BDAR
gdpr

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Naršydami toliau Jūs patvirtinsite savo sutikimą naudoti slapukus. Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.


Priemonės energetinių resursų kainų šuoliui sušvelninti

Spartus energijos išteklių kainų augimas – ne tik Lietuvos ir Baltijos regiono problema. Vokietija, Prancūzija, Jungtinė Karalystė ir kitos šalys susiduria su dideliu kainų šuoliu. 

Kodėl Lietuvoje ir visoje Europoje drastiškai išaugo energijos išteklių kainos?

  • Dėl 2022 m. vasario 24 d. Rusijos Federacijos pradėtos karinės invazijos į Ukrainą susidarė neprognozuojamos geopolitinės aplinkybės ir situacija tarptautinėse energijos išteklių rinkose. Pažymėtina, kad rekordinis ir beprecedentis elektros ir gamtinių dujų kainos augimas ir svyravimai prasidėjo dar 2021 metų antroje pusėje ir buvo nulemti Rusijos vykdomos energetikos politikos bei sprendimų mažinti gamtinių dujų eksporto apimtį Europos Sąjungos valstybėms narėms ir mažiau pildyti Europoje esančias požemines gamtinių dujų saugyklas 2021–2022 metų žiemos sezonui.
  • Nuo 2022 m. balandžio Rusija sustabdė gamtinių dujų tiekimą, pradedant Lenkija ir Bulgarija, prisidengdama argumentu, kad šios valstybės nesutinka mokėti už dujas Rusijos rubliais, o pastaruoju metu sustabdytas ir tiekimas dujotiekiu „Nord Stream“ Vokietijai bei kitoms Europos Sąjungos valstybėms narėms.
  • Elektros, dujų, biokuro biržose kainos už energijos išteklius išaugo 2–3 kartus (biokuras nuo pernai pabrango 223 proc., elektra – nuo 223 iki 480 Eur už MWh).
  • Elektros kainų padidėjimą lėmė ir karšta vasara Europoje, kai buvo sumažinti elektros perdavimo linijų pajėgumai ir galimybė gauti pigesnės elektros iš kitų šalių.
  • Prancūzija, didžiausia elektros gamintoja Europoje, ir Vokietija ženkliai apribojo savo branduolinius reaktorius ir tapo elektros importuotojos.
  • Lietuvoje energijos išteklių gamybos pajėgumai itin maži – pasigaminame tik apie 25 proc. reikalingos energijos, taigi esame energijos išteklius importuojanti šalis.

Kokie Vyriausybės veiksmai?

Reaguodama į augančias energijos išteklių kainas, Vyriausybė imasi panašių priemonių kaip ir kitos ES valstybės narės – siekia didinti gyventojų pajamas, siūlo konkrečias priemones ir kompensavimo mechanizmus gyventojams ir verslui, kurie trumpuoju laikotarpiu padės sušvelninti energijos išteklių kainų šuolį, o žvelgiant į ateitį, leis pereiti nuo taršaus ir brangaus iškastinio kuro naudojimo prie atsinaujinančių energijos išteklių.

Gyventojams pasiūlytos elektros ir dujų kainų augimo dalies kompensacijos, taip pat centralizuotai teikiamos šilumos PVM kompensavimas, papildomos didesnės lėšos numatytos išmokoms ir šildymo kompensacijoms. Taip pat verslui pasiūlyta dalinė elektros kainų augimo kompensacija. Visoms šioms priemonėms 2022-2023 m. skirta 2,14 mlrd. eurų.

Tuo pačiu laikotarpiu pasiūlytos plačios aprėpties paramos verslui priemonės: parama verslui ir nukentėjusiems sektoriams teikiant garantijas, transformacijai iš taršaus iškastinio kuro į atsinaujinančius energijos šaltinius, subsidijos energijai imlioms įmonėms, paskolos pagal karo komunikatą, paskolos žemės ūkio sektoriui, galimybė sudaryti mokestinių paskolų sutartis sumažintomis palūkanomis ir mokesčių išieškojimo sustabdymas energijai imlioms įmonėms – 1,59 mlrd. eurų.

Siekiant didinti gyventojų pajamas, 2022-2023 minimalus mėnesinis atlyginimas didintas nuo 642 eurų iki 840 eurų arba 30,8 proc.

Tuo pačiu laikotarpiu ženkliai didėjo ir lėšos skirtos šalpos, socialinėms išmokoms bei socialinei paramai – 26-31 proc., tam skiriant 435 mln. eurų. Senatvės pensijų didinimui iš viso skirta 1,4 mlrd. eurų, lyginant su 2020 m., 2023 m.  jos padidės 44 proc.

 

  • Nuo 2022 m. liepos 1 d. iki 2023 m. birželio 30 d. taikomos kompensacijos gyventojų suvartotai elektros energijai ir gamtinėms dujoms.

    Nuo 2022 m. liepos 1 d. taikoma iki 9 ct/kWh su PVM dydžio kompensacija elektros energijos buitinių vartotojų tarifui, viršijančiam 24 ct/kWh su PVM dydį.

    Nuo 2023 m. sausio 1 d. įsigalioja maksimali elektros kainos kompensacija – 28,5 ct/kWh. Kitų metų pirmąjį pusmetį minimali 1 kWh elektros energijos kainos riba, žemiau kurios elektros energijos dalinis kompensavimas netaikomas, bus 28 ct/kWh su PVM.

    Už kiekvieną suvartotą gamtinių dujų m3 taikoma 0,54 Eur/m3 kompensacija. Gamtinių dujų kompensacijos dydis buitiniams vartotojams 2023 m. pirmąjį pusmetį turėtų būti 99 ct/m3 su PVM.

    Kompensacija taikoma nesvarbu kuriam elektros energijos tiekėjui priklauso gyventojas, taikoma kiekvienam elektros energijos planui, taip pat vienodai taikoma kiekvienai laiko zonai (tiek dieniniam, tiek ir naktiniam (savaitgalio) tarifui). 

    Gyventojams kompensaciją iškart pritaiko elektros ir gamtinių dujų tiekėjai gaunamose sąskaitose, t. y. buitiniams vartotojams nieko nereikia daryti norint gauti kompensaciją. 

  • 2022 m. I pusmetį būsto šildymo išlaidų kompensacijas per mėnesį gavo vidutiniškai 153 tūkst. asmenų (60 proc. daugiau nei 2021 m. II pusmetį). Bendras unikalių kompensacijų gavėjų skaičius per šį laikotarpį sudarė apie 243 tūkst. gyventojų. 

    Nuo 2022 m. birželio padidinus valstybės remiamų pajamų dydį, taip pat ir vidutines pajamas gaunantys asmenys gali gauti šildymo kompensaciją.

    Numatoma, kad šį šildymo sezoną valstybė galės padėti 20–30 proc. daugiau žmonių ir skirs tam 42 mln. Eur. Daugiau informacijos rasite čia

  • Lengvatinis, 9 proc. (0 proc. nuo 2022-10-01 iki 2023-04-30) PVM tarifas šildymui buitiniams vartotojams, t. y. centralizuotai šilumos energijai, tiekiamai gyvenamosioms patalpoms šildyti (įskaitant šilumos energiją, perduodamą per karšto vandens tiekimo sistemą) (standartinis tarifas 21 proc.).  Gyventojams niekur papildomai kreiptis nereikia, kompensaciją tiesiogiai pritaikys šilumos tiekėjai, sumažindami mokėtiną sumą už šilumos energiją, t. y. gyventojai už gyvenamosioms patalpoms sunaudotą šilumos energiją PVM nemokės. 

187 mln. eurų – daugiabučių, visuomeninių ir NVO pastatų renovacijai, kompensacijoms ir dotacijoms:

  • 30 mln. eurų  – visuomeninių ir NVO pastatų šildymui įrengti, elektros kaupimo įrenginiams, kompensacinėms išmokos, dotacijoms 4 bandomiesiems savivaldybių pastatų renovacijos organinėmis medžiagomis projektams įgyvendinti.
  • 154 mln. eurų – dotacijoms daugiabučių renovacijos organinėmis medžiagomis projektams arba projektams, skirtiems A energinei klasei pasiekti, įgyvendinti.
  • 3 mln. eurų – dotacijoms 4 bandomiesiems daugiabučių renovacijos projektams.

Beveik 800 mln. eurų – investicijoms į energiją taupančius sprendimus, garantijoms ir paskoloms:

  • 90 mln. eurų – sprendimams, kurie leistų pakeisti arba sumažinti iškastinio kuro naudojimą ir (ar) naudoti atsinaujinančius energijos išteklius. Daugiau informacijos rasite čia.
  • 253,7 mln. eurų: saulės, vėjo elektrinių bei elektros kaupimo baterijų diegimą versle, vandenilio gamybos įrangai iš atsinaujinančios energetikos išteklių, „žaliosios“ pastatų renovacijos medienos komponentų gamybai, technologinės įrangos atnaujinimui bei investicijos į biodegalų ir vandenilio gamybos technologijas.
  • 200 mln. eurų – paskoloms, garantijoms ir rizikos kapitalo priemonėms. Daugiau informacijos rasite čia
  • 50 mln. eurų – apyvartinėms ir investicinėms paskoloms tiek stambiam, tiek smulkiam verslui (šiuo metu derinama su Europos Komisija).
  • 45 mln. eurų – kvietimui verslui gauti ES struktūrinių fondų paramą energijos taupymui pramonėje. Daugiau informacijos rasite čia.
  • 33 mln. eurų – žemės ūkio ir žuvininkystės srityse veikiantiems ūkio subjektams skirtoms lengvatinėms paskoloms likvidumui užtikrinti. Daugiau informacijos rasite čia
  • 31 mln. eurų – investicinei paramai biometano gamybai ir (ar) biodųjų išvalymui.
  • 50 mln. eurų – gamybiniams pajėgumams, skirtiems renovacijai organinėmis medžiagomis, sukurti.

PIGIAUSIA IR ŽALIAUSIA ENERGIJA TA, KURIOS NESUVARTOJAME.

Prisidėti prie efektyvesnio energijos vartojimo ir taupymo gali kiekvienas iš mūsų. Praktika rodo, kad racionaliai šeimininkaudami galime sutaupyti 10 proc. ir daugiau energijos bei atitinkamai sumažinti savo sąskaitas už energiją. Svarbiausia – energiją vartoti ūkiškai ir tikslingai.

Tarptautinės energetikos agentūros patarimai, kaip taupyti energiją:

  • Sumažinkite šildymą ir mažiau naudokite oro kondicionierių.
  • Nustatykite optimalią vandens šildytuvo temperatūrą.
  • Dirbkite iš namų.
  • Nenaudokite automobilio savaitgaliais.
  • Naudokitės viešuoju transportu.
  • Trumpus atstumus eikite pėsčiomis ar važiuokite dviračiu.

Daugiau patarimų ir informacijos apie energijos taupymą rasite čia.

 

Paskutinė atnaujinimo data: 2022-12-23