BDAR

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Naršydami toliau Jūs patvirtinsite savo sutikimą naudoti slapukus. Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.


Patvirtintos Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonės

Data

2005 03 14

Įvertinimas
0
Ministrų kabinetas posėdyje patvirtino Vyriausybės 2004 – 2008 metų programos įgyvendinimo priemones.
Siekdamos įgyvendinti Vyriausybės programos nuostatas, teikiamose priemonėse ministerijos numatė naujų programų ir investicinių projektų parengimą bei jų įgyvendinimą, reikalingų teisės aktų projektų parengimą bei kitokio pobūdžio priemones iki 2008 metų. Iš viso į priemonių planą įtraukta apie 1000 įvairių priemonių.

Ekonomikos ir verslo plėtojimo srityje numatytos priemonės, kurios skatins Lietuvos ekonominį augimą ir jos lygio artinimą prie pirmaujančių Europos Sąjungos valstybių. Programoje numatytos priemonės, kurios leis formuoti socialiai orientuotą rinkos ekonomiką, stiprinti šalies ūkio konkurencinį potencialą, skatinti gamybos ir mokslo bendradarbiavimą, kuo geriau panaudoti turimą mokslo potencialą. Taip pat skatinti investicijas į žmogiškuosius išteklius, žinias ir inovacijas, „plynojo lauko“ investicijas bei investicijas į viešąją infrastruktūrą ir pramoninių zonų kūrimą.
Programoje numatyta vykdyti aktyvią esamų rinkų išlaikymo ir skverbimosi į naujas skverbimosi į naujas rinkas, taip pat eksporto skatinimo politiką. Sudaryti sąlygas tiems investuotojams, kurie Lietuvoje kurs ir plės produkcijos gamybą, turinčią didelę paklausą pasaulio rinkoje.
Vyriausybės programos priemonėmis taip pat siekiama užtikrinti racionalų ES struktūrinių fondų ir kitos paramos lėšų planavimą ir administravimą, skaidrų ir efektyvų jų naudojimą. Struktūrizuojant ES paramą, vykdyti priemones Lietuvos regionų išsivystymo skirtumams išlyginti; sudaryti galimybes įgyvendinti Ignalinos atominės elektrinės stabdymo projektus, pritraukti investicijas naujiems branduoliniams reaktoriams statyti.
Programoje taip pat numatyta ugdyti žmonių verslumą, remti ir skatinti smulkų ir vidutinį verslą, tobulinti šio verslo sektoriaus įmonių apmokestinimo sistemą, keisti verslą varžančius teisės aktus, teikti valstybės paramą steigiamoms naujoms įmonėms, skatinti jų gausėjimą; įdiegti antimonopolines priemones, užtikrinančias lygiavertės konkurencijos sąlygas; įteisinti asocijuotų verslo struktūrų lygiavertį dalyvavimą rengiant įstatymų ir kitų teisės aktų projektus. Skatinti verslo plėtrą probleminiuose regionuose ir kaimo vietovėse ir mažinti regionų socialinio ekonominio išsivystymo skirtumus.
Finansų srityje 2005-2008 m. Vyriausybė numato nuosekliai didinti socialinės apsaugos, švietimo, mokslo, sveikatos apsaugos, kultūros finansavimą, sudaryti palankesnes sąlygas šeimoms įsigyti ar išsinuomoti būstą, grąžinti rublinius indėlius, baigti grąžinti žemę ir kitą išlikusį nekilnojamąjį turtą, į kurį atkurta nuosavybės teisė, išmokėti kompensacijas už valstybės išperkamą turtą.
Viena svarbiausių užduočių - pasiekti, kad mokesčių administravimas būtų skaidrus, aiškus, paprastas ir veiksmingas, o mokesčių administratoriaus ir mokesčio mokėtojo santykiai būtų grindžiami abipusio pasitikėjimo principais, realiai suderinus šalių teises ir atsakomybę. Vyriausybė sieks palaipsniui mažinti gyventojų, ypač gaunančių mažas pajamas, pajamų mokesčio naštą, didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį, didinti minimalią mėnesinę algą.
Vyriausybės programoje numatoma užtikrinti racionalų ES struktūrinių fondų ir kitos paramos lėšų planavimą ir administravimą, skaidrų ir efektyvų jų naudojimą, pirmiausia skiriant jas prioritetiniams valstybės ir visuomenės poreikiams tenkinti.
Socialinio draudimo srityje numatyta vykdyti apie 20 priemonių, kurios bus nukreiptos į socialinio draudimo sistemos plėtrą, finansiškai stabilios pensijų sistemos užtikrinimą, pensijų didinimą. Bus tobulinama valstybinė socialinio draudimo sistema, didinama jos aprėptis, ieškoma galimybių taikyti valstybinį socialinį draudimą asmenims, nepatenkantiems į galiojančią socialinio draudimo sistemą, tuo pagrindu parengti teisės aktų, reglamentuojančių valstybinio socialinio draudimo santykius, pakeitimo projektus.
Socialinio paramos srityje numatyta vykdyti apie 40 priemonių, kurios bus nukreiptos į socialinės paramos sistemos plėtrą, skurdo ir socialinės atskirties mažinimą, siekiant visų socialinės rizikos grupių aprėpties: priemonės skirtos plėtoti socialinės paramos priemones, mažinti socialinę atskirtį ir skurdo riziką, pasiekti didesnės socialinės aprėptiems, parengti ir įgyvendinti Lietuvos Respublikos nacionalinio kovos su skurdu ir socialine atskirtimi veiksmų plano įgyvendinimo priemones; išnagrinėti ir parengti pasiūlymus Vyriausybei dėl socialinės paramos teikimo natūra pensininkams, skatinant socialinių įmonių plėtrą, tobulinant šių įmonių veiklą. Numatyta parengti teisės aktų, reglamentuojančių valstybines šalpos išmokas, pakeitimo projektus dėl pensinių garantijų suteikimo asmenims, neturintiems teisės gauti jokios rūšies pensijų arba gaunantiems ypač mažas pensijas, o taip pat dėl neįgalių asmenų specialiųjų nuolatinės slaugos ar nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikių tenkinimo, nepaisant jų amžiaus.
Labai svarbi Vyriausybės programos dalis skirta šeimai ir vaikams. Numatyta parengti, patvirtinti ir įgyvendinti specializuotas programas dėl vaikų auginimo pasitraukusiems iš darbo rinkos tėvams, kad jie lengviau galėtų grįžti į darbo rinką, laipsniškai įgyvendinti išmokų mokėjimą kiekvienam vaikui iki 18 metų arba ilgiau, kol jis mokosi dieninėje bendrojo lavinimo mokykloje. Numatyti išmokų mokėjimą kiekvienam vaikui iki 18 metų arba ilgiau, kol jis mokosi dieninėje bendrojo lavinimo mokykloje. Taip pat numatyta išnagrinėti galimybes palaipsniui didinti motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpoms skaičiuoti taikomo kompensuojamojo uždarbio maksimalias ribas ir tuo pagrindu parengti šias pašalpas reglamentuojančių įstatymų pataisas, parengti Socialinės paramos nepasiturinčių šeimų mokiniams, besimokantiems bendrojo lavinimo mokyklose, įstatymo projektą bei poįstatyminius teisės aktu, parengti ir įgyvendinti Nacionalinės demografinės (gyventojų) politikos strategijos įgyvendinimo priemones.
Vyriausybės veikla bus nukreipta ir į lygių galimybių sudarymą. Bus parengta ir įgyvendinta Valstybinė moterų ir vyrų lygių galimybių 2005-2009 m. programa, įgyvendintos Nacionalinės gyventojų senėjimo pasekmių įveikimo strategijos įgyvendinimo 2005-2013 metų priemones.
Bus rengiami pasiūlymai dėl priemonių, kurios skatintų ekonominius migrantus grįžti į Tėvynę. Numatytos priemonės jaunimo problemoms spręsti.
Darbo srityje numatyta vykdyti apie 30 priemonių, kurios nukreiptos į kokybiško užimtumo įgyvendinimą. Siekiant užtikrinti užimtumo ir žmogiškųjų išteklių plėtrą numatoma parengti ir įgyvendinti Lietuvos Respublikos užimtumo didinimo 2005-2008 metų programą, t.y. parengti įstatymo, reglamentuojančio bedarbiams teikiamų užimtumo paslaugų ir užimtumo paramos formas, gavimo sąlygas bei užimtumo rėmimo institucinę sąrangą projektą, taip pat parengti ir patvirtinti Lietuvos darbo rinkos mokymo sistemos plėtros koncepciją.
Numatytos priemonės siekiant skatinti investicijas, skirtas darbo vietų kokybei ir darbų saugai gerinti. Darbo pajamų didinimui Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ketina parengti Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo projektą, organizuoti informavimo, konsultavimo kampanijas, seminarus skatinant darbo ir pareigybių vertinimo metodikos įgyvendinimą įmonėse ir skatinant kolektyvines derybas dėl darbo užmokesčio ir tarifų įmonės ir šakos lygmenyje, kiekvienais metais atsižvelgiant į ekonomikos augimą, infliacijos lygį, nacionalinio biudžeto ir įmonių bei organizacijų finansines galimybes, pritarus Lietuvos Respublikos trišalei tarybai teikti pasiūlymus Vyriausybei dėl minimalaus darbo užmokesčio (minimaliosios mėnesinės algos ir minimaliojo valandinio atlygio) ir bazinės mėnesinės algos (bazinio valandinio atlygio) dydžių nustatymo.
Taip pat numatytos priemonės skirtos skatinti civilizuotus darbdavio ir darbuotojo santykius, socialinę partnerystę ir kolektyvinių darbo santykių plėtotę, įvertinti Lietuvos Respublikos darbo tarybų ir Europos darbo tarybų įstatymų įgyvendinimo praktiką, esant būtinumui, teikti pasiūlymus Vyriausybei dėl šių įstatymų tobulinimo.
Bus siekiama efektyviai pasinaudoti ES fondų teikiamomis galimybėmis modernizuoti Lietuvos darbo rinką, vykdyti aktyvią užimtumo politiką, plėtoti žmogiškuosius išteklius. Kasmet rengiamos, tvirtinamos ir įgyvendinamos informavimo priemonės apie ES struktūrinių fondų paramą.
Taip pat didelis dėmesys bus teikiamas priemonėms, skirtoms skatinti vyresnio amžiaus asmenis pasilikti darbo rinkoje.
Sveikatos apsaugos srityje numatytomis priemonėmis bus siekiama užtikrinti sąlygas visų šalies žmonių fizinei, dvasinei ir socialinei gerovei: turėti kuo geresnę sveikatą, sveiką aplinką, ir priimtiną, prieinamą bei tinkamą sveikatos priežiūrą.
Planuojami žingsniai, skatinantys investicijas į sveikatą ir ligų profilaktiką bei užtikrinantys geros kokybės ir prieinamą sveikatos priežiūrą – iki 2006 metų pabaigos bus rengiamas Sveikatos priežiūros investicijų strategijos projektas. Derinant šalies ūkio plėtrą ir aplinkos apsaugą su sveikatos išsaugojimo prioritetais, iki 2007 m. pabaigos numatoma atlikti Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo poveikio visuomenės sveikatai vertinimą.
Ypač daug dėmesio skiriama motinos ir vaiko sveikatos priežiūrai. Šiam tikslui numatomas Šeimos sveikatos 2007-2008 m. valstybinės programos projekto parengimas. Vaikų ir jaunimo sveikatos išsaugojimui ir gerinimui planuojama tęsti burnos sveikatos, imunoprofilaktikos ir vaikų sveikatos priežiūros mokyklose programas, plėsti vaikų reabilitacijos ir sanatorinio gydymo paslaugas, sukurti Jaunimo sveikatos centrų koncepcija.
Iki 2006 metų vidurio Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonėse numatyta pakeisti pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugų organizavimo tvarką, sukuriant bendrą asmens ir visuomenės sveikatos paslaugų teikimo modelį.
Bus tęsiamos permainos psichikos sveikatos, kaip vienos iš prioritetinių visuomenės sveikatos sričių, politikoje. Rengiami Psichikos sveikatos strategijos projektas ir Valstybinės psichikos ligų profilaktikos programos pakeitimai bus skirti psichikos sveikatos stiprinimui, palankios individui socialinės aplinkos kūrimui, bendruomeniškumo ir solidarumo jausmo visuomenėje ugdymui.
Reformuojant visuomenės sveikatos sistemą ir rengiant ją regalmentuojančių įstatymų projektus, planuojama skatinti aktyvesnį sveikatinimo srityje veikiančių nevyriausybinių organizacijų dalyvavimą.
Vyriausybės programoje iki šių metų pabaigos rengiamos dantų protezavimo išlaidų kompensavimo ir sąnarių endoprotezavimo operacijų sąrašų tvarkos užtikrins opių šalies pensininkams problemų sprendimą.
Toliau bus tęsiamos priemonės, užtikrinančios dažniausių ligų ankstyvą diagnostiką ir veiksmingą gydymą – neinfekcinių ligų pirminės profilaktikos, lėtinėmis ligomis sergančių ligonių ilgalaikio stebėjimo programos bei vėžio, galvos smegenų insulto, cukrinio diabeto ir kitos prevencijos bei kontrolės programos.
Svarbiausias tikslais švietime srityje įvardijamas prieinamumas ir kokybė. Per šį laikotarpį bus parengtos vaikų pritraukimo ar gražinimo į švietimo sistemą programos, mokyklose ir toliau bus plečiamas socialinių pedagogų ir medicinos, visuomenės sveikatos specialistų tinklas, bus pradėtas įgyvendinti neformalaus suaugusiųjų švietimo plėtros projektas, kuris bus dalinai finansuojamas iš ES struktūrinių fondų ir tam skiriama per 100 mln. Lt..
Siekdama kuo didesniam skaičiui vaikų sudaryti galimybių lankyti mokyklą ir neiškristi iš švietimo sistemos Vyriausybė tęs mokyklinių geltonųjų autobusų programą. Dar iki 2005 metų pabaigos mokyklas pasieks 60 geltonųjų autobusų ir Lietuvos keliais važinės jau 287 autobusai.
Siekiant švietimo sistemos kokybinio augimo, Vyriausybė didins mokytojų atlyginimus. Jau 2005 m. rugsėjo mėn. mokytojų atlyginimai padidės vidutiniškai 60-70 Lt. Tam skiriama per 24 mln. Iki 2008m. pabaigos mokytojų atlyginimai padidės daugiau nei trečdaliu tam papildomai iš valstybės biudžeto bus skirta daugiau nei 393 mln. Lt. Kartu bus didinami ir aukštųjų mokyklų dėstytojų, mokslinių, kitų švietimo institucijose dirbančių darbuotojų atlyginimai. Ir toliau Vyriausybė didins mokytojų ir dėstytojų pedagoginę ir dalykinę kompetenciją, remdama jų kvalifikacijos tobulinimą. Dar iki šių metų pabaigos bus parengta Valstybinė pedagogų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo programa, kurioje numatoma iš esmės atnaujinti mokytojų rengimų aukštosiose mokyklose ir dar labiau padidinti mokytojų galimybes tobulinti kvalifikaciją tam didinant ir valstybės biudžeto lėšas. 2005 m. mokytojų kvalifikacijos tobulinimui skirta beveik 7 mln. Lt daugiau nei praėjusiais metais.
Siekdama švietimo sistemą priartinti prie visuomenės, verslo poreikių, sumažinti mokymosi krūvius mokiniams ir darbo krūvius mokytojams Švietimo ir mokslo ministerija 2006 m. patobulins profilinio mokymo modelį ir iki 2008 m. numačiusi jį įgyvendinti, dar labiau individualizuojant mokinio ugdymosi turinį.
Sudarius galimybę mokiniui mokytis pagal individualų planą, aiškiai apibrėžus, kad vertinama ne mokinio mintinai išmokti skaičiai, faktai, o daroma pažanga, sugebėjimas praktiškai taikyti savo žinias, mokiniams sumažės mokymosi krūvis. Pasirinkti tinkamą individualų mokymosi planą padės lygiagrečiai vykdoma profesinio informavimo, konsultavimo ir orientavimo sistemos plėtra į bendrojo lavinimo mokyklas. Iki 2008 m. daugelyje mokyklų atsiras profesinio informavimo taškai, o kiekvienoje savivaldybėje bent po vieną ir profesinio orientavimo centrą.
Vyriausybė, siekdama plėtoti vaikų ir jaunimo užimtumą ir socializaciją, patvirtino ir toliau įgyvendins socializacijos programą. Programos tikslas – užtikrinti vaikų ir jaunimo gerovę. Tai ir vaikų užimtumo, vasaros poilsio, smurto prieš vaikus, narkomanijos, kitų žalingų įpročių prevencijos programos, kuriose kiekvienais metais dalyvauja daugiau nei 300 tūkst. vaikų.
Vyriausybė tęs ir aukštojo mokslo sistemos plėtrą. Toliau bus renovuojami studentų bendrabučiai tam skiriant tikslines dotacijas, bus parengtos ir įgyvendintos universitetų ir mokslinių institucijų įrangos ir mokslinės aparatūros atnaujinimo investicijų projektai, tam panaudojant ES fondų lėšas.
Ir toliau aktyviai bus remiamos Lietuvos švietimo, mokslo ir studijų įstaigų dalyvavimą tarptautinėse ir Europos Sąjungos Socrates, Leonardo da Vinci, Erasmus Mundus, Tempus programose. Vyriausybė numato paremti ir dvigubai išplėsti studentų ir dėstytojų tarptautinius mainus.
Vienu iš pagrindinių tikslų išlieka užtikrinti, kad Lietuvoje įgytos profesinės kvalifikacijos taptų pripažįstamos Europoje, tęsiant Europass programos įgyvendinimą. Europass‘as- tai dokumentas, kuris susies atskirus kvalifikacijas ir kompetencijas patvirtinančius dokumentus į vieną bendrą.
Plėtojant žinių visuomenę - siekiama visoje šalies teritorijoje išplėtoti viešųjų interneto prieigos centrų tinklą. Vidaus reikalų ministerija 2005 metais įsteigs 300 viešosios interneto prieigos taškų kaimiškose vietovėse, ypač tose, kur menkai išvystyta telekomunikacijų infrastruktūra. Viešosios interneto prieigos taškai steigiami labiausiai lankomose vietose: bibliotekose, kultūros namuose, seniūnijose, bendruomenių centruose ir pan. Siekiama užtikrinti, kad artimiausias viešosios interneto prieigos taškas kaimo gyventojams būtų nutolęs ne didesniu kaip 8 –10 km atstumu. 2007 m. numatoma įrengti dar 400, o 2008 m. - 200 viešuosius interneto prieigos centrus. Lietuvai, kad būtų pasiektas ES senbuvių interneto naudojimo šalių vidurkis reikėtų apie 1000 viešųjų interneto prieigos centrų. Šiuo metu jau veikia 172 tokie centrai.
Energetikos sektoriuje siekiama užtikrinti Lietuvos gyventojų ir verslo subjektų energijos poreikių tenkinimą prieinamomis kainomis; skatinti elektros gamybą, tam panaudoti atsinaujinančius energijos išteklius ir alternatyvius energijos šaltinius; siekti, kad Lietuva taptų ES bendros energetikos rinkos dalimi, numatant sujungti Lietuvos ir Lenkijos elektros tinklus, Lietuvos ir Latvijos dujų sistemas; siekti, kad Lietuva išliktų branduolinę jėgainę turinčia valstybe.
Nemaža dalis aplinkos apsaugai skirtų priemonių turi padėti užtikrinti gerą aplinkos kokybę gyventojams. Daugiausia dėmesio skiriama atliekų tvarkymo problemoms spręsti ir vandens bei aplinkos oro kokybei užtikrinti. Numatytos priemonės padės sukurti šiuolaikinę atliekų tvarkymo sistemą, sutvarkyti senus sąvartynus bei kitas užterštas teritorijas ir praeityje sukauptas pavojingas atliekas, užtikrinti geriamojo vandens kokybę, Baltijos jūros ir vidaus vandens telkinių apsaugą, skatinti, kad vis daugiau energijos būtų gaminama iš atsinaujinančių energijos šaltinių.
Komunalinio ūkio sektoriuje numatytos priemonės Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymui įgyvendinti. Tai leistų sudaryti palankias sąlygas, kad kuo daugiau šalies gyventojų naudotųsi viešai tiekiamu kokybišku geriamuoju vandeniu bei nuotekų tvarkymo paslaugomis ir kad šios paslaugos atitiktų sveikatos bei aplinkos apsaugos reikalavimus.
Gamtos apsaugos srityje numatytos priemonės biologinės įvairovės nykimui šalyje sustabdyti. Steigiant Lietuvoje Europos ekologinį tinklą „Natura 2000“, bus sustiprinta biologinės įvairovės apsauga, išskirtos vertingiausios vietovės ir joms suteiktas reikiamas apsaugos statusas. Nemažai dėmesio skiriama želdynams tvarkyti. Jie bus inventorizuoti ir suklasifikuoti pagal funkcinę paskirtį. Numatyta parengti želdynų apsaugos ir tvarkymo reglamentus.
Kaip išsaugoti kraštovaizdžio įvairovę, kultūros ir gamtos paveldo vertybes, atkurti pažeistus gamtinius elementus, plėsti saugomų teritorijų sistemą, didinti miškingumą, didinti agrarinio kraštovaizdžio ekologinį stabilumą, mažinti neigiamą žemės ūkio veiklos įtaką kraštovaizdžio įvairovei numato rengiamas kraštovaizdžio politikos įgyvendinimo priemonių projektas.
Siekiant stiprinti genetiškai modifikuotų organizmų rinkos kontrolę, bus parengtos Genetiškai modifikuotų organizmų įstatymo pataisos ir švietimo apie šiuos organizmus programa. Papildžius įstatymą, atsiras galimybė kurti valstybinę genetiškai modifikuotų organizmų stebėsenos programą, kuri leistų išvengti ar sumažintų galimybę genetiškai modifikuotiems organizmams skverbtis į natūralias ekosistemas.
Statybų srityje numatoma gerinti statybos verslo sąlygas. Viena iš svarbių priemonių – rekomendacijos statinių statybos skaičiuojamosioms kainoms nustatyti. Patikslinus šias kainas, bus galima iš anksto numatyti ekonomiškai pagrįstas statinių projektų sprendinių parengimo, realizavimo, jų statybos vykdymo, projekto valdymo ir kitas išlaidas bei planuoti bendrą investicijų poreikį. Planuojamas statybos produktų atitikties įvertinimo įstaigų notifikavimas sudarys lygiavertes sąlygas šalies statybos pramonės įmonėms ES rinkoje. Išplėtus šių įstaigų veiklos sritis, bus sudarytos galimybės taikyti pažangesnes statybos technologijas ir naujus statybos produktus, geriau suderinti aplinkosauginius reikalavimus ir verslo poreikius. Palankesnes sąlygas statybos verslui turėtų užtikrinti numatomi Statybos įstatymo pakeitimai. Jie leis supaprastinti statybos leidimų išdavimo tvarką, geriau vykdyti statybos valstybinę priežiūrą, spręsti savavališkų statybų padarinių problemas.
Siekiant kuo geriau suderinti valstybės, visuomenės, žemės savininkų ir statybos investitorių interesus, dar šių metų trečiame ketvirtyje numatyta parengti Teritorijų planavimo įstatymo pataisų projektą. Šios pataisos leis supaprastinti teritorijų planavimo dokumentų rengimo tvarką. Bendradarbiaujant su Lenkija, Baltarusija, Latvija numatyta parengti bendrus pasienio šiomis kaimyninėmis valstybėmis teritorijų plėtros planus. Jie padės sudaryti sąlygas ir prielaidas investicijoms, skatins Lietuvos ir šių šalių regionų bei savivaldybių bendradarbiavimą.
Daug dėmesio skiriama Lietuvos būsto strategijai įgyvendinti, gyventojų apsirūpinimo būstu sąlygoms, būsto fondui ir gyvenamosios aplinkos kokybei gerinti. Teisės aktų, reglamentuojančių valstybės paramą būstui įsigyti, pataisos, kurios numatytos atsižvelgus į vykdomo monitoringo rezultatus, leis sudaryti geresnes sąlygas būstui modernizuoti, jo kreditavimo sistemai tobulinti. Rengiamas naujos redakcijos Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymas turėtų pašalinti teisines ir organizacines šių bendrijų veiklos kliūtis, pagerinti daugiabučių namų ir kitų bendrojo naudojimo pastatų administravimą bei priežiūrą.
Viena prioritetinių Vyriausybės programos transporto ir komunikacijų srities priemonių yra Europos standarto geležinkelis "Rail Ba1tica", įtrauktas į svarbiausių ES transporto projektų sąrašą. "Rail Ba1tica" suteiks realią galimybę Lietuvai įsijungti į trans-europinį geležinkelių ir kombinuoto transporto tinklą Europoje, sujungs Lietuvą su kitų Europos Sąjungos šalių sostinėmis.
Susisiekimo ministerija, įgyvendindama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-2008 metų programą, turės parengti geležinkelio "Rail Ba1tica" trasos Lietuvos ir Lenkijos valstybių siena - Kaunas teritorijų planavimo ir projektavimo dokumentus bei parengti Europos standarto geležinkelio "Rail Ba1tica" trasos - Kaunas-Lietuvos ir Latvijos valstybių siena galimybių studiją vienos iš prioritetinių transporto ir komunikacijų skyriaus priemonių.
Numatytos svarbios programos priemonės, leidžiančios tęsti geležinkelių transporto rinkos liberalizavimą.
Valstybinę saugaus eismo automobilių keliais 2005-2010 metų programa sudarys sąlygas ilgalaikiam ir kryptingam saugaus eismo gerinimui. Siekiama ne mažinant žmonių judėjimo laisvės užtikrinti eismo saugumą, sumažinti avaringumą keliuose. Ši programa padės realizuoti visos Europos Sąjungos transporto ministrų užsibrėžtą tikslą - iki 2010 metų per pusę sumažinti kelių eismo įvykiuose žuvusiųjų žmonių skaičių.
Viena svarbiausių priemonių įgyvendinant Kaimo ir žemės ūkio plėtros nuostatą - Valstybinė kaimo plėtros programa 2006 – 2008 m. Ji turės būti parengta per pirmąjį šių metų pusmetį ir patvirtinta iki metų pabaigos. Programoje bus numatytos teisinės, ūkinės, socialinės ir kultūrinės žemės ūkio ir kaimo plėtros priemonės, jų aprūpinimas reikiamais ištekliais. Žemės ūkio ministerija, įgyvendindama Vyriausybės programą, taip pat numatė priemones, skirtas užtikrinti sėkmingą ES lėšų įsisavinimą pagal Lietuvos 2004-2006 metų bendrojo programavimo dokumento ir Kaimo plėtros 2004-2006 metų plano priemones. Didelis dėmesys skirtas ir naujo 2007-2013 metų kaimo plėtros programinio dokumento rengimui. Siekiama numatyti priemones, kurios užtikrintų tolygią regionų plėtrą, paramą jaunimui, kuriančiam ūkius kaimo vietovėse, taip pat skatintų kooperatinių bendrovių kūrimąsi ir sudarytų sąlygas sėkmingai įsisavinti ES finansinę paramą.
Turizmo srityje numatyta įkurti Rekreacijos, turizmo, sveikatos ir sporto aljansą, kuris sutelktų universitetus ir mokyklas, Vyriausybę ir verslą, šalies visuomenę formuoti ir įgyvendinti bendrą sveikos gyvensenos politiką. Programoje taip pat numatyta pagal Europos standartus modernizuoti sporto renginiams skirtas bazes aukšto meistriškumo sportininkams rengti.
Turizmo plėtrą numatyta skatinti kuriant turizmo įvaizdį, steigiant naujus Lietuvos turizmo informacijos centrus užsienio šalyse ir sudaranti sąlygas tolesnei kurortų plėtrai. Taip pat numatyta panaudoti ES struktūrinių fondų lėšas laikantis tolygios regioninės plėtros principo, kultūros istorijos paveldo objektams atstatyti ir restauruoti, pritaikyti juos turizmo poreikiams. Plėsti nacionalinio vandens turizmo, dviračių turizmo, kitų turizmo rūšių maršrutų ir turizmo paslaugų infrastruktūros tinklą; Remti kaimo turizmo plėtrą. Kurti atvykstamajam turizmui palankias sąlygas.
Kultūros srityje, siekiant didinti kultūros įstaigų finansavimą bei skatinti ūkio subjektus remti kultūrą, numatyta parengti Kultūros fondo ir sporto rėmimo fondo įstatymo pakeitimo įstatymą. Naujais Kultūros ministerijos ekspertų komisijų nuostatais norima įtraukti į kultūros politikos formavimo procesą aktyviau dalyvauti visuomenininkus, kultūros ir meno visuomeninius organizatorius. numatyta parengti įstatymo projekto dėl UNESCO pasaulio paveldo sąraše esančių objektų apsaugos Lietuvos koncepciją, o jai pritarus – įstatymo projektą UNESCO pasaulio paveldo sąraše esančių objektų apsaugos Lietuvoje. Taip pat minėtini projektai - Kilnojamojo kultūros paveldo skaitmeninimo koncepcijos, Kultūros centrų modernizavimo bei Muziejų modernizavimo programų rengimas. Siekiant gerinti vaikų ir moksleivių kultūrinę edukaciją bei meninį lavinimą numatyta parengti Nacionalinę skaitymo skatinimo bei Vaikų ir moksleivių kultūrinės edukacijos bei meninio lavinimo programas. Programos įgyvendinimo priemonėse numatyta stiprinti kultūros įstaigas kaime, parengti ilgalaikę valstybės santykių su užsienyje gyvenančiais tautiečiais strategiją.
Valstybės valdymo srityje, siekiant optimizuoti viešojo administravimo sistemą, pagrįstą profesionalia valstybės tarnyba, žinių ir informacinės visuomenės plėtote bei šalinti negatyvius reiškinius, susijusius su korupcija ir biurokratija, Vidaus reikalų ministerija įgyvendina Viešojo administravimo plėtros iki 2010 metų strategijos įgyvendinimo priemones 2005-2006 metams. Numatyta parengti ir šios strategijos įgyvendinimo priemonių planą kitam, laikotarpiui - 2007-2010 metams.
Siekiant gyventojams suteikti galimybę arčiau gyvenamosios deklaruoti gyvenamąją vietą, taip įgyvendinant subsidiarumo principą (paslaugas teikti kuo žemesniame valdymo lygyje, arčiau žmogaus), Vidaus reikalų ministerija parengs reikiamus teisės aktus, kad nuo 2007 metų gyvenamosios vietos deklaravimą vykdys ir savivaldybės.
Tobulindama šalies teisinę sistemą, Teisingumo ministerija planuoja 2005 m. įdiegti Teismų informacinę sistemą, integruoti ją su valstybės registrais bei informacinėmis sistemomis. Tai leis tiksliau ir greičiau keistis informacija, pateikti tikslesnę statistiką, suderinti teismų praktiką. Tokia sistema sudarys pagrindą teismų informaciniam technologiniam vystymui ir apims visus teismus Lietuvoje.
Teisingumo ministerijai taip pat pavesta parengti Lietuvos Respublikos vartotojų teisių gynimo įstatymo pakeitimo projektą, kurio paskirtis – užtikrinti aukštą vartotojų teisių apsaugos lygį. Įstatymo projekte yra nustatomos vartotojų teisių apsaugos sritys, valstybinė vartotojų teisių apsaugos sistema, išsamiau ir aiškiau nei galiojančiame Vartotojų teisių gynimo įstatyme išdėstoma vartotojų teisių apsaugos institucijų kompetencija, sukuriama ir reglamentuojama vartotojų teisių gynimo ne teisme procedūra, tikslinamos Vartotojų teisių gynimo įstatyme vartojamos sąvokos.
Teisingumo ministerija jau parengė Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo projektą, kuris leis ginti nuo nusikaltimų nukentėjusių asmenų teises ir teisėtus interesus, nustatant atvejus ir tvarką, kai valstybė kompensuoja smurtiniais nusikaltimais padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Projektą suderinus su suinteresuotomis institucijomis, planuojama steigti Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.
Teisingumo ministerija diegs naujas paslaugas, užtikrinančias patogų registrų duomenų panaudojimą. Po dviejų metų Lietuvoje turėtų veikti sistema, kuri leis elektroniniu būdu užregistruoti bet kokį juridinį asmenį, pateikti registrui finansines ataskaitas. Tai reiškia, kad nepaliekant savo biuro ir nevaikštant po įvairias įstaigas bus galima užregistruoti įmonę ar asociaciją.
2005 m. Teisingumo ministerija sieks įgyvendinti visuomenės teisinio švietimo sistemą, kuri leis kiekvienam moksleiviui dar vidurinėje mokykloje pasirinkti teisės pagrindų kursą, suteikiantį esminių teisinių žinių apie šeimą, darbo santykius ir santykius su valdžios institucijomis.
Vidaus reikalų srityje, siekiant užtikrinti patikimą piliečių gyvybės, sveikatos ir nuosavybės apsaugą, Vidaus reikalų ministerija kuria šalyje vieną gelbėjimo tarnybą, galinčią atlikti visus būtinus gelbėjimo darbus. 2005 metais numatyta parengti koncepciją, reglamentuojančią civilinės saugos, ekstremalių situacijų valdymo, gelbėjimo darbų ir parengties organizavimą. 2006 metais numatyta parengti įstatymą, reglamentuojantį civilinės saugos, ekstremalių situacijų valdymo, gelbėjimo darbų ir parengties organizavimą.
2005 m. Vidaus reikalų ministerija kartu su kitomis suinteresuotomis institucijomis numatė parengti Prekybos žmonėmis prevencijos bei kontrolės 2005-2008 metų programą.
Siekiant sukurti būtiną infrastruktūrą prie ES išorinių sienų ir užtikrinti tinkamą asmenų, kertančių valstybės sieną, aptarnavimo kokybę, taip pat – pasirengti būti Šengeno sutarties šalimi, tobulinama visą šalį apimanti vientisa migracijos procesų valdymo sistema. Vidaus reikalų ministerija įgyvendins Šengeno priemonės 2004-2006 metų programą.
Užsienio politikos srityje Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių plane numatytos priemonės įtvirtinti Lietuvą NATO ir Europos Sąjungoje, aktyviai dalyvauti regioninio bendradarbiavimo struktūrose ir iniciatyvose, skatinti stabilumo ir demokratijos plėtrą į rytus.
Parengtos diplomatinės priemonės siekti Lietuvos narystės Šengeno erdvėje ir euro zonoje, ginti Lietuvos interesus derantis dėl ES finansinės perspektyvos ir peržiūrint Lisabonos strategiją.
Didinti Lietuvos įtaką bus siekiama kuriant bendraminčių koalicijas ES, įtvirtinant Lietuvą kaip tarpregioninio bendradarbiavimo centrą.
Planuojama, kad 2005-2008 metais Lietuva pirmininkaus Baltijos Ministrų Taryboje, dalyvaus Šiaurės ir Baltijos šalių bendradarbiavimo susitikimuose, bus skatinamas glaudesnis bendradarbiavimas tarp Lietuvos ir Šiaurės ministrų tarybos institucijų, dalyvaujama Baltijos jūros valstybių tarybos ir ES Šiaurės matmens veikloje, siekiama glaudesnio bendradarbiavimo su Vyšegrado grupės valstybėmis.
Lietuva rems NATO ir ES atvirų durų politiką, sieks, kad ES pasiūlytų sudaryti glaudesnės integracijos sutartis su Ukraina ir Moldova, būtų parengtas ES ir Rusijos bendrų veiksmų planas Kaliningrado srities socialinei ir ekonominei plėtrai.
Veiksmų plane numatyta kartu su kitomis ES valstybėmis narėmis įgyvendinti ES ir Ukrainos, ES ir Moldovos veiksmų planus, siekti, kad būtų parengti ES veiksmų planai Pietų Kaukazo šalims.
Remiant demokratines reformas Ukrainoje, Rusijoje, Pietų Kaukazo valstybėse, planuojama rengti stažuotes eurointegracijos klausimais, mokymus Ukrainos, Moldovos, Pietų Kaukazo šalių valstybės tarnautojams ir karininkams.
Krašto apsaugos ministerijos priemonių Vyriausybės 2004–2008 m. programai įgyvendinti paketas parengtas siekiant efektyviau įgyvendinti Lietuvos prisiimtus tarptautinius įsipareigojimus gynybos srityje, įtvirtintus NATO Pajėgų tiksluose ir kituose dokumentuose.
Priemonių paketą galima suskirstyti i tris blokus. Pirmąjį ir didžiausią bloką sudaro priemonės, susijusios su kariniu pajėgumų, skirtų dalyvauti tarptautinėse misijose bei operacijose, plėtra. Antrojo bloko priemonės susijusios su Lietuvos kariuomenes pagalbos civilinei valdžiai įgyvendinimu. Užsibrėžtas tikslas parengti specialiųjų operacijų eskadroną vykdyti kontrteroristines operacijas Lietuvos teritorijoje. Likusios priemonės apima personalo, karinio mokymo bei visuomeninio ugdymo projektų įgyvendinimą.

2005-03-14