Metodologija, tyrimai, apžvalgos

Valstybės pažangos strategijos „Lietuva 2050“ rengimo metodologija

Metodologija paaiškina būdus ir procesų visumą, kaip kuriama Valstybės pažangos strategija. „Lietuva 2050“ rengimo metodologija paremta svarbių iššūkių, pagrindinių pokyčių tendencijų ir „silpnų signalų“ (t. y. įvykių ar reiškinių, kurie gali signalizuoti apie potencialius reikšmingus pokyčius ateityje) identifikavimu taip pat sunkiai prognozuojamų, bet galinčių turėti didelį poveikį pažangai veiksnių (vad. „juodųjų gulbių“) įvertinimu.

Valstybės pažangos strategijos „Lietuva 2050“ rengimo koncepcija

Koncepcija numato, kaip ir kokiais etapais bus rengiamas Valstybės pažangos strategijos „Lietuva 2050“ projektas, kuris turi būti suderintas su dabar ypač svarbia Nacionalinio saugumo strategija.

Pirminė megatendencijų analizė

Ataskaitoje analizuojamos 14 didžiųjų tendencijų, mėginant apžvelgti, kurios iš jų bus aktualiausios mūsų valstybės pažangai, kokios tikėtinos šių tendencijų pasekmės trumpalaikėje ir ilgalaikėje perspektyvoje, kokie galimi kylantys iššūkiai ir atsiveriančios galimybės Lietuvai. Ši ataskaita – vienas iš Valstybės pažangos strategijos „Lietuva 2050“ rengimo pradinių dokumentų.

Lietuvos Respublikos ateities projektavimo iššūkiai. Kitų šalių ateities kūrimo ekosistemų analizė ir pradiniai siūlymai Lietuvai

Apžvalgoje nagrinėjamos kitų šalių ateities kūrimo ekosistemos ir pateikiami siūlymai, kaip ateities įžvalgų metodai gali būti panaudoti tvaresnės Lietuvos ateities kūrimui.

2021 m. strateginio prognozavimo ataskaita. ES pajėgumas ir laisvė veikti

Šioje 2021 m. strateginio prognozavimo ataskaitoje pateikiama į ateitį orientuota daugiadisciplinė ES pajėgumo ir laisvės veikti ateinančiais dešimtmečiais perspektyva. Remiantis ekspertų vadovaujamu tarpsektoriniu prognozavimo proceso išvadomis, joje nurodomos pasaulinės tendencijos, netikrumas ir pasirinkimo galimybės, kurie formuos Europos ateitį.

Ateities scenarijų "Lietuva 2050" projektas

Šiame dokumente pateikiame keturių pagrindinių scenarijų, kiek jie buvo išplėtoti žvalgomųjų dirbtuvių metu, aprašus. Jų ašimis tapo scenarijų dirbtuvių dalyvių atrinkti kritiniai neapibrėžtumai: įtampos tarp demokratinių ir autokratinių režimų bei švietimo sistemos proveržis ar stagnacija. Scenarijų kontekstą formavo šių ašių kraštutinumai bei dirbtuvių dalyvių įžvalgos, kaip galėtų susiklostyti tolesnė šalies raida vieno ar kito scenarijaus atveju. Šie scenarijai yra pirminiai, kurie bus tikslinami ir vystomi tolesnių etapų metu.