BDAR
gdpr

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Naršydami toliau Jūs patvirtinsite savo sutikimą naudoti slapukus. Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.


Informacija Lietuvos gyventojams

Padėti į Lietuvą atvykstantiems Ukrainos karo pabėgeliams galite savanoriaudami, remdami finansiškai ar apgyvendinant

Prie šių organizacijų veiklos galite prisidėti tiek savanoriaujant, tiek paremiant finansiškai: 

Lėšos humanitarinei pagalbai nuo karo Ukrainoje besitraukiantiems ukrainiečiams renkamos puslapyje www.aukok.lt.

Stiprūs kartu renka lėšas ukraniečių apgyvendinimui Lietuvoje organizuoti.

  • Įmonės kodas: 305674792
  • Gavėjas: VšĮ „Stiprūs kartu“
  • Adresas: P. Vileišio g. 18A, Vilnius
  • Banko sąskaita: LT387044090101401806
  • Bankas: AB SEB bankas

 Blue / Yellow renka lėšas Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms ir nuo karo nukentėjusiems civiliams.

  • Banko sąskaita: LT17 7300 0101 4089 4869
  • Bankas: Swedbank
  • Gavėjas: VšĮ Mėlyna ir geltona
  • Mokėjimo paskirtis: PARAMA

Platformoje United24 Ukrainai galima aukoti iš viso pasaulio, aukas skiriant konkrečiai sričiai. Lėšos keliauja į Ukrainos Nacionalinį banką ir atitinkamai pagal paramos paskirtį paskirstomos į atsakingų Ukrainos institucijų biudžetus.

LDK Birutės karininkų šeimų moterų sąjunga renka paramą Ukrainos karių šeimoms.

  • Paremti galite skambindami arba siųsdami žinutę  numeriu 1484 (auka – 2 Eur) arba lėšų pervedimu:
  • Gavėjas: Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Birutės karininkų šeimų moterų sąjunga
  • Banko sąskaita: Nr. LT367300010002469222
  • Paramos paskirtis: „Parama Ukrainos karių šeimoms“
  • PayPal.me/Birutietes ([email protected])
  • Kontaktinė informacija: [email protected], mob. tel. nr. +370 630 21434

Kita svarbi informacija

Tinklapyje  www.logistikaua.lt gyventojai gali paskelbti apie humanitarinės pagalbos vežimui siūlomas transporto priemones. Turinčius klausimų kviečiame rašyti [email protected].

Pagalbą taip pat priima Vilniaus miesto savivaldybė

Apie kraujo poreikį Ukrainai skelbiama puslapyje www.kraujodonoryste.lt  

Sveikatos apsaugos ministerija primena, kad gyventojai neturėtų savo iniciatyva stengtis įsigyti vaistų ir juos bandyti siųsti į Ukrainą, nes tokios siuntos neatitinka vaistų pervežimui taikomų itin griežtų reikalavimų ir gali būti konfiskuotos. Tačiau paremti Ukrainą vaistais gali ir didmeninio platinimo licencijos neturintys juridiniai asmenys, sudarydami trišales sutartis su platintojais ir Ukrainos gydymo įstaigomis. Daugiau informacijos: https://bit.ly/36jGwCi.

Ar galiu savarankiškai nupirkti ginklų ir nuvežti juos į Ukrainą?

Krašto apsaugos ministerija gali tarpininkauti dėl didelio kiekio paramos ginkluote būtinų formalumų sutvarkymo ir transportavimo.

Dėl mažesnės apimties paramos ginkluote maloniai prašytume kreiptis į „Blue/Yellow“ paramos Ukrainai organizaciją, kuri taip pat turi reikiamos patirties remiant Ukrainą. 

Dėl būtinų eksporto licencijų išvežti paramą (tai liečia tik dvejopos (civilinės ir karinės) paskirties ir strateginės paskirties prekes, tokias kaip šarvinės liemenės, šalmai ir kt.) prašome kreiptis į Ekonomikos ir inovacijų ministeriją:

Aušra Šablinskienė 

Tel. 8 659 15 769 

El. p. [email protected]

Ar galiu vykti į Ukrainą padėti gynyboje?

Krašto apsaugos ministerija ragina Lietuvos piliečius remti Ukrainą būnant Lietuvoje –  rinkti ir aukoti lėšas, suteikti laikiną prieglobstį, kitais būdais. 

Užsienio reikalų ministerija negali piliečiams drausti prisidėti prie Ukrainos kovos, bet kartu ragina pasvarstyti ir įsivertinti šią Krašto apsaugos ministerijos rekomendaciją.

Lietuvos piliečiai, neatsižvelgiantys į ministerijų rekomendacijas ir vis tiek norintys savarankiškai vykti į Ukrainą, privalo suderinti savo veiksmus su Ukrainos ambasada Lietuvoje.

Parama vaistais

Juridiniai asmenys, norintys teikti paramą vaistais, gali naudotis trišalės sutarties pavydžiu:

  • trišalės sutarties bendrąsias sąlygas rasite čia.
  • trišalės sutarties specialiąsias sąlygas rasite čia.

Naujausia informacija apie kompensacijas gyventojams skelbiama Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos puslapyje. Daugiau sužinoti galite čia.

Informacija apie Ukrainiečių įdarbinimo galimybes ir sąlygas skelbiama Užimtumo tarybos puslapyje:

Lietuvių kalba: Užimtumo tarnyba prie LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (uzt.lt).

Anglų kalba: Employment Service - Užimtumo tarnyba prie LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (uzt.lt).

Ukrainiečių kalba: Служба зайнятості - Užimtumo tarnyba prie LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (uzt.lt)

Atkreipiame dėmesį, kad:

  • Į Lietuvą atvykę nuo karo besitraukiantys ukrainiečiai yra atleidžiami nuo pareigos gauti leidimą dirbti Lietuvoje bei pareigos gauti sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos darbo rinkos poreikiams. Todėl juos įdarbinti ketinantiems Lietuvos darbdaviams į Užimtumo tarnybą dėl leidimų dirbti bei sprendimų dėl darbo atitikties išdavimo kreiptis nereikės;
  • darbdaviai, sudarę darbo sutartį su minėtais užsieniečiais, privalo pateikti nustatytos formos pranešimą per SODROS informacinę sistemą EDAS. Nurodytas pranešimas apie užsieniečio įdarbinimą turi būti pateikiamas ne vėliau kaip likus vienai darbo dienai iki užsieniečio įdarbinimo dienos;
  • jei turite darbo pasiūlymų karo pabėgėliams iš Ukrainos, kviečiame Jus registruoti laisvas darbo vietas Užimtumo tarnybos svetainėje naudojantis elektroninėmis paslaugomis. 

Informacija apie įmokų SODRAI už įdarbintus ukrainiečius mokėjimą čia.

Konsulinė informacija Ukrainoje esantiems Lietuvos piliečiams +370 5 236 2444.

Karštoji linija Ukrainoje esantiems Lietuvos piliečiams +370 5 251 2764.

Taip pat informacija skelbiama Užsienio reikalų minsiterijos puslapyje.

Ukrainoje esantiems Lietuvos piliečiams, neturintiems kelionės dokumentų ar pasibaigus kelionės dokumentų galiojimo laikui, laikini kelionės dokumentai bus išduodami Lietuvos garbės konsulate Lvove.

Lietuvos garbės konsulato Lvove kontaktinė informacija

Lietuvos ambasados atstovų Ukrainoje kontaktinė informacija

Ukrainoje esančius Lietuvos piliečius, kurie dėl kokių nors priežasčių negali išvykti, prašome nedelsiant užsiregistruoti čia, kad prireikus būtų galima su jumis susisiekti.

Užsienio reikalų ministerija rekomenduoja parsisiųsti programėlę „Keliauk saugiai“ (iOSAndroid, bendra nuorodair gauti aktualią konsulinę informaciją, ministerijos pranešimus, esant krizinei situacijai užsienio šalyje.

Daugiau informacijos: www.urm.lt  

Užsienio reikalų ministerija, atsižvelgdama į mažėjančias galimybes susisiekti su Rusija oro transportu, rekomenduoja Rusijoje esantiems Lietuvos piliečiams išvykti iš šalies, o planuojantiems keliones – nevykti į Rusiją. 

Europos Sąjungos (ES) oro erdvė uždaryta Rusijos Federacijoje įregistruotiems lėktuvams, o ES valstybėse įregistruoti ar ES oro vežėjų valdomi orlaiviai negali įskristi į Rusiją, todėl išvykti iš Rusijos oro transportu galima tik per ES nepriklausančias valstybes. Šiuo metu iš Rusijos taip pat galima išvykti antžeminiu transportu per sausumos sienas. Atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos piliečiams neleidžiama vykti iš Rusijos į Baltarusiją, taip pat reikėtų vengti su Ukraina besiribojančių regionų. 

ES erdvė Baltarusijos lėktuvams uždaryta, bet yra galimybė išvykti iš Baltarusijos oro transportu per kitas šalis. Aktualią informaciją apie skrydžius iš Minsko oro uosto galima rasti čia.

Keliaujantiesiems rekomenduojama:

  • iš anksto pasirūpinti galiojančiais kelionės dokumentais
  • išlikti budriems viešose vietose, vengti masinių renginių
  • nuolat sekti Lietuvos užsienio reikalų ministerijos, Lietuvos ambasados Rusijoje, Maskvoje, ir Lietuvos ambasados Baltarusijoje, Minske, skelbiamą informaciją
  • dėl konsulinės informacijos kreiptis visą parą veikiančiu Užsienio reikalų ministerijos telefonu + 370 5 236 2444 arba el. paštu [email protected]

Lietuvos ambasada Maskvoje, generalinis konsulatas Sankt Peterburge, generalinis konsulatas Kaliningrade ir konsulatas Sovetske, Lietuvos ambasada Minske ir toliau atlieka visas pagrindines funkcijas. 

Žiniasklaidoje, socialiniuose tinkluose, iš artimųjų ir kitų suaugusiųjų girdėdami daug skirtingos informacijos apie karinius veiksmus Ukrainoje, vaikai ir paaugliai gali jausti didelį nerimą, jiems gali kilti įvairių klausimų. Kaip tėvams kalbėtis su vaikais apie situaciją Ukrainoje, rekomenduoja Paramos vaikams centro psichologai.  

Atmintinė, kaip su vaikais ir paaugliais kalbėti apie karą Ukrainoje lietuvių kalba (PDF), rusų kalba (PDF), lenkų kalba (PDF)

„Tėvų linijoje“ 8 800 900 12 psichologai nemokamai patars, kaip kalbėtis su vaiku apie karą, kaip tinkamai reaguoti į pasikeitusį vaiko elgesį, kaip patiems tėvams suvaldyti savo nerimą.  

Dezinformacijos tipai:

  • Netikrų naujienų srautas. Tai – klaidinančios, melagingos naujienos (angl. fake news), platinamos masinėse ir socialinėse medijose. Netikros naujienos klaidina visuomenę, veikia nuostatas, ekonominius, politinius, gyvenimo būdo pasirinkimus, kelia grėsmę asmens ar organizacijos reputacijai. Pastaruoju metu vis dažniau naudojamos giluminės klastotės (angl. deep fake), kuriose pakeičiami nuotraukose ar vaizdo įrašuose esantys veidai, taip suklastojant aukštų pareigūnų kalbas ir pan.
  • Suaktyvėję „troliai“ socialiniuose tinkluose.  „Troliai“ ypač aktyvūs komentarų skiltyse skleidžiant netikras naujienas. „Trolis“ prisijungia prie jau susiformavusios bendruomenės (pvz. Facebook naujienų grupėje) ir skelbia kurstančias, grubias ar įžeidžiančias žinutes, siekdamas išprovokuoti ar sukiršinti kitus bendruomenės narius, nutraukti normalią diskusijų eigą. Tai gali daryti ir „botas“ – automatizuotai internete žmogų imituojanti kompiuterio programa, su kuria galima kalbėtis.

Taisyklės ir patarimai, kaip išvengti dezinformacijos:

  • Stebėkite saugios ir patikimos informacijos šaltinius – nacionalinį transliuotoją, pripažintus portalus, tarptautinę žiniasklaidą (Reuters, BBC, CNN, Al Jazeera ir kt.). Visada naudinga sekti kelis skirtingus kanalus.
  • Venkite oficialių Rusijos Federacijos ir Baltarusijos kanalų (socialinių tinklų paskyros, tinklapiai) skleidžiamų naujienų.
  • Stebėkite, ar informacija paremta aiškiais šaltiniais (ieškokite pagal raktinius žodžius, pasirinkite rezultatų rikiavimą per pastarąją valandą ar pastarąsias 24 val.).
  • Sekite oficialias socialinių tinklų paskyras (ambasados, Užsienio reikalų ministerijos, kitos valstybinės institucijos ir jų vadovų).
  • Apsisaugokite nuo „trolių“ socialiniuose tinkluose (atkreipkite dėmesį į tai, kiek profilis turi sekėjų, kada sukurta anketa). Pamatę įtartiną paskyrą, praneškite apie tai socialiniam tinklui.
  • Dalykitės informacija iš patikimų šaltinių. Skleiskite žinią apie vykstančius procesus, nepaisydami to, kad naujiena jau kartojasi. Svarbu dalytis tik patikrinta informacija.
  • Susidūrę su netikra informacija, ja nesidalykite net su prierašu, kad tai – dezinformacija. Praneškite apie tai institucijoms.
  • Patarkite artimiesiems, kokias naujienas ir kur skaityti, paskatinkite atsisakyti rusiškų kanalų.
  • Norėdami paremti įsitikinkite, kad remiate oficialius ir patikimus fondus.

Skaitant naujienas būtina atkreipti dėmesį:

  • Paklauskite savęs: ar šiame šaltinyje tikrai netrūksta įrodymų ir analizės? Iš kurios pusės perspektyvos naujiena pateikiama? Galbūt naujienos net nėra, tik bandoma manipuliuoti?
  • Pamatę naujieną su sensacinga antrašte (ypač iš valstybinių institucijų), patikrinkite, ką praneša kiti šaltiniai, naujienų portalai, atkreipkite dėmesį  į tinklapio adresą.
  • Prieš dalydamiesi naujiena, ją perskaitykite. Paieškokite kitų šaltinių ir nuomonių šiuo klausimu.
  • Atpažinkite interesus. Stenkitės suprasti, kokių motyvų skatinamas vienas ar kitas asmuo, viena ar kita žiniasklaidos priemonė skelbia informaciją, pagalvokite, ar ji nėra šališka.
  • Patikrinkite pateikiamas nuorodas, ar ten skelbiama informacija yra susijusi su naujiena.
  • Pasidomėkite naujienos autoriumi, ar žurnalistas dirba patikimose žiniasklaidos priemonėse, kiek ir kokių sekėjų turi socialiniuose tinkluose.
  • Patikrinkite naujienos datą, ar ji tikrai aktuali.
  • Įsitikinkite pateikiamos vaizdinės medžiagos originalumu – šiuo metu itin paprasta falsifikuoti nuotraukas ar net vaizdo įrašus.

Kaip pasireiškia kibernetinės atakos?

  • Kibernetinės atakos prieš informacinius tinklapius. Kibernetinio saugumo situacija Lietuvoje kol kas stabili, tačiau kibernetinių incidentų rizika yra didelė, ypač prieš Lietuvos ypatingos svarbos informacines infrastruktūras ir valstybės informacinius išteklius.
  • Galimos kompleksinės atakos, kurių metu dezinformacija ir kibernetinės atakos naudojamos kartu viename išpuolyje.
  • Duomenų išviliojimo (angl. phishing) atakos – tai socialinės inžinerijos metodas skaitmeninėje terpėje, kai apgaulės būdu, apsimetant patikimu fiziniu ar juridiniu asmeniu, siekiama išgauti tokią neskelbtiną informaciją kaip vartotojo vardai ir slaptažodžiai, banko sąskaitos numeriai, mokėjimo ir kredito kortelių numeriai ir pan. Tokiu būdu yra siunčiamos užmaskuotos žinutės, o neatsargūs sistemų vartotojai, paspaudę netinkamas nuorodas, aktyvuoja labai didelį ir neigiamą poveikį turinčias duomenų ištrynimo ar duomenų užšifravimo programas.

Kaip galima apsisaugoti?

  • Pasikeisti paskyrų slaptažodžius į saugius (ne mažiau kaip 12 simbolių, iš kurių – didžiosios, mažosios raidės, specialūs simboliai ir skaičiai), kur įmanoma – įgalinti ir naudoti kelių žingsnių autentifikavimą („Google“, „Microsoft“, „Facebook“ paskyrose, pan.).
  • Įsidiegti visus programinės įrangos atnaujinimus, naudoti antivirusines programas. Ši rekomendacija galioja tiek naudojant „Windows“ sistemas, tiek „Android“, „iOS“, „Linux“, „OSx“ ir kt.
  • Išjungti įrenginiuose esančius automatinius prisijungimus prie „bluetooth“, „wifi“ (angl. auto discovery/connection). Šias funkcijas įjungti pagal principą „tikrai reikia“.
  • Rekomenduojama prie nemokamo belaidžio tinklo jungtis tik būtiniausiais atvejais. Prisijungus prie viešo belaidžio tinklo ir nenaudojant VPN paslaugos, vengti jungtis prie paslaugų ir platformų, kurioms reikia autentifikavimo, pavyzdžiui, el. bankininkystės, socialinių tinklų, el. pašto ir pan.
  • Neatidaryti neaiškių nuorodų, gautų trumposiomis žinutėmis, el. paštu ir pan. Visada tikrinti nuorodų autentiškumą ir prie paslaugų jungtis tik per oficialias interneto svetaines.
  • Pastebėjus anomalijų, apie jas pranešti NKSC Kibernetinių incidentų valdymo skyriui CERT-LT el. paštu [email protected]  ar telefonu 1843.

Sugriežtinus užsieniečių vizų režimą sustabdomas Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos piliečių prašymų išduoti vizas priėmimas ir sprendimų dėl šių prašymų priėmimas Lietuvos Respublikos vizų tarnybose užsienyje, išskyrus atvejus, kai dėl vizų išdavimo tarpininkauja Užsienio reikalų ministerija;

Teritorijose, kuriose įvesta nepaprastoji padėtis, transporto priemonių ir asmenų bei jų bagažo tikrinimas vykdomas įstatymų nustatyta tvarka, siekiant surasti ir paimti neteisėtai laikomus šaunamuosius ginklus, kitokias pavojingas medžiagas bei priemones, nustatyti ir sulaikyti įstatymų pažeidėjus, užtikrinti viešąją tvarką ir visuomenės rimtį, apsaugoti gyventojų gyvybę, sveikatą ir turtą.

Ribojant Rusijos Federacijos piliečių vykimą per Europos Sąjungos išorės sieną, Valstybės sienos apsaugos tarnyba nuo rugsėjo 19 d. užtikrina, kad per Europos Sąjungos išorės sieną į Lietuvos teritoriją būtų įleidžiami tik Vyriausybės nustatytus kriterijus atitinkantys Rusijos Federacijos piliečiai.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos skelbia: kad galėtume  apsaugoti save ir savo artimuosius įvairių nelaimių metu, tuo turime pasirūpinti iš anksto. Todėl mažiausiai 3 paroms rekomenduojama pasirūpinti negendančiu, greitai paruošiamu maistu ir vandens atsargomis. Tai gali būti paruošti vartoti mėsos, daržovių ar vaisių konservai, sriubos, vytinti ar džiovinti maisto produktai, konservuotos sultys ir kt.

Reikėtų nepamiršti druskos, cukraus, prieskonių, arbatos, kavos ir didelio kaloringumo produktų (kruopų, riešutų, makaronų, šokolado).  

Vienai parai žmogui reikia apie 2–4 litrų vandens. Vandens atsargas geriausia laikyti plastikiniuose buteliuose, nes jie nedūžta, juos patogu pernešti.

Iš anksto paruoškite svarbiausius dokumentus, jų kopijas, vaistus ir kitus daiktus, kurių prireiks, jei tektų evakuotis, ir sukraukite į išvykimo krepšį.

Išvykimo krepšyje turi būti:

  • Žibintuvėlis su papildomais elementais
  • Svarbūs dokumentai: gimimo ir (ar) santuokos liudijimai, pasai, vairuotojo pažymėjimai, draudimo ir turto nuosavybės dokumentai
  • Artimųjų nuotraukos (jų prireiks ieškant artimųjų)
  • Radijo imtuvas su papildomais elementais
  • Akiniai ar kiti regai bei klausai reikalingi daiktai
  • Maisto davinys 3 paroms ir vandens atsargos, supilstytos į mažas talpyklas
  • Papildomas maistas, jei yra specialiųjų poreikių
  • Mechaninis konservų atidarytuvas
  • Pirmosios pagalbos rinkinys, vartojami vaistai ir vandenilio peroksido tirpalas
  • Kūdikių maistas, sauskelnės, drėgnos servetėlės
  • Žaislai ir (ar) knygos vaikams
  • Drabužiai persirengti (patogūs batai, neperšlampama ir nuo vėjo apsauganti striukė, megztiniai, šiltos kelnės)
  • Tualetiniai reikmenys: rankšluostis, muilas, dantų šepetėlis, tualetinis popierius ir kt.
  • Šilta antklodė ir (ar) kompaktiškas miegmaišis
  • Kaukė nuo dulkių
  • Degtukai, sudėti į vandeniui atsparią dėžutę
  • Pieštukas ir popierius
  • Grynieji pinigai ir juvelyriniai dirbiniai (išskirstykite ir saugiai paslėpkite tarp kitų daiktų)
  • Cigaretės (kritiniu atveju jos naudojamos kaip mainų objektas)
  • Pirmosios pagalbos vaistinėlė
  • Šeimos nariams būtini medikamentai

Be to, su šeimos  nariais  reikėtų susitarti, kur vienu ar kitu atveju susitiksite, jei būsite skirtingose vietose.  Pravartu numatyti kelis galimus variantus  – namuose, lauke ar pas jums artimus žmones.

Taip pat susitarkite, kur ir kada susitiktumėte, jeigu vieni nuo kitų pasimestumėte, kam iš jums artimų žmonių apie tai praneštumėte. Turėkite užrašytus jų adresus ir kitus kontaktinius duomenis.  

Daugiau išsamios informacijos, kaip elgtis įvairių pavojų metu www.lt72.lt 

Apie susidariusią grėsmę gyventojai Lietuvoje yra perspėjami ne tik sirenomis, bet ir trumpaisiais pranešimais į mobiliuosius telefonus. Kaip aktyvuoti savo telefoną, kad juos gautumėte, galite sužinoti čia.  

Išgirdę kaukiančią sireną, gyventojai turi įjungti radiją ar televizorių ir išklausyti informaciją bei rekomendacijas. Išsami informacija apie situaciją būtų pateikta per Lietuvos televiziją ir radiją. 

Paskutinė atnaujinimo data: 2022-11-18