BDAR
gdpr

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Naršydami toliau Jūs patvirtinsite savo sutikimą naudoti slapukus. Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.


Ministro Pirmininko Gedimino Kirkilo interviu Lietuvos radijui 2007 m. gruodžio 18 d.

Data

2007 12 18

Įvertinimas
0

Žurnalistė: Premjere, 2008 m. Lietuva turės kukliausią valstybės iždą Baltijos valstybėse pagal vienam gyventojui tenkančią jo dalį, vienintelė deficitinį biudžetą. Skaičiuojant eurais, kiekvienam Lietuvos   valstybės gyventojui tenka 2200 eurų. Latvijos ir Estijos gyventojams tenka daugiau. Kodėl toks menkas Lietuvos biudžetas, o juk Jūs visada giriatės, kad tai yra didžiausias? Kodėl taip yra, Premjere?

Premjeras: Aš sakau, kad didžiausias biudžetas Lietuvos istorijoje, o skirtingi vienam gyventojui skaičiai yra todėl, kad skirtingos šalys skaičiuoja skirtingai. Pavyzdžiui, Latvijoje skaičiuojama kartu su sveikatos draudimo fondu, ko mes nedarome. Jeigu mes taip skaičiuotume, tai mūsų biudžetas būtų didesnis už Latvijos. Pagrindinis kriterijus yra BVP vienam gyventojui. Tai šiuo atveju Lietuva lenkia Latviją, o mus šiek tiek lenkia Estija. Tai tokia ir situacija - kiekviena šalis taiko skirtingą skaičiavimo metodiką, bet tai reiškia dar vieną dalyką, jog mes mokesčiais perskirstome mažiausią BVP dalį.

Žurnalistė:  O ateityje Lietuva planuoja perskirstyti didesnę dalį?

Premjeras: Taip, mes šiuo metu mažiausią BVP dalį 29 procentus tiktai perskirstome, todėl, kad mūsų mokesčiai yra mažiausi, jie mažės ir nuo kitų metų - tai yra panaikinamas socialinis mokestis ir trimis procentais gyventojų pajamų mokestis mažės, kas pridės žmonėms tam tikrą lėšų dalį prie pajamų.

Žurnalistė: O nuo to Estijos žmogui yra geresnis ar Lietuvos žmogui yra geresnis? Jeigu aš žiūriu pagal statistiką, kiek eurų tenka vienam gyventojui, ką tai reikštų?

Premjeras: Aš sakau, kad tikrasis kriterijus yra bendro vidaus produkto kiekis vienam gyventojui. Tai šiuo požiūriu mes esame antri Baltijos valstybėse. Bet dėl perskirstymo mes galime ilgai ginčytis. Verslui, aišku, mažesnė mokesčių našta yra geriau, bet kadangi mes esame iškėlę sau tikslą pritraukti daugiau užsienio investicijų,  todėl dar prieš mūsų Vyriausybę buvo priimtas sprendimas mažinti pajamų mokestį, tas ir yra daroma šiuo metu.

Žurnalistė: O kodėl vis dėlto bendrasis vidaus produktas yra didesnis Estijoje?

Premjeras: Skaičiuojant vienam gyventojui Estija kol kas yra pirma tarp Baltijos valstybių. Čia daug priežasčių yra. Aš manau, kad Estija tiesiog turi didesnes investicijas. Pirmiausia iš Suomijos, anksčiau jie kai kurias reformas padarė, jie neturėjo tokių sprendimų, kaip įvairių indėlių grąžinimas, jie neturi ilgai trunkančios ir nesibaigiančios žemės reformos ir panašiai. Dėl to jų vystimasis yra šiek tiek greitesnis.

Žurnalistė: Kitas svarbus klausimas mūsų valstybėje yra nacionalinio investuotojo kūrimas. Jūs sakote, kad Vyriausybė gali sutikti su privačios bendrovės NDX siūlymu, kurti nacionalinį investuotoją ne šalies  elektros operatorės „Lietuvos energijos“, o naujos patronuojančios bendrovės pagrindu. Ką tai reiškia, Premjere?

Premjeras: Tiesiog visi šitie trys subjektai kartu kurtų kitą įmonę. Šiuo metu kol kas mes pagal įstatymą turime kurti tokią įmonę, jungiant tas bendroves.

Žurnalistė: Premjere, o vis dėlto kodėl reikia kurti kitą įmonę, vadinamą patronuojančia bendrove?

Premjeras: Todėl, kad  šitų derybų metu iškilo  labai daug klausimų. Pirmiausia dėl „Lietuvos energijos“ įsipareigojimų. Yra argumentų ir už, ir prieš, tačiau svarbiausias dalykas yra sukurti nacionalinio investuotojo įmonę, kuri kartu su Latvijos, Estijos ir Lenkijos atitinkamom įmonėm kurtų taip pat įmonę, kuri ir projektuos, ir statys atominę elektrinę ir elektros tiltus. Dabar vyksta visos mūsų elektros  energetikos sektoriaus konsolidavimas.

Žurnalistė: O kodėl taip sunkiai sekasi sukurti nacionalinį investuotoją?

Premjeras: Derybos yra derybos. Sakyčiau, tokio precedento dar nebuvo iki šiol, mes vykdėme privatizaciją,  šiuo metu yra pirmas mėginimas konsoliduoti valstybinį kapitalą ir privatų kapitalą. Tai tam, kad juos sujungti, reikia aptarti absoliučiai visus aspektus – koks bus valdymas, kokie bus šios įmonės įsipareigojimai, kokios bus galimybės parduoti arba neparduoti akcijas, kokie bus apribojimai, kaip jie veiks, kokia bus valdyba, stebėtojų taryba ir daugelis dalykų. Todėl aš nepasakyčiau, kad  labai jai ilgai vyksta šitos derybos. Jos, mano požiūriu, vyksta normaliai ir iki šių metų pabaigos, kaip ir įsipareigota, mes jas baigsime, po to bus pasirašyta akcininkų sutartis ir  bus tokia įmonė įkurta, jeigu dar nereikės pakeisti įstatymo ir kurti iš karto patronuojančią įmonę arba tai bus sekantis etapas. Todėl tokios įmonės kūrimas, konsolidavimas valstybinio  ir privataus kapitalo, tiesą sakant, mes ir patirties tokios dar neturime, aš jau minėjau ne kartą, kad mes čekų modelį paėmėme, kur tai jau buvo padaryta ir gana sėkmingai, sukurta labai stipri įmonė, tai galbūt dėl to ir yra tiek kalbų, kadangi tai iš esmės yra naujas precedentas mūsų ekonomikoje.

Žurnalistė: Premjere, už ką derybose kovoja valstybė, derybose su privačiu investuotoju su privačia įmone?

Premjeras: Mes pirmiausia turime vykdyti įstatymą. Įstatyme yra numatyta, kad valstybės dalis turi būti nemažiau kaip 51 procentas, kitaip sakant, valstybė turi kontrolinį akcijų paketą. Taip ir bus šiuo atveju, bus dar didesnis paketas.

Žurnalistė: Dar didesnis negu 51 procentas?

Premjeras: Dar didesnis negu 51 procentas. Sukūrus šitą įmonę, ji turi įsipareigoti ir įsipareigos  statyti atominę elektrinę ir tiltus. „Lietuvos energija“, Rytų skirstomieji tinklai, apskritai visas energetikos ūkis yra gana didelis, pavyzdžiui, čia dalyvauja tokios įmonės, kaip Kruonis, dėl kurio labai daug ginčų buvo. Ir nutarta vis tiktai Kruonį ir Kauno hidroelektrinę palikti valstybės naudai, atsižvelgus į naujas tendencijas Europoje, tai yra į šiuo atveju numatomą ir dabar diskutuojamą direktyvą, pagal kurią reikės atskirti gamintojus ir skirstomuosius tinklus. Todėl yra labai daug aspektų, kuriuos reikia apžvelgti ir priimti sprendimus.

Žurnalistė: Pagal planą nacionalinio investuotojo bendrovė turėjo būti sukurta iki sausio 1 d. Tačiau jau dabar aišku, kad procesas vėluos ir ką tai reiškia?

Premjeras: Vėluos todėl, kad pirmiausia Seimas nori susipažinti su šitom sutartim. Seimas nuspręs – pritarti joms ar nepritarti. Taip atsitiko todėl, kad pas mus visuomenėje labai aštriais diskutuojama šiuo klausimu. Ir tam, kad procesas būtų visiškai skaidrus, mes šias sutartis pateiksime ir Seimui, ir Prezidentui, visuomenei – kad visi įsitikintų, kad susiderėta skaidriai, jog yra apginti valstybės interesai ir sukurta įmonė, pajėgi statyti naują atominę elektrinę. Nepamirškim vis dėl to – pirmas punktas, dėl ko mes kuriame šią įmonę – tai yra naujos atominės elektrinės statyba, kas Lietuvai yra ypatingai aktualu.

Žurnalistė: Premjere, Lietuvoje nesibaigia streikai ir netgi gali būti, kad jų daugės, prie švietimo darbuotojų gali prisijungti kultūros darbuotojai, kurių atlyginimas iš tiesų yra neįtikėtinai mažas šiais laikais. Nors vakar paskelbta Vyriausybės posėdyje apie mokytojų atlyginimo didinimą, tačiau tas didinimas yra nedidelis ir jis netenkina mokytojų..

Premjeras:  Visiškai sutinku su tuo, kad mūsų mokytojų ir kultūros darbuotojų atlyginimai yra maži. Ir kodėl jis yra mažas – todėl kad 8 metai nebuvo didinamas. Ir būtent mūsų Vyriausybė ėmėsi didinti. Yra keista, kad streikuojama būtent prieš tuos, kurie tuos atlyginimus didina. Padidinti daugiau galiama tik dviem būdais.  Didinti mokesčius arba įvesti progresinį mokestį, ką ne kartą esu siūlęs. Tai yra, progresinis mokestis leistų esamų mokesčių rėmuose perskirstyti mažesnes pajamas gaunančių žmonių naudai.  Kaip tik tokie atlyginimai yra mokytojų ir kultūros darbuotojų – būtent jiems progresini mokestis būtų naudingiausias. Mes vakar buvom susitikę ir su kultūros darbuotojais, prieš savaitę – su mokytojais.. Mes aptarėme ilgalaikę atlyginimų kėlimo strategiją. Šiandien mes iš esamo biudžeto padidinti taip, kaip reikalauja ir mokytojai, ir kultūros darbuotojai,  negalime. Tačiau mes galiam rasti sprendimų, kurie patobulintų ir pamokėjimo sistemą ir numatytų ilgalaikę perspektyvą. Su kultūros darbuotojais taip pat sutarėme, kad tam tikrai daliai šitų darbuotojų  atlyginimus galėtų didinti savivaldybės. Kadangi daug kultūros centrų steigėjų yra savivaldybės.

Žurnalistė: Tai gal Jūs tiesiog nuo savo pečių nustumiate naštą – paaiškės, kad savivaldybės tiesiog nelabai ir turi tų pinigų daugiau?

Premjeras: Savivaldybių biudžetai taip pat auga, ir negali visko spręsti Vyriausybė. Yra dalis įstaigų, kurios yra pavaldžios savivaldybėms.  Mes taip pat kalbėsimės su savivaldybėmis, kad jos iš tikrųjų  kreiptų dėmesį būtent į šitą sferą. Juo labiau, kad kiekvienoj savivaldybėj tokių darbuotojų nebus labai daug. Visko iš Vilniaus iš tikrųjų negalima spręst. Aš manau, kad  mes savivaldai kaip tik linkę atiduoti kuo daugiau teisių. Tai reiškia, kad ir įsipareigojimų.

Žurnalistė: Tai Jūs manote, kad šiuo metu savivaldybės išspręsti kultūros darbuotojų atlyginimus.

Premjeras: Ne visiškai, bet iš dalies iš tikrųjų savivaldybės  galėtų padidinti kultūros darbuotojų, tų įstaigų... Pirmiausia iš karto paaiškėtų, ar tokios įstaigos reikalingos.

Žurnalistė: Kalbama apie bibliotekas ir bibliotekininkes...

Premjeras: Taip, galbūt iš tikrųjų reikia ir optimizuoti šitą tinklą ir kultūros centrų tinklą. Reikia galvoti apie tai. Iš tikrųjų padidinti atlyginimus, kurie, kaip aš jau minėjau, užšaldyti nuo 1999 metų.

Žurnalistė:  Premjere, ir vis dėl to, jeigu valstybės biudžetas jau yra patvirtintas, tai norint padidinti atlyginimus reiškia iš kažko paimti ir duoti tiems, kurie turi labai mažai. Ir tos kalbos dėl progresinių mokesčių labai ilgai tęsiasi. O kiek galima kalbėti – iki Seimo rinkimų ar galima kažką nuspręsti dėl tų progresinių mokesčių ar čia taip ir liks kalbom?

Premjeras: Manau, kad čia iš tikrųjų labai svarbus klausimas. Galbūt net ir pačios profsąjungos nelabai įsigilina į šitą klausimą. Nes viešojoj erdvėj, žiniasklaidoj kol kas dominuoja Laisvosios rinkos instituto nuomonė, kad  tai yra kažkoks blogas mokestis, jog jis neva stabdo investicijas, apskritai ekonomikos plėtrą. Tai aš visuomet sakau – kaip tuomet būtų su Skandinavijos šalimis, jos būtų labiausiai atsilikusios. Nes būtent ten progresinis mokestis ir apskritai mokesčiai yra daug didesni negu Lietuvoje. Tačiau šių šalių vystimasis ir gebėjimas pritraukti investicijas tiesiog stebina. Praktiškai po Antrojo pasaulinio karo Skandinavijos šalys pagal gyvenimo gerovę beveik visą laiką būdavo stipriausių pasaulio šalių dešimtuke. Kodėl?  Todėl, kad progresinis mokestis, kuris socialiai yra teisingesnis, tenai buvo. Beje, ne tik Skandinavijos šalyse. Net tokioje labai liberalios ekonomikos šalyje kaip JAV.  Tai, aš manau, kad progresinis mokestis išlieka darbotvarkėje. Tačiau, kaip Jūs žinote, mes esame mažumos Vyriausybė. Todėl, jei šiandien tos pačios profsąjungos nespaus politikų įvesti šį mokestį, tai tą padaryti būtų labai sunku. Taigi, tai yra mūsų bendras interesas, aš tą ir kalbėjau profsąjungom. Kad man labai keista, kuomet mes pasiūlėm progresinio mokesčio įvedimą, profsąjungos visiškai į tai nesureagavo. Taip yra todėl, kad dalis profsąjungų lyderių , jie daugiausia reikalauja  tiktai, bet visiškai neatsižvelgia į realybę. Man keista, kur buvo profsąjungų lyderiai nuo 1999 metų. Ką, prieš kelis metus šitas klausimas nebuvo aktualus? Tai, aš manau, kad visiems iš dalies reikėjo prisiimti kaltę ir ieškoti dabar sprendimų. Mano požiūriu, sprendimas šiandien – ir su švietimo darbuotojais, ir su kultūros – yra ilgalaikė atlyginimų kėlimo strategija. Dar ir todėl, kad ši strategija remsis labai aiškiomis Finansų ministerijos prognozėmis – koks bus mūsų BVP augimas, ekonomikos augimas, koks bus biudžetas.

Žurnalistė: Jūs jau ne pirmą kartą per interviu kalbate apie atlyginimų strategiją, o žmonėms reikia pinigų dabar. Ir metai baigiasi su streikų banga. Kaip Jūs tai vertinate?

Premjeras: Žmonės turi teisę streikuoti, pasakyti savo nuomonę. Ši Vyriausybė labai stipriai išplėtė socialines garantijas. Nes, nepamiškit, kad ne tiktai mokytojai ir kultūros darbuotojai. Mes turime ir pensininkų kone milijoną, ir kitų socialiai remtinų. Daugiausiai finansavimo, pavyzdžiui, šiame biudžete yra skirta aukštojo mokslo reformai, numatyta 20 proc. kelti atlyginimus dėstytojams, kurių atlyginimai taip pat nėra patys aukščiausi. Dėl streikų pinigų biudžete tikrai nepadaugės.