BDAR
gdpr

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Naršydami toliau Jūs patvirtinsite savo sutikimą naudoti slapukus. Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.


Aplinkosaugos reikalavimų pažeidėjams – didesnes baudas

Data

2007 11 21

Įvertinimas
0
Šiandien Vyriausybė pritarė Administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) pakeitimo įstatymo projektui ir siūlys Seimui keisti tris šio kodekso straipsnius (562, 64 ir 244), kad būtų sugriežtinta atsakomybė už miško išteklių naudojimo bei jų atkūrimo, taip pat už plaukiojimo vandens transporto priemonėmis reikalavimų pažeidimus. Tai padėtų mažinti šių pažeidimų skaičių, veiksmingiau saugoti gamtą ir gausinti miškų išteklius.
Dabartinio ATPK nustatyto dydžio baudos nebeatitinka realios padėties ir neturi pakankamo prevencinio poveikio. Aplinkos ministerija gauna vis daugiau skundų apie atvejus, kai vandens transporto priemonėmis neteisėtai plaukiojama telkiniuose, kuriuose tai daryti draudžiama. Ypač jautrūs tokiems pažeidimams yra saugomose teritorijose esantys vandens telkiniai. Todėl už juose padarytus pažeidimus ATPK turėtų numatyti didesnę atsakomybę. Siūloma už plaukiojimą saugomose teritorijose vandens transporto priemonėmis pažeidžiant aplinkosaugos sąlygas nustatyti nuo 200 Lt iki 400 Lt baudą, savaeigėmis plaukiojimo priemonėmis, kai tai daryti draudžiama, – nuo 300 Lt iki 600 Lt, vandens motociklais, kai tai daryti draudžiama, – nuo 400 Lt iki 800 Lt baudą. Numatoma taikyti administracinę atsakomybę ir už plaukiojimą savaeigėmis priemonėmis su galingesniu kaip 150 kW varikliu, kai tai daryti draudžiama, o už šį pažeidimą nustatyti nuo 500 Lt iki 1000 Lt baudą.
Taip pat siūloma griežtinti administracinę atsakomybę už miško išteklių naudojimo bei atkūrimo reikalavimų pažeidimus. Tai padėtų įgyvendinti neseniai pakeisto Miškų įstatymo reikalavimą laiku ir kokybiškai atkurti, prižiūrėti bei saugoti iškirstą ar žuvusį mišką, o miškams atkurti ir įveisti naudoti kokybišką dauginamąją medžiagą. Dabar atsakomybė nustatyta tik tuo atveju, jeigu miškas nėra atkurtas laiku ar jeigu ąžuolynai, klevynai, liepynai bei pušynai neatkurti tomis pačiomis medžių rūšimis. Baudų dydis taip pat neatitinka dabartinės padėties – už laiku neatkurtą mišką piliečiams numatyta 500 Lt, o pareigūnams 800 Lt bauda. Ji yra kelis kartus mažesnė, palyginti su miško atkūrimo kaštais. Todėl miškų savininkai linkę nevykdyti savo pareigos ir sumokėti baudą. Dėl šios priežasties šalyje kasmet laiku neatkuriama daugiau kaip 10 proc. kirtaviečių. Daugelis jų apželia menkavertėmis medžių rūšimis, nemažai pasodintų želdinių žūva dėl laiku neatliktų priežiūros ir apsaugos darbų.
Jeigu būtų priimtos siūlomos ATPK pataisos, piliečiams, kurie neatkuria miško per Miškų įstatymo numatytą laiką, tektų mokėti 1000 Lt, o pareigūnams 1500 litų baudą už kiekvieną neatkurtą miško hektarą.
ATPK pataisos leistų užtikrinti, kad iškirstas miškas būtų atkurtas ne tik laiku, bet ir kokybiška miško dauginamąja medžiaga, kad miško želdiniai būtų prižiūrimi ir saugomi, kad vietoj iškirstų brandžių medynų būtų auginami atsparūs aplinkos veiksniams, tinkantys žmonių poilsiui, teikiantys ekonominės naudos ir gerinantys ekologines sąlygas miškai. Todėl siūloma nustatyti, kad Miško dauginamosios medžiagos nuostatų reikalavimų pažeidimas piliečiams užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 100 Lt iki 200 Lt, o pareigūnams – nuo 200 Lt iki 400 litų.
2007-11-21