BDAR
gdpr

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Naršydami toliau Jūs patvirtinsite savo sutikimą naudoti slapukus. Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.


Patvirtintas Dirbtinio apvaisinimo įstatymo projektas

Data

2003 12 03

Įvertinimas
1
Vyriausybė patvirtino pakoreguotą Dirbtinio apvaisinimo įstatymo projektą, kuris jau antrą kartą bus teikiamas Seimo svarstymui. Naujajame įstatymo projekte atsisakyta leisti moterį apvaisinti donorų embrionais.
Embrionas – tai ankstyva žmogaus organizmo vystymosi stadija nuo apvaisinimo iki 8 moters nėštumo savaitės. Numatoma, jog likę embrionai bus saugomi iki kito tos pačios moters dirbtinio apvaisinimo.
Projekte numatyta, jog dirbtinis apvaisinimas leidžiamas ir tais atvejais, kai yra grėsmė būsimam vaikui perduoti genetinę ligą. Ankstesniame projekte tokius atvejus siūlyta nustatyti gydytojų konsiliumui, o dabar genetinių ligų sąrašą tvirtins sveikatos apsaugos ministras.
Projekte numatyta, jog dirbtinis apvaisinimas draudžiamas, jeigu yra medicininių kontraindikacijų, kurių sąrašą tvirtina sveikatos apsaugos ministras.
Taip pat akcentuojama, jog embrionai negali būti civilinių sandorių objektas. Civiliniai sandoriai, pagal kuriuos viena moteris įsipareigoja pastoti, išnešioti kūdikį ir jį pagimdžiusi perduoti kitai moteriai, atsisakydama teisių į pagimdytą vaiką, yra niekiniai ir negalioja.
Kaip ir ankstesniame projekte, numatoma, jog susituokusios ar įstatymų nustatyta tvarka įregistravusios partnerystę moters dirbtinis apvaisinimas gali būti atliekamas tik tada, kai moteris ar jos sutuoktinis (sugyventinis) yra nevaisingi ir šios ligos negalima išgydyti jokiais kitais gydymo metodais.
Prieš atliekant dirbtinį apvaisinimą, moteris, taip pat jos sutuoktinis ar sugyventinis turi būti raštu informuoti apie dirbtinio apvaisinimo galimybes, alternatyvius būdus, riziką, dirbtinio apvaisinimo medicinines ir teisines pasekmes. Dirbtinio apvaisinimo procedūrai visais atvejais būtinas moters sutuoktinio ar sugyventinio rašytinis sutikimas.
Moteris ir jos sutuoktinis ar sugyventinis taip pat turi raštu pareikšti sutikimą ar nesutikimą, kad dirbtinio apvaisinimo metu likusios kiaušialąstės būtų panaudotos kitų moterų dirbtiniam apvaisinimui.
Įgyvendindama Dirbtinio apvaisinimo įstatymą Sveikatos apsaugos ministerija turės parengti genetinių ligų sąrašą, sveikatos reikalavimus kiaušialąsčių donorėms, lytinių ląstelių bankų steigimo reikalavimus, embrionų, lytinių ląstelių saugojimo tvarką ir kitus teisės aktus.
Vyriausybės patvirtintame Dirbtinio apvaisinimo įstatymo projekte atsižvelgta į Seimo kanceliarijos Teisės ir teisėtvarkos departamento pastabas. Projektas buvo skelbiamas Sveikatos apsaugos ministerijos interneto svetainėje, aptariamas spaudoje. Taip pat jis buvo pristatytas 2003 m. rugsėjo 30 d. vykusioje tarptautinėje konferencijoje „Dirbtinis apvaisinimas ir jį reglamentuojantys įstatymai Europoje“, kurioje dalyvavo LR Seimo nariai, Prezidentūros, Vyriausybės, organizacijos „Už gyvybę“, Nevaisingų šeimų bendruomenės, Gydytojų sąjungos, Moterų informacijos centro atstovai.

2003-12-03