BDAR

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Naršydami toliau Jūs patvirtinsite savo sutikimą naudoti slapukus. Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.


Vyriausybės svarbiausieji 2021 m. darbai

Vyriausybės svarbiausieji 2021 m. darbai pagal Vyriausybės programos misijas (prioritetus)

Aštuonioliktosios Vyriausybės vienas iš pagrindinių prioritetų – švietimas. Daugelyje švietimo reformos sričių 2021-ieji bus pasiruošimo ir veiksmų įgyvendinimo pradžios metai, tačiau numatomi ir pirmieji rezultatai.

Pagrindinis siekis – sudaryti lygias starto galimybes siekti išsilavinimo visiems Lietuvos žmonėms, pradedant ikimokykliniu ugdymu. 2021 m. bus siekiama sudaryti sąlygas ikimokykliniame ugdyme dalyvauti vaikams iš socialinę riziką patiriančių šeimų ar vaikų, turinčių specialiųjų poreikių. Vyriausybė parengs ir pradės įgyvendinti pažangą skatinančią Tūkstantmečio mokyklų programą,  teiks realią ekspertinę-konsultacinę pagalbą mokykloms ugdymo kokybės skirtumams mažinti ir lygioms galimybėms užtikrinti. Šiais metais taip pat bus skiriamas dėmesys pedagogo motyvacijos programos parengimui, nacionalinės ugdymo krypties mokslinių tyrimų programos kūrimui. Kartu bus žengti pirmieji žingsniai stiprinant mokyklų vadovų korpusą.

Siekdama stiprios studijų ir aukštojo mokslo sistemos, 2021 m. Vyriausybė pradės kurti misijomis grįstų mokslo ir inovacijų programų modelį ir kompetencijos centrus prioritetinėse srityse. 2021 m. kartu su bendruomene bus išgryninti mokslo ir studijų institucijų veiklos tikslai, sukurtas MTEP vertinimo ir finansavimo modelis, nustatytas valstybės finansuojamų vietų planavimo ir stojančiųjų priėmimo procesas.

2021 m. bus sukurtas naujas mokymosi visą gyvenimą sistemos modelis, toliau populiarinamas profesinis mokymas, pavyzdžiui, skatinant bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo mokinius įgyti profesinę kvalifikaciją ar jos dalį kartu su viduriniu išsilavinimu. Sporto srityje bus peržiūrėtos sporto sistemos stebėsenos galimybės ir įtvirtintas naujas sporto rėmimo modelis.

Vyriausybė ne tik planuoja, bet ir reaguoja: atsižvelgiant į pandemijos situaciją, nedelsiant  pradėtos įgyvendinti mokymosi praradimų dėl COVID-19 pandemijos kompensavimo priemonės,  kartu su mokyklų bendruomenėmis išbandyti saugiausi būdai sugrįžti į kontaktinį mokymąsi. Stengiantis mažinti mokymosi praradimus, į pagalbą pasitelkti savanoriai. Pandemija taip pat paspartino švietimo skaitmenizavimo procesą: ugdymo įstaigos toliau aprūpinamos kompiuterine įranga, 2021 m. valstybės biudžete skirta lėšų skaitmeniniam turiniui įsigyti.

Vyriausybė, suprasdama, kad švietimo pokyčių rezultatai bus matomi mažiausiai po kelerių metų, jei ne po dešimtmečio, inicijavo Nacionalinio susitarimo dėl švietimo rengimą, suburdama parlamentinių partijų, mišrios Seimo narių grupės atstovus kartu su Lietuvos savivaldybių asociacija ir Lietuvos švietimo taryba. Nacionalinis susitarimas dėl švietimo turėtų padėti nubrėžti pagrindines švietimo kryptis dešimčiai metų, kad švietimo politika, jos įgyvendinimo pagrindiniai principai nebūtų drastiškai keičiami.

Kultūros misiją (prioritetą) 2021 m. numatoma įgyvendinti keturiomis kryptimis. Pirma, atsižvelgdama į švietimo ir kultūros sanglaudos svarbą tvariam kultūros vystymuisi, Vyriausybė sieks kultūros ir švietimo sąveikos, apimančios kultūros ir kūrybiškumo integraciją į visus švietimo sistemos lygmenis. Per 2021 m. bus rasti sprendimai, siekiant kultūros edukacijos pasiūlos ir jos paklausos atitikimo. Kultūra ir kūryba bus integruojama į formalųjį švietimą, orientuojantis į kultūros paslaugų kokybę, jų įvairovę ir prieinamumo didinimą neformaliojo ugdymo srityje. Bus efektyvinama kultūrinių kompetencijų ir kūrybiškumo ugdymo visą gyvenimą sistema. Plėsis kultūros edukacija, siekiant platesnio ir tvaraus įvairių visuomenės grupių įsitraukimo. Antra, siekdama efektyvinti teisinį kultūros srities reglamentavimą, 2021 m. Vyriausybė parengs ir Seimui pateiks Tautinių mažumų įstatymo ir Kilnojamųjų kultūros vertybių įstatymo pakeitimo projektus, iki 2021 m. pabaigos parengs Dainų švenčių įstatymo, Kultūros centrų įstatymo, Meno kūrėjo ir meno kūrėjų organizacijų statuso įstatymo, Sveikatos draudimo įstatymo ir Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimų projektus. Bus atnaujintas Kultūros rėmimo fondo finansavimo modelis. Trečia, siekiant tolygios kultūros sklaidos regionuose, 2021 m. bus atliktas kultūros paslaugų ir jų teikėjų regionuose kokybinis vertinimas, teisinės bazės ir jos įgyvendinimo bei priežiūros priemonių analizė, taip pat kultūros paslaugų tinklo regione veiklos vertinimas. Ketvirta, revizuojant ir optimizuojant kultūrinės diplomatijos sistemą, 2021 m. bus brėžiamos ilgalaikės ir tvarios kultūrinės diplomatijos vystymosi kryptys, atlikta kultūrinės diplomatijos išteklių peržiūra, siekiant pradėti kurti tvarią kultūrinės diplomatijos strategiją. Bus atnaujintos ir plėtojamos tikslinės kultūrinio tarptautiškumo skatinimo priemonės, atitinkančios pasikeitusį tarptautinio kultūrinio bendradarbiavimo kontekstą ir jo galimybes, pasibaigus dėl COVID-19 pandemijos įvestiems apribojimams.

Vyriausybės programos trečiąją misiją (prioritetą) – socialiai labiausiai pažeidžiamų visuomenės grupių įgalinimą – numatyta per Vyriausybės darbo kadenciją įgyvendinti trimis strateginiais socialinės apsaugos ir darbo ministro darbais (projektais): a) individualizuoti socialines paslaugas ir įgalinti socialinės srities darbuotojus; b) plėsti neįgaliųjų teisių apsaugą ir paslaugas; c) pasirūpinti  socialinės apsaugos išmokų adekvatumu ir tvarumu. 2021 m. Vyriausybė numato parengti ir Seimui pateikti Socialinių paslaugų įstatymo pakeitimus, didinančius paslaugų šeimai prieinamumą. Kartu su savivaldybėmis ir nevyriausybinėmis organizacijomis Socialinės apsaugos ir darbo ministerija numato pradėti rengti regionų perėjimo nuo žmonių su proto ir (arba) su psichikos negalia institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų infrastruktūros planus ir paslaugų plėtros žemėlapius. 2021 m. Vyriausybė numato suplanuoti investicijas tvarios ilgalaikės priežiūros paslaugų asmens namuose sistemos (integralios pagalbos) plėtrai, o ilgalaikės priežiūros paslaugų teikimo modelio sukūrimą Vyriausybė paskelbė viena iš penkių Vyriausybės kadencijos reformų.

Plėtojant neįgaliųjų teisių apsaugą ir jiems skirtas paslaugas, 2021 m. bus pradėti rengti teisės aktų pakeitimai, kad būtų išplėstas įvairių (švietimo, sveikatos, socialinių, kultūros ir kitų) paslaugų ir pastatų prieinamumas visų amžiaus grupių neįgaliesiems. Nors dauguma šių pokyčių įvyks vėlesniais kadencijos metais, numatoma, kad jau 2021 m. bus sukurta asmeninio asistento paslaugų teikimo sistema (atlikus reglamentavimo pakeitimus Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatyme).  2021 m. bus pradėta išsami įvairių išmokų – pensijų, nedarbo, motinystės, neįgalumo ir kitų – peržiūra, siekiant didesnio socialinės apsaugos išmokų adekvatumo, socialinio teisingumo ir tvarumo. 2021 m. numatoma pabaigti peržiūrėti pensijų indeksavimo teisinį reguliavimą ir padidinti globojamų vaikų globos (rūpybos) išmokos dydį (Vyriausybė numato Seimui pateikti Išmokų vaikams įstatymo pakeitimo įstatymo projektą).

Atsižvelgiant į silpnąsias sveikatos apsaugos sistemos grandis, atidengtas COVID-19 pandemijos situacijos, Aštuonioliktosios Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plane numatytas svarbus strateginis darbas (projektas) – kovai su pandemijos sukeltomis pasekmėmis skirtas psichikos sveikatos raštingumo ir paslaugų įvairovės didinimas. 2021 m. bus parengtas ir patvirtintas Ilgalaikių neigiamų COVID-19 pandemijos pasekmių psichikos sveikatai mažinimo veiksmų planas. Sveikatos priežiūros įstaigų kompetencijų ir galimybių reaguoti į grėsmes problemai ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų tinklo bei sveikatos duomenų surinkimo, apdorojimo ir kokybiško pateikimo problemoms spręsti Vyriausybės kadencijos metu skirti kiti trys sveikatos apsaugos ministro strateginiai darbai (projektai): visuomenės ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų veiklos kokybės gerinimas (sistemos pertvarka); sveikatos sistemos atsparumo ir pasirengimo grėsmėms užtikrinimas;   sveikatos sistemos skaitmeninimas.  Jiems įgyvendinti 2021 m. numatyti šie svarbiausi parengiamieji, analitiniai ir planavimo darbai:  padėties ir sistemų analizė, informacinių sistemų žemėlapių sudarymas, trūkumų ir silpnųjų vietų nustatymas, pertvarkos planų sudarymas, įgyvendinimui reikalingų teisės aktų parengimas ir investicijų suplanavimas. Pertvarkant tinklą, didelis dėmesys bus skiriamas diskusijai su socialiniais partneriais, siekiant patvirtinti optimaliausią sveikatos paslaugų (įskaitant paslaugų kokybę ir prieinamumą) teikimo modelį. Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plane daug dėmesio skirta ateities iššūkiams ir senstančiai Lietuvos visuomenei, siekiant ilgo ir sveiko gyvenimo kokybės.

Aukštos pridėtinės vertės ekonomikos misijos (prioriteto) pagrindas ir viena iš penkių Vyriausybės kadencijos reformų yra inovacijų ekosistemų mokslo centruose, inovacijų agentūros ir misijomis grįstų mokslo ir verslo inovacijų programų sukūrimas. 2021 m. Vyriausybė apsispręs dėl inovacijų agentūros steigimo, konsoliduojant inovacinės veiklos skatinimo funkcijas (steigimą numatyta baigti 2022 m. I ketvirtį). Bus pradėtas kurti misijomis grįstų mokslo ir inovacijų programų modelis. Numatyta išanalizuoti inovacinę veiklą reglamentuojančius teisės aktus ir priimti inovacinei veiklai skatinti reikiamus jų pakeitimus, suvienodinti atskiruose informacijos šaltiniuose skelbiamą ir kitą aktualią informaciją, sukurti bendrą informavimo ir konsultavimo intelektinės nuosavybės klausimais platformą. Numatoma parengti ir įgyvendinti energetikos sektoriaus startuolių akceleravimo programą, skirtą labai mažų ir mažų energetikos įmonių verslo plėtrai užtikrinti, inicijuoti EnergyTech projektą, skirtą EnergyTech startuolių kūrimui Lietuvoje skatinti ir jų žinomumui didinti, parengti ir priimti Elektroninių ryšių įstatymo pakeitimus, kuriais būtų priimti daiktų interneto (IoT) plėtrą įgalinantys sprendimai. 2021 m. numatyta parengti viešojo valdymo inovacijų koncepciją ir sukurti koordinuotos viešojo valdymo inovacijų valdysenos modelį – nustatyti viešojo valdymo inovacijų inicijavimo, atrankos, finansavimo, duomenų rinkimo ir kaupimo, įgyvendinimo, rezultatų įvertinimo ir platesnio pritaikymo bei sklaidos tvarką.

Universaliam verslumui svarbūs bus Statybos įstatymo pakeitimai ir statybininko tapatybės identifikavimo (ID) kortelės įteisinimas, taip pat statybvietėse savarankiškai dirbančių asmenų įtraukimas į darbuotojų saugos ir sveikatos teisinio reguliavimo sritį.

Bus sukurtas ir patvirtintas valstybinės žemės sklypų rezervavimo modelis, užtikrinantis išvystytų didelių žemės sklypų (teritorijų) pasiūlą naujoms gamybos investicijoms pritraukti.

Siekiant plėtoti turizmo indėlį į Lietuvos ekonomikos augimą, panaudoti kultūros paveldą turizmui skatinti ir Lietuvoje atgaivinti turizmą, pasibaigus COVID-19 pandemijai, numatyta parengti turizmo sektoriaus reformos ir su ja susijusių investicijų į turizmo infrastruktūrą priemones.

Geresniam verslo klimatui svarbūs du 2021 m. darbai. Bus parengta ir Vyriausybės nutarimu patvirtinta Ūkio subjektų prisitaikymo prie reguliavimo išlaidų vertinimo metodika. Taip pat numatyta parengti ir priimti kompleksinius pirkimus bei koncesijas reguliuojančių įstatymų (Viešųjų pirkimų įstatymo,  Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo ir kitų) pakeitimus, siekiant vykdyti veiksmingesnį viešųjų pirkimų procesą ir didinti inovatyvių ir žaliųjų viešųjų pirkimų mastą.

Vyriausybė planuoja atnaujinti valstybės valdomų įmonių pertvarkos ir valdymo centralizavimo priemonių planą ir numatyti valstybės įmonių pertvarkymą į kitos teisinės formos juridinius asmenis, valstybės valdomų bendrovių, vykdančių tik komercinę veiklą ir konkuruojančių su privataus kapitalo bendrovėmis, akcijų privatizavimą, taip pat valstybės valdomas bendroves, kurių vertybinius popierius būtų siūloma įtraukti į prekybą reguliuojamoje rinkoje.

Siekdama skaidrumo, efektyvumo, savivaldybių įsitraukimo ir sprendimų depolitizavimo, Vyriausybė patvirtins naują vidutinės trukmės kelių finansavimo sistemą bei valstybinės ir vietinės reikšmės kelių administravimo principus. Kad būtų užtikrintas susisiekimas oru su Lietuvos ekonomikos plėtrai svarbiomis rinkomis, bus patvirtintas skrydžių Lietuvos ekonomikai strateginėmis kryptimis skatinimo planas. Siekiant stiprinti Lietuvos energetinę nepriklausomybę, bus diegiama elektros energijos kaupimo sistema, atliktas elektros energetikos sistemos adekvatumo vertinimas, nustatytas reikalingų rezervinių galių poreikis po 2025 m. ir baigtas dujotiekio jungties tarp Lenkijos ir Lietuvos projektas.

Vyriausybės programos žaliojo kurso misiją (prioritetą) 2021 m. įgyvendins penki svarbiausi darbai. Pirma, siekiant iki 2030 m. 30 proc. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų  ir iki 2050 m. sukurti klimatui neutralią ekonomiką, bus patvirtinta Nacionalinė klimato kaitos valdymo darbotvarkė, kurioje bus nustatyti nacionaliniai tikslai atsisakyti iškastinio kuro atskiruose sektoriuose ir terminai šiems tikslams pasiekti. Antra,  siekdama tvaraus miestų teritorijų vystymosi, Vyriausybė patvirtins Lietuvos Respublikos bendrojo plano sprendinių įgyvendinimo programą. Trečia, siekdama didinti alternatyvių degalų ir atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimą transporto sektoriuje, viešojo transporto atnaujinimo, aplinkai draugiško miestų planavimo, Vyriausybė patvirtins Darnaus judumo fondo nuostatus. Ketvirta, Vyriausybė patvirtins pastatų renovacijos strateginį dokumentą ir veiksmų planą, kurio tikslas – iki 2024 m. pasiekti, kad per metus būtų renovuojama po 1 000 daugiabučių, suteikiant prioritetą kvartalinei ir švietimo įstaigų renovacijai. Penkta, siekiant ilgalaikės miškų, kaip valstybės ištekliaus ir ekosistemos, valdymo ir apsaugos, bus patvirtintas ilgalaikis miškų valdymo planas iki 2030 m. ir siekiama pasirašyti nacionalinį susitarimą dėl miškų apsaugos ir subalansuoto naudojimo.

Darnios regionų plėtros  ir savivaldos įgalinimo srityje 2021 m. Vyriausybė numato keturis pagrindinius darbus. Pirma, atsižvelgdama į regioninės politikos kompleksiškumą ir jos horizontalų pobūdį, Vyriausybė numato sukurti tarpinstitucinį prioritetų, veiksmų ir  finansavimo šaltinių koordinavimo mechanizmą. Tam Vyriausybės nutarimu bus įsteigta Darnios plėtros komisija. Kartu su atnaujinta dvišale Vyriausybės ir savivaldos partneryste tai leis operatyviai ir kompleksiškai spręsti teritorijų (savivaldybių, regionų, visos Lietuvos) darnios plėtros iššūkius, užtikrinti laiku priimamus tarpsektorinius sprendimus. Antra, bus parengta ir patvirtinta Nacionalinė regionų plėtros programa, kuri sudarys pagrindą regionų ir savivaldybių plėtros planams rengti. Trečia, peržiūrint ir tobulinant teisinį reglamentavimą, bus sudarytas teisinis, institucinis ir finansinis pagrindas bendrai savivaldybių veiklai, įgyvendinant regionų plėtros planus. Ketvirta, iki 2021 m. pabaigos, planuojant užbaigti savivaldybių skolinimosi galimybių ir lankstumo didinimo vertinimą, bus priimti Vyriausybės sprendimai dėl savivaldybių finansinio savarankiškumo.

Vyriausybė teisėkūros srityje numato laikytis principo „mažiau yra daugiau“ ir siekti didesnio teisėkūros tvarumo. Todėl numatoma mažinti itin dažną bei smulkmenišką pakartotinį tų pačių teisės aktų keitimą, telkti institucijas, kad jos viešosios politikos problemas spręstų sistemiškai ir kompleksiškai, ir siekti reguliavimo pakeitimų didesnio pagrindimo įrodymais ir mokslo žiniomis. 2021 m. bus pakeista numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo tvarka ir nustatyti procesai, kad poveikio vertinimas įsitvirtintų ankstyvojoje viešosios politikos problemų sprendimų paieškos ir teisėkūros stadijoje per įtraukų konsultavimąsi su visuomene, poveikio vertinimo planavimą ir rezultatų viešinimą.

Vyriausybė planuoja pradėti jau galiojančių teisės aktų supaprastinimą ir atsisakyti perteklinio reguliavimo, neaktualių ir pasenusių nuostatų. Tam tikslui bus parengtos galiojančių norminių teisės aktų kodifikavimo ir sisteminių galiojančio teisinio reguliavimo peržiūrų priemonės, siekiant atsisakyti perteklinio, pasenusio, neproporcingo reguliavimo, mažinti administracinę ir reguliavimo naštą, sisteminti reguliavimo nuostatas ir išsklaidytą susijusį reguliavimą. Taip pat bus sudaryti kodifikavimo ir sisteminių peržiūrų artimiausio laikotarpio planai.

Vyriausybė numato aktyviai ir viešai konsultuotis su visuomene ne tik teisėkūros, bet ir visais kitais svarbiais ir reikšmingais klausimais. Per 2021 m. numatoma įtvirtinti bendrą viešųjų konsultacijų komunikaciją Vyriausybės lygiu – svetainėje „E. pilietis“ sudaryti galimybę stebėti viešųjų konsultacijų procesą, aktyviai įtraukti suinteresuotas šalis ir užtikrinti grįžtamąjį ryšį. Taip pat pirmą kartą bus pradėti iš anksto skelbti Vyriausybės planuojamų viešųjų konsultacijų sąrašai.

2021 m. prasidėjo ir iki metų pabaigos įsibėgės bausmių vykdymo sistemos pertvarkos planavimas, kurį numatoma pabaigti 2022 m. antrą pusmetį, taip pat pradėtos planuoti tam reikalingos investicijos ir reglamentavimo pokyčiai.

Atsižvelgiant į pasaulinės pandemijos pamokas ir norint pritaikyti teisingumo sistemą prie XXI a. realijų, siekiama tobulinti baudžiamąjį procesą: 2021 m.  bus parengti Baudžiamojo proceso kodekso pakeitimai, kuriais būtų įtvirtinta nuotolinio baudžiamojo proceso galimybė atlikti ikiteisminius tyrimus ir organizuoti baudžiamųjų bylų teisminį nagrinėjimą naudojant garso bei vaizdo nuotolinio perdavimo priemones, ir įvertintos tam reikalingos  techninės ir (ar) organizacinės priemonės.

Viešojo valdymo misiją (prioritetą) 2021 m. įgyvendins keturi svarbiausi  darbai. Pirma, atsižvelgdama į žmonių išteklių valdymo valstybės tarnyboje atotrūkio analizės rezultatus, Vyriausybė numato apsispręsti dėl valstybės tarnybos pertvarkos koncepcijos. Ši koncepcija taps pagrindu įsteigti valstybės tarnybos valdymo kompetencijų centrą, suformuoti talentingų viešojo sektoriaus vadovų korpusą  ir įtvirtinti lankstesnį ir motyvacija pagrįstą darbuotojų valstybės tarnyboje valdymą.  Antra, Vyriausybė nuspręs dėl viešojo sektoriaus institucinės sąrangos tobulinimo, įskaitant administracinės gebos stiprinimą per viešąją politiką įgyvendinančias institucijas. Taip pat bus patvirtintas viešojo valdymo funkcijų pertvarkos planas. Trečia, bus skurtos prielaidos E-Vyriausybės 360° projektui įgyvendinti: įsteigtas ir sukomplektuotas atvirų duomenų ir skaitmeninės transformacijos centras,  sudarytos sąlygos institucijose įteisinti už institucijų vidinės skaitmeninės transformacijos strategijos formavimą atsakingo skaitmeninės transformacijos vadovo vaidmenį, numatoma paskirtojo valstybės IT paslaugų teikėjo funkcijas išplėsti taip, kad jos apimtų taikomųjų IT programų priežiūrą. Taip pat bus sudarytos paskatos ir nustatyta prievolė institucijoms atverti duomenis. Ketvirta, iki 2021 m. pabaigos turėtų būti įpusėta viešojo sektoriaus subjektų teikiamų administracinių ir viešųjų paslaugų peržiūra, siekiant jas inventorizuoti ir sudaryti sąlygas tolesniems veiksmams siekiant nustatyti paslaugų kokybės standartą.

Viešojo valdymo prioritetas ir jam įgyvendinti būtina valstybės tarnybos pertvarka yra viena iš penkių Aštuonioliktosios Vyriausybės kadencijos reformų.

Atsakingos finansų politikos misiją (prioritetą) 2021 m. įgyvendins keli svarbiausi darbai. Bus pabaigta kurti visa naujosios strateginio valdymo sistemos teisinė bazė ir parengtos jos praktinės įgyvendinimo rekomendacijos, kurios padės valstybės institucijoms pradėti dirbti pagal naujosios sistemos principus, tikslus ir procesus. Taip pat šiais metais planuojama pabaigti rengti ir patvirtinti visas nacionalines plėtros programas, kuriose bus suplanuoti visi svarbiausi 2021–2030 metų nacionalinio pažangos plano pokyčiai.

2021 m. bus atlikta neterminuotų mokesčių lengvatų ir specialiųjų apmokestinimo sąlygų kaštų ir naudos analizė. Ji bus labai svarbi įvertinant esamą mokesčių sistemą ir siekiant pasiūlyti bei įgyvendinti sprendimus, kurie padėtų ją daryti teisingesnę ir palankesnę augti. Svarbiausias darbas, skirtas kovai su šešėliu ir skaidrumui didinti, – parengti ir patvirtinti šešėlinę ekonomiką ir PVM atotrūkį mažinančių veiksmų planą. Į jį numatyta įtraukti įvairaus pobūdžio veiksmus, kurie skatintų verslą formalizuotis, numatytų šešėlinės veiklos prevenciją ir sąmoningumo ugdymą, taiklesnį administravimą ir efektyvų verslo skaidrinimą. Vyriausybė apsispręs dėl Nacionalinio plėtros fondo steigimo. Stiprinant valdžios sektoriaus finansų tvarumą, numatyta pradėti rengti dėl COVID-19 pandemijos išaugusios valdžios sektoriaus skolos valdymo strategiją. Paminėtinas finansų rinkos plėtros 2021 m. darbas – pradėtas rengti Lietuvos tvariųjų (žaliųjų) finansų veiksmų planas, siekiant kurti tvarioms investicijoms palankią ekosistemą, pritraukti investicijas į tvarius produktus.

Stiprinant šalies gynybą, 2021 m. tarp svarbiausių Vyriausybės  darbų bus Lietuvos kariuomenės gynybinių pajėgumų, teikiant prioritetą sausumos manevro, logistikos ir oro gynybos pajėgumams, plėtojimas, įsigyjant ir kariniuose vienetuose integruojant naują ginkluotę, techniką ir įrangą. Kartu bus toliau didinamas subalansuotas kariuomenės pajėgumų vystymo planus atitinkantis profesinės karo tarnybos karių, privalomosios pradinės karo tarnybos karių ir aktyviojo kariuomenės personalo rezervo karių skaičius, gerinamos jų tarnybos sąlygos ir rūpinamasi karių gerove. Plėtojant Lietuvos kariuomenei ir sąjungininkų pajėgoms reikalingą infrastruktūrą, 2021 m. bus pradėta vystyti visiškai nauja trijų bataliono dydžio karinių vienetų infrastruktūra, plėtojama kariniam rengimui skirta esamų karinių poligonų infrastruktūra ir atliekami parengiamieji naujo karinio poligono steigimo darbai.  

Siekiant didinti visuomenės atsparumą ir stiprinant piliečių  valią bei gebėjimus priešintis bus parengta Nacionalinė darbotvarkė „Lietuvos Respublikos piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui strategija“, o siekiant vykdyti koordinuotą ir kryptingą kovos su dezinformacija politiką – parengtas ir pradėtas įgyvendinti nacionalinis kovos su dezinformacija veiksmų planas.

Viešojo saugumo srityje, siekdama mažinti sunkaus nusikalstamumo ir terorizmo grėsmių, Vyriausybė 2021 m. numato priimti sprendimą dėl nusikaltimų ir kitų teisės pažeidimų prevencijos organizavimo Lietuvos Respublikoje sistemos, kad teisėsaugos institucijų veikla būtų orientuota užkardyti teisės pažeidimus, šalinti jiems atsirasti palankias sąlygas, o ne išskirtinai tik reaguoti ir tirti įvykusius teisės pažeidimus (dirbti su priežastimis, o ne pasekmėmis).  Planuojama tęsti ir užbaigti diegti modernias išorinės ES sienos stebėjimo sistemas – vertinant esamą šių sistemų funkcionavimo įtaką sienos pažeidimų, įskaitant kontrabandą, dinamikai, investavimo į šią infrastruktūrą nauda yra akivaizdi. Priešgaisrinės apsaugos sistema taip pat subrendo pokyčiams, tą be kita ko patvirtino ir 2021 m. kovo mėn. baigtas Valstybės kontrolės auditas, identifikavęs koreguotinus veiklos, valdymo ir aprūpinimo aspektus. Įvertintina ir tai, kad ugniagesiai gelbėtojai turi didžiausią visuomenės pasitikėjimą, tad būtina užtikrinti, kad šis pasitikėjimas būtų pateisintas ir užtikrinant veiklos efektyvumą.

Siekiant koordinuoto ir efektyvaus valstybės institucijų ir įstaigų pasirengimo kovoti su hibridinėmis grėsmėmis ir valdyti ekstremaliąsias situacijas, laiku nustatyti grėsmes ir pavojus Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui, juos vertinti, greitai reaguoti ir likviduoti padarinius, 2021 m. bus sukurtas nacionalinio lygmens integruoto krizių ir  ekstremaliųjų situacijų valdymo centro steigimo modelis, parengtas šio centro steigimo veiksmų planas ir pradėti rengti centrui steigti ir įgalinti būtini teisės aktų pakeitimai. Centras apjungs šiuo metu atskirus grėsmių stebėjimo, vertinimo, perspėjimo apie grėsmes, pasirengimo grėsmėms ir ekstremaliųjų situacijų valdymo mechanizmus.

Stiprinant šalies pasirengimą galimai branduolinei ar radiologinei avarijai Baltarusijos atominėje elektrinėje, 2021 m. bus pradėtos rengti kompleksinės nacionalinio lygio pratybos, kuriose bus vertinamas institucijų ir įstaigų pasirengimas, ypatingą dėmesį skiriant valstybės ir savivaldybių institucijų sąveikai, tęsiamas gyventojų perspėjimo ir informavimo apie gresiančią ar susidariusią ekstremaliąją situaciją sistemos modernizavimas, plečiama ir tobulinama infrastruktūra, skirta foninei spinduliuotei stebėti ir perspėti. Atsižvelgiant į nuolatinę Baltarusijos atominės elektrinės eksploatavimo keliamą grėsmę, aktualus periodinis ir nuolatinis pratybų rengimas, siekiant palaikyti tinkamą parengtį ir didinti valstybės ir savivaldybių pasirengimo lygį.

Energetinio saugumo srityje, siekiant tinkamai pasirengti Lietuvos elektros energetikos sistemos sinchronizavimui su kontinentinės Europos tinklais ir  iki to užtikrinti Lietuvos elektros energetikos sistemos patikimą veikimą, iki 2021 m. pabaigos numatoma įgyvendinti jungties „LitPol Link“  išplėtimo darbus ir atlikti Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos avarinio darbo su Lenkijos elektros energetikos sistema sinchroniniu režimu bandymą. Taip pat, siekiant, kad į Lietuvos elektros energijos rinką nepatektų elektra iš Baltarusijos, Lietuvos infrastruktūra negalėtų būti naudojama trečiųjų šalių elektros patekimui į Baltijos ir kitų ES valstybių narių elektros rinką, bus sukurtas elektros energijos, patenkančios iš trečiųjų šalių, prekybos ir pralaidumo nustatymo teisinis reguliavimas.

Siekiant užtikrinti kritinės infrastruktūros atsparumą, numatoma parengti norminių aktų pakeitimus, kuriais būtų nustatyta, jog kritinėje infrastruktūroje (įskaitant 5G) būtų naudojama tik patikimų gamintojų įranga.

Vyriausybė išlaikys Lietuvos užsienio politikos ir ES politikos tęstinumą ir stiprins strategines partnerystes su JAV, Prancūzija, Vokietija, Lenkija ir Jungtine Karalyste. Bus siekiama didinti Lietuvos įtaką ES ir NATO ir per šios Vyriausybės kadenciją suorganizuoti NATO viršūnių susitikimą Lietuvoje. Daugiašaliuose susitikimuose bus akcentuojama žmogaus teisių svarba ir demokratijos sklaida, ypač Baltarusijoje ir Rusijoje. Išskirtinį dėmesį Vyriausybė skirs Rytų Partnerystės šalims. Europos Sąjungoje Vyriausybė sieks grąžinti politinę ambiciją ES Rytų Partnerystės politikai, ypač rengiantis viršūnių susitikimui  2021 m. antrąjį pusmetį. Vyriausybė rems trijų ES asocijuotų narių – Ukrainos, Sakartvelo ir Moldovos – europinės ir euroatlantinės integracijos siekius. Bus stiprinamos vystomojo bendradarbiavimo priemonės. 2021 m. liepą Vilniuje vyks Ukrainos reformų konferencija.

Vyriausybė sieks strateginės diversifikacijos, todėl bus stiprinamas Lietuvos užsienio politikos vektorius į Pietryčių Aziją: planuojama atidaryti ambasadą Pietų Korėjoje, gilinti bendradarbiavimą su Japonija, aktyviau veikti Indijos ir Ramiojo vandenyno regione. Bus stiprinama ekonominė diplomatija ir diasporos politika, lengvinamos sąlygos Lietuvos Respublikos  piliečiams grįžti į Lietuvą. Kultūrinės diplomatijos srityje daugiausia dėmesio bus skiriama istorinei atminčiai. Vyriausybė sistemiškai reformuos diplomatinę tarnybą ir stiprins jos kompetencijas. Bus tęsiama aktyvi kampanija, kad 2021 m. rudenį Lietuva būtų išrinkta į JT Žmogaus teisių tarybą. 

Paskutinė atnaujinimo data: 2021-05-13