BDAR

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Naršydami toliau Jūs patvirtinsite savo sutikimą naudoti slapukus. Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.


Šalies darbo rinka išlieka tvari, o ekonominė situacija – stabili

Data

2020 10 19

Įvertinimas
0
paveik.jpg

Lietuvos ekonominė būklė yra viena geriausių Europos Sąjungoje – teigiamos tendencijos darbo rinkoje, toliau sėkmingai įgyvendinamos Ekonomikos skatinimo plano priemonės, kurioms įgyvendinti jau panaudota per 40 proc. skirtų lėšų.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) prognozuoja, kad Lietuvos ekonomika šiais metais susitrauks 1,8 proc. ir tai bus mažiausias nuosmukis visoje Europoje. Šių metų balandį prognozuota, kad Lietuvos ekonomika trauksis 8,1 proc. Naujausia TVF prognozė rodo, kad 2021 m. Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) augs 4,1 proc., kai, remiantis paskelbtomis TVF prognozėmis, euro zonos ekonomika 2020 m. patirs rekordinį 8,3 proc.  nuosmukį, o atsigavimas bus lėtas.

TVF pabrėžia, kad reaguojant į pandemijos keliamus iššūkius būtina taikyti priemones, kurios padėtų grąžinti pasitikėjimą, remtų užimtumą ir skatintų augimą, ypatingą dėmesį skiriant atsparesnės ateities kūrimui – investicijoms į išmanesnį, įtraukesnį, žalesnį augimą.

„Tarptautinės organizacijos nuosekliai teigiamai įvertina Lietuvos pastangas reaguoti į pandemijos keliamus iššūkius ir savo prognozėse numato vieną mažiausių ekonomikos nuosmukių Europos Sąjungoje. Tarptautinių ekspertų teikiamos rekomendacijos kovoje su pandemija rodo, kad Lietuva eina teisingu keliu, siekdama išsaugoti darbo rinkos tvarumą, verslo likvidumą ir investuodama į žmogiškųjų išteklių, ekonomikos skaitmeninimo, žaliojo kurso sritis“, – sako Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas Lukas Savickas.

Ekonomikos situacija

Vyriausybės strateginės analizės centro (STRATA) rugsėjo mėnesio ataskaitos apžvalga rodo teigiamas tendencijas darbo rinkoje ir spartų apdraustųjų skaičiaus didėjimą. Per mėnesį apdraustųjų padaugėjo 18,3 tūkst. arba 1,3 proc., rugsėjo pabaigoje šis skaičius siekė 1,384 mln. Tokios augimo nebuvo viso karantino ar vasaros sezono metu. Tikimasi, kad, jei tokios pačios tendencijos išsilaikys ir spalį, šio rodiklio reikšmės grįš į lygį, buvusį iki karantino kovo mėnesį pradžios. Šiuo metu, palyginti su karantino pradžia, apdraustųjų atotrūkis siekia tik -0,6 proc. arba 8 tūkst. asmenų, o žemiausias buvo  gegužės ir birželio mėnesiais (sumažėjęs 2,8 proc.).

Teigiamos tendencijos fiksuojamos stebint naujų darbo skelbimų skaičių: jis per mėnesį išaugo 9 proc., tai yra didžiausias skelbimų skaičius nuo šių metų sausio. Darbdavių, prognozuojančių darbuotojų mažėjimą, dalis skirtinguose sektoriuose sumažėjo ir šiuo metu siekia reikšmes, buvusias prieš metus stebėtas.

Ekonominių vertinimų rodiklis auga penktą mėnesį iš eilės, nors augimo tempai lėtėja. Per mėnesį sparčiausiai augo paslaugų sektoriaus pasitikėjimo rodiklis (nuo -3 proc. iki +3 proc.), tačiau jis vis dar išlieka net 21 procentiniu punktu žemesnis nei prieš karantiną. Vartotojų pasitikėjimo balansas kas mėnesį taip pat augo ir rugsėjį pasiekė nulinę reikšmę, tačiau vis dar negrįžo į prieš metus buvusį lygį.

Ekonomikos skatinimo plano vykdymo stebėsena

Iš Ekonomikos skatinimo plano priemonėms numatytų papildomų 4,9 mlrd. eurų lėšų šiuo metu panaudota 1 996 mln. eurų (40,6 proc.).

Ekonomikos skatinimo plano ekonomikos, verslo ir užimtumo sektoriams skirtų papildomų lėšų 2020 metams iš viso jau panaudota 1 914 mln. eurų arba  53 proc.

Pagal priemones, kuriomis siekiama išsaugoti darbo vietas ir gyventojų pajamas, panaudota 976 mln. eurų (51,5 proc. nuo skirtų 1 897 mln. eurų). Didžiausią šiam tikslui panaudotų lėšų dalį sudaro mokėjimai priemonių grupėje, skirtoje gyventojų pajamoms užtikrinti – panaudota 410,4 mln. eurų (42 proc.).

Iš 1, 2 mlrd. eurų, skirtų verslo likvidumui išsaugoti, panaudota 362 mln. eurų (30 proc.). Vykdant priemones, skirtas tam, kad būtų sudarytos sąlygos žemės ūkio sektoriaus likvidumui išsaugoti, iš viso panaudota 33 mln. eurų, tai sudaro 66 proc. priemonėms numatytos lėšų sumos.

Neišieškoma mokestinių nepriemokų suma siekia 824 mln. eurų. Didžioji dalis (89 proc.) šių nepriemokų priklauso Valstybinės mokesčių inspekcijos mokesčių mokėtojams. Ši suma, kaip ir mokesčių mokėtojų skaičius (63,2 tūkst.), kuriems laikinai netaikomas nepriemokų išieškojimas, stabiliai augo visą karantino laikotarpį ir jam pasibaigus, tačiau paskutiniais mėnesiais skaičius stabilizuojasi.

 

Duomenys apie ekonomikos skatinimo priemonių paketo vykdymą skelbiami tinklalapyje https://koronastop.lrv.lt/lt/pagalba-verslui. Ši informacija reguliariai atnaujinama ir pildoma.

Svarbiausią informaciją dėl koronaviruso rasite www.koronastop.lt.