.
  15. Nustatomi aiškūs kriterijai, kada galėtų būti nustatomas dalinis darbas. Patikslinta, kad dalinis darbas nustatomas tik tuo atveju, kai Vyriausybė tam tikroje teritorijoje ar veiklos srityje pripažįsta, kad egzistuoja svarbios ekonominės priežastys, dėl kurių darbdaviai negali suteikti darbuotojams darbo. Dalinio darbo atveju, darbuotojai dirbtų ne pilną darbo dieną, o už likusį laiką jiems būtų kompensuojama iš Sodros, tokiu būdu sušvelninant krizės padarinius. 

 

Sekite Vyriausybės naujienas FACEBOOK ir TWITTER