Premjeras: gimtoji kalba – valstybės piliečius vienijanti jėga

Vyriausybė sieks užtikrini visavertį lietuvių kalbos funkcionavimą visose viešojo gyvenimo srityse ir nustatyti aiškias valstybinės kalbos privalomo naudojimo ribas.

Ministrų kabinetas pritarė Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos Konstitucinio įstatymo projekto pataisoms, kurios įteisintų skaidresnę ir  nuoseklesnę kalbos politiką.

„Pastaraisiais dešimtmečiais politinės, ekonomines ir socialinės aplinkybės gerokai pasikeitė. Mes privalome užtikrinti lietuvių kalbos taisyklingą vartojimą, jos puoselėjimą, nes gimtoji kalba -valstybės piliečius jungianti ir vienijanti jėga, mūsų kultūros pamatas“, - sako premjeras S.Skvernelis.

Numatoma nustatyti aiškias valstybinės kalbos privalomo vartojimo ribas, užtikrinti lietuvių kalbos funkcionavimą visose viešojo gyvenimo srityse. Didelis dėmesys skiriamas valstybinės kalbos  vartojimui radijuje, televizijoje, kine, viešuosiuose užrašuose.

Įstatymo nuostatas siūloma taikyti ne tik valstybės ir savivaldybių institucijoms, bet ir kitoms asmenų grupėms, Lietuvoje veikiantiems ES narėse įsisteigusiems juridiniams asmenims, organizacijoms. Kad praktikoje nekiltų problemų, aiškiau apibrėžiama tvarka dėl pagalbinės (užsienio) kalbos vartojimo valstybės ir savivaldybės institucijų ir įstaigų veikloje.

Numatyta užtikrinti fizinių asmenų teises į administracinį, baudžiamąjį, civilinį procesą nediskriminuojant kalbos pagrindu, nepritarta siūlymui institucijose dokumentus priimti tik lietuvių kalba.

Įtvirtinami aiškūs kriterijai  ir sąlygos, kurioms esant yra pagrindas iš darbuotojų reikalauti perlaikyti valstybinės kalbos egzaminą. Atsisakoma nuostatų, kurios sukeltų nepagrįstai didelę reguliacinę naštą.

Atsižvelgiant į laikmečio pokyčius, ketinama aiškiau reglamentuoti lietuvių kalbos tvarkybos principus.

Dabar lietuvių kalbos apsaugą  reglamentuoja Valstybinės kalbos įstatymas, jis priimtas 1995 metais ir yra gerokai pasenęs tiek dėl teisinės normų aiškumo, tiek teisės technikos požiūriu.