Vyriausybė pritarė eksporto plėtrą skatinantiems veiksniams, nustatydama tikslines rinkas

Data

2016 08 25

Įvertinimas
0
_MG_7938.jpg

Vyriausybė pasitarime ketvirtadienį pritarė Ūkio ministerijos ir VšĮ „Versli Lietuva“ parengtiems siūlymams Lietuvos eksporto plėtros skatinimui tikslinėse rinkose. Iš viso projekte „Lietuvos tikslinės eksporto rinkos: galimybių analizė ir verslo iššūkiai“ išskirta keturiolika didžiausią potencialą turinčių šalies eksporto rinkų bei išgrynintos ilgojo laikotarpio tikslinės priemonės eksporto plėtros skatinimui.

Šio projekto tikslas buvo padedant verslui išsiaiškinti eksporto plėtrą stabdančius veiksnius, identifikuoti Lietuvos tikslines eksporto rinkas, perspektyvius sektorius bei numatyti vieningus verslo ir valstybės institucijų veiksmus siekiant eksporto plėtros.

Projekte išskirta keturiolika didžiausią potencialą turinčių šalies eksporto rinkų, jos išskaidytos į 3 grupes – plėtros, perspektyvines ir žvalgybines. Kaip plėtros rinkos, kuriose reikia koncentruotis į prekybinių ryšių palaikymą ir intensyvinimą, identifikuotos Švedija, Norvegija, Vokietija, Jungtinė Karalystė ir Prancūzija. Perspektyvinėmis rinkomis, kurios nukreiptos į perspektyvių prekybinių ryšių aktyvavimą, rinkos barjerų peržengimą ir į strateginius ekonomikos siekius, įvardintos JAV, Kinija, Izraelis, Japonija ir Ukraina. JAE, Kanada, Turkija ir PAR įvardintos kaip žvalgybinės rinkos, kuriose Lietuvos verslo galimybės dar tiriamos.

2014 m. patvirtintose Lietuvos eksporto gairėse iš viso buvo numatyta net 41 prioritetinė eksporto rinka. Visos valstybės yra labai svarbios Lietuvai, tačiau geografija tampa labai plati, o viešojo sektoriaus turimi resursai yra riboti.  Todėl Lietuvos tikslinių eksporto rinkų išgryninimas yra labai svarbus tiek atskiroms verslo įmonėms, tiek ir subalansuotai šalies eksporto plėtrai.

Identifikuojant rinkas buvo svarbūs paklausos parametrai, tokie kaip plėtros potencialas ir perkamoji galia. Buvo įvertinta teorija,  kad didžiausia eksporto plėtra vyksta bendradarbiaujant su artimiausiomis ir stambiausiomis rinkomis. Taip pat atsižvelgta į Lietuvos pramonės konkurencinę poziciją, verslo poreikius ir nuomonę.

Siekiant labiau suvokti verslo poreikius, buvo organizuotos 9 skirtingų sektorių grupės, kuriose dalyvavo 65 verslo atstovai, kurie prisidėjo idėjomis dėl eksporto situacijos gerinimo. Atsižvelgdama į  verslininkų nuomonę, Ūkio ministerija kartu su ekonomine diplomatija dirbančiomis institucijomis suformavo ilgojo laikotarpio tikslines priemones.

Numatyta užtikrinti tęstinę ir kokybišką ekonominę žvalgybą, identifikuojant rinkų galimybes ir tendencijas, ugdyti Lietuvos įmonių darbuotojų eksporto kompetencijas. Tai pat 2017 metais planuojama įdiegti „vieno langelio“ sistemą. Vienoje komunikacinėje sistemoje būtų pateikiama visa Lietuvos eksportuotojui reikalinga informacija (finansavimo šaltiniai, kontaktai, informacija apie susitikimus, renginius ir pan.).

Taip pat bus siekiama tobulinti Lietuvos ekonominio atstovavimo sistemą – koordinuoti ekonominės diplomatijos atstovų tinklo pertvarką, nustatyti suderintas užduotis diplomatinėms atstovybėms, įdiegti ekonominės diplomatijos elektroninę duomenų apdorojimo ir perdavimo priemonę, ugdyti ekonominės diplomatijos atstovų kompetencijas bei kt.

Siekiant spręsti vieną iš Lietuvos verslui opiausių iššūkių – Lietuvos įvaizdžio problemą – Ūkio ministerijai kartu su Užsienio reikalų ministerija bei Vyriausybės kanceliarija pavesta imtis bendrų veiksmų dėl Lietuvos įvaizdžio formavimo.