BDAR
gdpr

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Naršydami toliau Jūs patvirtinsite savo sutikimą naudoti slapukus. Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.


Ministro Pirmininko kalba, pasakyta gruodžio 6 d. per Lietuvos televiziją

Data

2007 12 07

Įvertinimas
0
Šiandien norėčiau pakalbėti apie ekonomiką, energetiką ir Vyriausybės planus.
Nepaisant padidėjusios infliacijos, Lietuva ir toliau išlieka viena iš greičiausiai augančių ES šalių ir auga tris kartus greičiau, nei vidutiniškai ES. Prognozuojama, kad šiais metais Lietuvos augimas sieks beveik 10 procentų. Tai reiškia, jog sparčiai vejamės Europos Sąjungą, kuri yra iš esmės turtingiausių pasaulio valstybių santalka.
Suprantu, kad jau šiandien visiems mums norisi gauti europinius atlyginimus ir gyventi kaip Airijoje ar Švedijoje. Tačiau tokio pragyvenimo lygio – gerovės valstybės - dar nesukūrė nė viena Vyriausybė netgi ir per keletą metų, tą turime daryti visi kartu. Mums būtina sparčiai vystytis, kelti atlyginimus ir pensijas, kad pasivytume turtingesnes ES šalis, kad stabdytume Lietuvos gyventojų vykimą į užsienį.
Tačiau labai spartus ekonomikos augimas neišvengiamai turi ir neigiamų pasekmių – infliacijos augimą, didėjantį skolinimąsi, einamosios sąskaitos deficitą. Tai sukelia pavojų, kad, greitą augimą gali pakeisti staigus sulėtėjimas. O to mes ir stengiamės išvengti. Labiausiai visiems nerimą kelia infliacija, ypač maisto produktų kainų didėjimas. Tačiau maisto produktų kainos kyla visame pasaulyje, ir Lietuva nėra išimtis.
Metinė infliacija spalio mėnesį Lietuvoje sudarė 5,2%. Palyginti - Estijoje 6%, Latvijoje 8,9%, Vengrijoje 7%. Prognozuojama, jog mėnesinė lapkričio infliacija bus trečdaliu mažesnė nei spalį. Reikia pripažinti, kad Lietuvos infliacija žymiai lenkia ES vidurkį, kuris tėra 3 %, tačiau maisto produktų kainos daugelyje ES šalių yra daug didesnės, nei Lietuvoje. Prie infliaciją įtakojančių veiksnių bene labiausiai prisideda ir viso pasaulio ekonomiką smarkiai veikiantis kai kurių prekių – naftos ir maisto produktų - kainų neregėtas augimas.
Darbo užmokesčio ir pensijų augimas Lietuvoje gerokai lenkia infliaciją. Darbo užmokestis ir pensijos šiemet vidutiniškai didėjo bent 20 procentų, o tai yra tikrai daugiau nei vidutiniškai augo pagrindinių maisto produktų kainos. Ir ateinančiais, 2008-aiais metais, Vyriausybė didins pensijas, mažiausiai jos padidės 110-u litų, o gaunantiems mažiausias – dar daugiau, kels atlyginimus mokytojams, medikams, mokslininkams ir visiems kitiems biudžetinių įstaigų darbuotojams.

Ką gali padaryti ir ką daro Vyriausybė?

Neseniai priimtas Fiskalinės drausmės įstatymas įtvirtino nuostatą mažiau išlaidauti skirstant biudžeto lėšas. 2008 metais numatomas labai nedidelis - tik pusės procento BVP deficitas, o nuo 2009 metų biudžetas turi būti subalansuotas arba perteklinis. Beje, biudžeto subalansavimas nulemtų tik labai nedidelį infliacijos sumažėjimą – galbūt 0,1 procento.
Taupant, šių metų viduryje biudžetas nebuvo perskirstytas ir viršplaninės pajamos naudojamos valstybės biudžeto deficitui mažinti.
Kainų stabilumo strategija numato priemones taupyti valstybės lėšas, griežčiau prižiūrėti bankus bei siekti kiek įmanoma nedidinti komunalinių paslaugų kainų.
Galvojame peržiūrėti subsidijų būstui įsigyti tvarką, nes šiandien nebėra reikalo remti gaunančių dideles pajamas.
Gerinant verslo sąlygas ir sėkmingiau pritraukiant užsienio investicijas, galima būtų sparčiau diegti inovacijas, naujas technologijas, didinti produktyvumą ir konkurencingumą. Tai ilgainiui mažintų infliaciją. Taigi, Vyriausybė dirba ir šia kryptimi. Svarstysime galimybes naikinti mokestines išimtis, skatinti konkurenciją, peržiūrėti visas valstybės administruojamas kainas, paprastinti žemės paskirties keitimą, o tai padėtų mažinti būsto kainas ir kt.
Neseniai kalbėjau su didžiųjų prekybos tinklų atstovais. Nei Vyriausybė, nei Premjeras, kaip jūs žinote, negali įtakoti jų kainodaros, tačiau prekybos tinklų atstovai pozityviai atsiliepė į pasiūlymą ir peržiūrėjo kainas tų maisto produktų, kurie yra dažniausiai perkami nedideles pajamas gaunančių žmonių.
“Lietuvos energija”, “Rytų skirstomieji tinklai” ir “VST”, atsižvelgdami į dabartinį infliacijos padidėjimą, rado galimybių savo pelno sąskaita nekelti elektros tarifų 2008 metais.
Deja, nuo Naujųjų metų Lietuva yra priversta dujas pirkti gerokai brangiau, dėl to
pajusime padidėjusias dujų ir šilumos kainas. Tikiuosi, kad kitąmet didėsiančios pensijos ir kilsiantys atlyginimai viešajame ir privačiame sektoriuje kompensuos dujų kainų kilimą.

Dabar apie litą. Litas nebus devalvuotas

Gilesnė Lietuvos ekonomikos analizė rodo, jog rimto pagrindo kalbėti apie lito devalvaciją nėra. Beje, tą patį sako ir Lietuvos bankas, didžioji dauguma ekonomistų bei finansų specialistų, kurie gerai žino realią situaciją.
Tvirtai pareiškiu, kad ši Vyriausybė tikrai nesiruošia devalvuoti lito, nes tam nėra jokio reikalo. Lietuvos bankas turi daugiau negu pakankamai užsienio valiutos rezervų, o litą devalvavus ilgainiui praloštų visi.
Lietuvos ūkio dabartinė situacija nesuteikia pagrindo pesimizmui ir mes galvojame, kad staigus infliacijos padidėjimas yra trumpalaikis reiškinys.
Kiek prasidėjęs kainų augimo lėtėjimas bus ilgalaikis, parodys ateitis, bet paskutiniai vertinimai rodo, jog aktyvi Vyriausybės politika sulaukia, nors ir rezervuoto, bet matomo palaikymo. Lapkritį pramonės pasitikėjimas šalies ekonomika, palyginti su spaliu, padidėjo 4 procentiniais punktais, yra ir kitų pozityvių ženklų.

Energetika

Dėl Nacionalinio investuotojo bendrovės kūrimo pasakysiu trumpai. Mes, kartu su ekspertais ir politikais svarstėme įvairius Nacionalinio investuotojo formavimo variantus, turėjome kelias alternatyvas. Jų ir dabar yra įvairių. Norėčiau pabrėžti, kad Vyriausybės tikslas šiame procese nėra pritraukti būtent „NDX Energiją“ į Nacionalinio investuotojo sudėtį. Strateginis tikslas yra konsoliduoti tris Lietuvos elektros energetikos sektoriuje veikiančias bendroves, tam, kad padidintume šių įmonių grupės finansinį potencialą, kuris reikalingas naujos atominės elektrinės ir svarbių infrastruktūros projektų įgyvendinimui. Akcinės bendrovės „VST“ kontrolinio akcijų paketo savininkė šiuo metu yra „NDX Energija“, todėl esame pasirengę dirbti kartu su „Vilniaus dešimtuko“ grupe. Jie, savo ruožtu deklaruoja, kad yra pasirengę įnešti esminę savo turto dalį, valstybei perimant jų įmonės kontrolę. Po investuotojo suformavimo mes dalį valstybės kontroliuojamų akcijų, pasilikdami ne mažiau 51 %, planuojame parduoti per biržą, taip pat svarstome galimybes dalį akcijų pasiūlyti Europos Rekonstrukcijos ir Plėtros Bankui. Skelbti konkursą dabar, kaip kai kas siūlo, strateginiam investuotojui būtų pavojinga, nes ES taisyklės neleidžia mums daryti preferencijų ir tokį konkursą gali laimėti pvz. bet kuri „Gazprom“ kontroliuojama įmonė registruota ES. Jei paklausite ar mums pavyks suformuoti strateginį investuotoją, atsakysiu - vyksta nelengvos derybos.
Kitas susijęs klausimas - naujos atominės elektrinės reikalingumas apskritai. Noriu atkreipti dėmesį tų, kurie, abejoja atominėse elektrinėse generuojamos elektros kainos konkurencingumu. Moksliniai tyrimai rodo, jog gaminamos elektros kilovatvalandės savikaina atominėje jėgainėje visada yra ir bus mažesnė nei gaminamos dujas, anglį ar biokurą naudojančiose elektrinėse. Tą patvirtina ir pasaulinė praktika. Atominės elektrinės statomos ir Suomijoje, Prancūzijoje, Rumunijoje, Bulgarijoje. Mes Lietuvoje pastatysim pigiau, nes turime nemažą infrastruktūrą. Todėl ir esam patrauklūs savo kaimynams.
Seimas 100 balsų persvara apsisprendė dėl konkrečios strateginio investuotojo sudėties ir naujos atominės elektrinės statybos. Nesutinku, kad Seimo nariai nesuprato, dėl ko ir kaip balsavo. Įstatymas Seime buvo svarstomas apie tris mėnesius. Be to, Seimo narių iniciatyva buvo atlikta nepriklausoma įstatymo projekto įvertinimo ekspertizė ir atsižvelgta į daugelį Seimo narių pasiūlymų. Jie viską žinojo ir dabar gali viską žinoti, nes niekas nėra ir nebus slapta.

O dėl nuolatinio mūsų dejavimo apie skaidrumą, tai siūlyčiau baigti vieną kartą skleisti nuolatinius gandus apie tai, kad jau nė vienas žurnalistas, politikas ar valdininkas nedaro sprendimo be atitinkamo savo intereso ar kyšio. Manau, dauguma atvejų tai netiesa, dauguma atvejų - tai dūmai be ugnies. Daugiau pasitikėkime savimi, savo valstybe, ir skaidrumo bei progreso tikrai atsiras daugiau.