BDAR
gdpr

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Naršydami toliau Jūs patvirtinsite savo sutikimą naudoti slapukus. Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.


Ministro Pirmininko kalba konferencijoje „Korupcijos pažabojimo vizijos – 2008“

Data

2007 12 11

Įvertinimas
0
Jūsų Ekscelencija Prezidente, gerbiamieji konferencijos dalyviai,
Šiandien kalbame apie korupciją kaip vieną pavojingiausių socialinių reiškinių, kuris kelia grėsmę žmogaus teisėms, demokratijai ir teisinei valstybei, iškreipia socialinį teisingumą, konkurenciją, stabdo ekonominę plėtrą, silpnina valdymą, kelia pavojų valstybės institucijų stabilumui ir mažina pasitikėjimą Valstybe.
Korupcija tapatinama ne tik su nusikaltimu, bet ir su viešojo sektoriaus disfunkcija, blogu administravimu, netinkamu viešųjų paslaugų teikimu, valstybės tarnautojų nepakankama kompetencija, etikos trūkumu.
Deja, valstybės valdymo aparatas vis dar pernelyg biurokratiškas, pasižymintis draudimais, neaiškiais reglamentais, įvairių pažymų, leidimų, papildomų dokumentų reikalavimais, procedūrų vilkinimu. Tuo palankus kyšininkavimui. Todėl Vyriausybė pasiūlė ir įgyvendina „vieno langelio“ principą. Reikalausiu ministerijų ir kitų valstybės institucijų vadovų atsakomybės už jo įgyvendinimą.
Korupcija yra sisteminis reiškinys, su kuriuo galima kovoti tik įgyvendinant kompleksines priemones. Visa korupcijos kontrolės bei prevencijos veikla turėtų būti skirta ne tik korupcinio pobūdžio nusikaltimų užkardymui, jų prevencijai, visuomenės antikorupciniam švietimui - ypatingas dėmesys turi būti nukreiptas į teisės aktų spragų, sudarančių prielaidas korupcijai, šalinimą.
Vyriausybė, siekdama tobulinti ir geriau koordinuoti valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų veiklą, sudarė Tarpžinybinę komisiją kovai su korupcija koordinuoti, kuri ir yra Vyriausybės įrankis koordinuojant antikorupcinę valstybės institucijų veiklą.
Senosios redakcijos Programoje neišsamiai buvo reglamentuota Programos įgyvendinimo kontrolės ir stebėsenos sistema, tvarka ir principai.
Įstatymai ir kiti teisės aktai nepakankamai aiškiai apibrėžia, kokiais principais vadovaujantis tarp Vyriausybės, Tarpžinybinės komisijos ir Specialiųjų tyrimų tarnybos vykdomas Programos pakeitimas ir atnaujinimas, bei veiksmų koordinavimas.
Tenka pripažinti, kad senojoje programos redakcijoje nebuvo numatyti priemonių įgyvendinimo vertinimo kriterijai kaip efektyviai pasiekti norimą tikslą. Tai sąlygojo formalių ir deklaratyvių priemonių atsiradimą programoje.
Mano sudaryta darbo grupė parengė naujos redakcijos Nacionalinės kovos su korupcija programą ir jos įgyvendinimo priemones, atsižvelgdama į nūdienos realijas. Nauja ir pozityvu tai, kad naujos redakcijos programa buvo rengiama vadovaujantis Strateginio planavimo metodika: visiškai naujai formuluojami uždaviniai, jų įgyvendinimo priemonės, įvardijami laukiami rezultatai.
Programos projekte detalizuotas ir konkretizuotas programos įgyvendinimo koordinavimas, stebėsena ir atskaitomybė. Siekiant nuosekliai vertinti pasiektą pažangą, nustatyti kliūtis ir problemas, įgyvendinant šią Programą, sukuriama Programos priemonių įgyvendinimo stebėsenos sistema. Įdiegiant stebėsenos sistemą siekiama užtikrinti operatyvų reagavimą į kintančias aplinkybes ir veiksnius, koreguojant ar pakeičiant numatytas priemones efektyvesnėmis ar racionalesnėmis.
Numatomas ketvirtinis priemonių įgyvendinimo eigos ir jų veiksmingumo vertinimas.
Tarpžinybinė komisija kovai su korupcija koordinuoti du kartus per metus vertins programos įgyvendinimo eigą, veiksmingumą ir informuos apie tai Vyriausybę.
Tarpžinybinės komisijos teikimu, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba kasmet informuos Lietuvos Respublikos Seimą apie Programos įgyvendinimo eigą.
Bendras parengtos Programos tikslas – tobulinti esantį korupcijos kontrolės ir prevencijos sistemos modelį, kurį panaudojus būtų kompleksiškai, nuosekliai šalinamos esminės korupcijos pasireiškimo priežastys bei sąlygos, stiprinamas korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų tyrimas, gerinamas visuomenės antikorupcinis švietimas, didinamas korupcijos kontrolės bei prevencijos veiksmingumas.
Korupcijos prevencijos tikslas plačiąja prasme - užkirsti kelią korupcijos atsiradimui ir plėtrai, šalinant teisėkūros bei teisinio reguliavimo spragas bei nenuoseklumą, didinat viešojo administravimo procedūrų ir priimamų sprendimų skaidrumą bei efektyvumą, formuojant profesionalią, stabilią, veiksmingą valstybės tarnybą, modernizuojant žmogiškųjų išteklių valdymą.
Siekiant šio tikslo numatoma sukurti antikorupcinį kontrolės mechanizmą, užtikrinantį politinės veiklos skaidrumą, tobulinti teisėkūros procesą bei valstybės tarnautojų karjeros ir tarnybinės veiklos vertinimo sistemą, supaprastinti administracines procedūras, didinti jų skaidrumą ir efektyvumą, mažinti administracinę naštą verslui ir fiziniams subjektams.
Korupcinių teisės pažeidimų tyrime siekiama užtikrinti greitą ir išsamų korupcinio pobūdžio veikų atskleidimą ir tyrimą, garantuojant pažeidėjo atsakomybės neišvengiamumą. Visa tai labai priklausys nuo Specialiųjų tyrimų tarnybos, Prokuratūros ir kitų teisėsaugos institucijų darbo kokybės ir tarpusavio veiklos koordinavimo.
Antikorupcinio švietimo priemonių tikslas - supažindinti Lietuvos gyventojus su korupcijos keliamu pavojumi, skatinti juos nesitaikstyti su korupcija, aktyviai su ja kovoti.
Siekiant šio tikslo numatoma įdiegti antikorupcinio elgesio principus valstybės ir savivaldybių įstaigose, visuomenę supažindinti su korupcijos kontrolės ir prevencijos problemomis bei jų sprendimo būdais ir įdiegti antikorupcinio ugdymo programas švietimo sistemoje.
Gerbiamieji, išvardinau priemones ir būdus, kaip kovoti su įsisenėjusia problema ne tik mūsų valstybėje – korupcija. Tikiuosi, kad visa tai įgyvendinę sulauksime rezultato. Tačiau mano giliu įsitikinimu, ši kova bus bevaisė, jeigu į kasdieninį mūsų gyvenimą nesugrįš kaip norma sąžiningumas, principingumas ir sąmoningumas.

2007-12-11