BDAR

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Naršydami toliau Jūs patvirtinsite savo sutikimą naudoti slapukus. Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.


Gerėjančios Lietuvos ekonominės prognozės nesikeičia

Data

2020 08 27

Įvertinimas
0
paveik.jpg

Rugpjūčio 21 dienos duomenimis, iš Ekonomikos skatinimo plano priemonėms numatytų papildomų 4,9 mlrd. eurų lėšų, panaudota 950 mln. eurų arba 19,3 proc.

Per paskutinę savaitę (rugpjūčio 15-21 d.) panaudota 45,5 mln. eurų. Skaičiuojant tik Ekonomikos skatinimo plano ekonomikos, verslo ir užimtumo sektorių (2, 3 ir 4 tikslai) skirtų papildomų lėšų 2020 metams panaudojimą, iš viso jau panaudota 874,5 mln. eurų (23 proc.). Rugpjūčio 21 dienos duomenimis, tikslo, skirto išsaugoti darbo vietas ir gyventojų pajamas, įgyvendinimui panaudota 493,7 mln. eurų (23 proc. nuo skirtų 1, 898 9 mlrd. eurų).

„Atidžiai stebime ne tik Ekonomikos skatinimo priemonių įgyvendinimo dinamiką, bet ir situaciją darbo rinkoje, darbo užmokesčio augimą ir gerėjančias bendras ekonomikos tendencijas. Remiantis paskutiniais duomenimis tikėtina, kad 2020 m. užbaigsime su vienu mažiausiu ekonomikos nuosmukiu Europos Sąjungoje“, - sako Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas Lukas Savickas.

Paskelbtoje pasaulio ekonomikos apžvalgoje „Nordic Outlook“ Lietuva įvardijama kaip šalis, kuri netikėtai greitai atsigavo po pandemijos. Nedidelė ekonominė priklausomybė nuo turizmo sektoriaus ir sėkmingas karantino priemonių įgyvendinimas, gerėjantys vartojimo ir verslo pasitikėjimo rodikliai įvardijami kaip pagrindiniai veiksniai, lėmę greitesnį ekonominį atsigavimą. Apžvalgoje prognozuojama, kad 2020 m. Lietuvos bendrasis vidaus produktas trauksis -1,3 proc., bet 2021 m. sieks 3 proc. Tarp iššūkių, su kuriais susiduria Lietuva, minimas nedarbo augimas, kuris šiuo metu siekia 13,5 proc. Vis dėlto, Statistikos departamento duomenimis, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (be individualiųjų įmonių) antrą šių metų ketvirtį sudarė 1398 eurus ir palyginti su pirmu ketvirčiu padidėjo 1,3 proc. Viešajame sektoriuje vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis sudarė 1514 eurų ir buvo 6,5 proc. didesnis, privačiajame – 1343 eurus ir buvo 1,4 proc. mažesnis.

Stebima pasikeitusi mokėjimų dinamika įgyvendinant priemones, susijusias su siekiu padėti išsaugoti darbo vietas ir gyventojų pajamas. Ženkliai sumažėjus išmokoms, skirtoms darbo užmokesčio kompensavimui karantino metu, augo subsidijų po prastovų išmokėjimai. Per savaitę išmokėta didžiausia suma per visą jos įgyvendinimo laikotarpį – 35,81 mln. eurų (įtakos turėjo per savaitę patvirtintų prašymų dalies didėjimas (76,9 proc., kai savaitę anksčiau patenkintų prašymų dalis sudarė 37,6 proc.) bei artėjanti mėnesio pabaiga).

Iš 1 200 mlrd. eurų paskirtų verslo likvidumo išsaugojimui, rugpjūčio 21 d.  panaudota 343,94 mln. eurų (28,6 proc.), per paskutinę savaitę panaudota 2,89 mln. eurų. Visoms INVEGA paskolų ir kompensacijų priemonėms ir garantijoms jau iš viso panaudota 389,6 mln. eurų (250 mln. eurų - verslo likvidumo išsaugojimo paskolų ir kompensacijų priemonėms, 126 mln. eurų - garantijoms, 13,4 mln. eurų-  kitoms priemonėms). Nuomos mokesčio kompensacijai išmokėta daugiau nei 18 mln. eurų.

Neišieškoma mokestinių nepriemokų suma trečią rugpjūčio savaitę augo nuo 696 mln. eurų iki 710 mln. eurų. Fizinių, juridinių asmenų skaičius, iš kurių neišieškomos mokestinės nepriemokos, šiuo metu siekia daugiau nei 63,6 tūkst.

Pagal priemonę, kuria siekiama užtikrinti turizmo sektoriaus likvidumą, iš numatytų 30 mln. eurų, rugpjūčio 21 d. duomenimis, panaudota beveik 2 mln. eurų. Iš viso buvo pateiktos 59 paraiškos, kurioms prašoma skirti 21,9 mln. eurų.

Duomenys apie ekonomikos skatinimo priemonių paketo vykdymą skelbiami tinklalapyje https://koronastop.lrv.lt/lt/pagalba-verslui. Ši informacija reguliariai atnaujinama ir pildoma.

Svarbiausią informaciją dėl koronaviruso rasite www.koronastop.lt.