BDAR
gdpr

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Naršydami toliau Jūs patvirtinsite savo sutikimą naudoti slapukus. Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.


Priemonės energetinių resursų kainų šuoliui sušvelninti

Spartus energijos išteklių kainų augimas – ne tik Lietuvos ir Baltijos regiono problema. Vokietija, Prancūzija, Jungtinė Karalystė ir kitos šalys susiduria su dideliu kainų šuoliu. 

Kodėl Lietuvoje ir visoje Europoje drastiškai išaugo energijos išteklių kainos?

  • Dėl 2022 m. vasario 24 d. Rusijos Federacijos pradėtos karinės invazijos į Ukrainą susidarė neprognozuojamos geopolitinės aplinkybės ir situacija tarptautinėse energijos išteklių rinkose. Pažymėtina, kad rekordinis ir beprecedentis elektros ir gamtinių dujų kainos augimas ir svyravimai prasidėjo dar 2021 metų antroje pusėje ir buvo nulemti Rusijos vykdomos energetikos politikos bei sprendimų mažinti gamtinių dujų eksporto apimtį Europos Sąjungos valstybėms narėms ir mažiau pildyti Europoje esančias požemines gamtinių dujų saugyklas 2021–2022 metų žiemos sezonui.
  • Nuo 2022 m. balandžio Rusija sustabdė gamtinių dujų tiekimą, pradedant Lenkija ir Bulgarija, prisidengdama argumentu, kad šios valstybės nesutinka mokėti už dujas Rusijos rubliais, o pastaruoju metu sustabdytas ir tiekimas dujotiekiu „Nord Stream“ Vokietijai bei kitoms Europos Sąjungos valstybėms narėms.
  • Elektros, dujų, biokuro biržose kainos už energijos išteklius išaugo 2–3 kartus (biokuras nuo pernai pabrango 223 proc., elektra – nuo 223 iki 480 Eur už MWh).
  • Elektros kainų padidėjimą lėmė ir karšta vasara Europoje, kai buvo sumažinti elektros perdavimo linijų pajėgumai ir galimybė gauti pigesnės elektros iš kitų šalių.
  • Prancūzija, didžiausia elektros gamintoja Europoje, ir Vokietija ženkliai apribojo savo branduolinius reaktorius ir tapo elektros importuotojos.
  • Lietuvoje energijos išteklių gamybos pajėgumai itin maži – pasigaminame tik apie 25 proc. reikalingos energijos, taigi esame energijos išteklius importuojanti šalis.

Kokie Vyriausybės veiksmai?

Reaguodama į augančias energijos išteklių kainas, Vyriausybė imasi panašių priemonių kaip ir kitos ES valstybės narės – siekia didinti gyventojų pajamas, siūlo konkrečias priemones ir kompensavimo mechanizmus gyventojams ir verslui, kurie trumpuoju laikotarpiu padės sušvelninti energijos išteklių kainų šuolį, o žvelgiant į ateitį, leis pereiti nuo taršaus ir brangaus iškastinio kuro naudojimo prie atsinaujinančių energijos išteklių.

Dar balandį Vyriausybė paskelbė didžiausią Europoje pagal BVP dydį (2,26 mlrd. Eur) infliacijos pasekmių švelninimo ir energetinės nepriklausomybės stiprinimo pagalbos paketą gyventojams ir verslui.

Nuo 2022 m. liepos 1 d. pradėjo veikti 570 mln. Eur paramą numatanti priemonė, kurios tikslas – amortizuoti dujų ir elektros kainų augimą gyventojams, taip pat 90 mln. Eur vertės priemonė, skirta verslo energetinei transformacijai, siekiant persiorientuoti iš taršaus iškastinio kuro vartojimo į atsinaujinančių energijos išteklių vartojimą.

Siekiant didinti gyventojų pajamas, senatvės pensijoms padidinti papildomai skirta 67 mln. Eur, šalpos, valstybinėms pensijoms ir išmokoms vaikams – dar 72 mln. Eur.

Padidinus neapmokestinamąjį pajamų dydį (tam skirta 103 mln. Eur), augo asmenų, uždirbančių minimalųjį atlyginimą, pajamos.

Šiuo metu Vyriausybės priemonių pakete numatyta daugiau nei 700 mln. Eur pagalba verslui, investicijoms į energiją taupančius sprendimus, garantijoms ir paskoloms, taip pat daugiau nei 187 mln. Eur daugiabučių, visuomeninių ir NVO pastatų renovacijai, kompensacijoms ir dotacijoms.

Buitiniams elektros vartotojams iki metų pabaigos nustatyta iki 9 ct už kWh kompensacija, papildomai numatyta būstų šildymo sąskaitų kompensacija, nepriklausomai nuo šildymui naudojamo kuro rūšies (dujų, elektros, biokuro, mazuto, granulių), skiriant dar 30 mln. Eur būstų šildymui – tai leis 20–30 proc. daugiau žmonių pasinaudoti teikiama pagalba.

Buitiniams gamtinių dujų vartotojams iki metų pabaigos nustatyta 2,44 Eur/m3 kompensacija už dujas pagal suvartojimo kiekį.

 

  • Buitiniams elektros vartotojams iki šių metų pabaigos nustatyta kompensacija už elektrą – iki 9 ct už kWh (netaikoma, kai elektros kaina mažesnė nei 24 ct už kWh).
  • Nuo šių metų rugsėjo buitiniams elektros vartotojams, kurie ne dėl savo kaltės pateko į garantinį tiekimą (pvz., UAB „Perlas Energija“), bus taikoma maksimali 60 proc. galutinės garantinio tiekimo kainos kompensacija.
  • Buitiniams gamtinių dujų vartotojams iki šių metų pabaigos nustatyta kompensacija už gamtines dujas – 2,44 Eur už m3.
  • Šių metų I pusmetį būsto šildymo išlaidų kompensacijas per mėnesį gavo vidutiniškai 153 tūkst. asmenų (60 proc. daugiau nei 2021 m. II pusmetį). Bendras unikalių kompensacijų gavėjų skaičius per šį laikotarpį sudarė apie 243 tūkst. gyventojų.
  • Nuo šių metų birželio padidinus valstybės remiamų pajamų dydį, taip pat ir vidutines pajamas gaunantys asmenys galės gauti šildymo kompensaciją.
  • Numatoma, kad būsimą šildymo sezoną valstybė galės padėti 20–30 proc. daugiau žmonių ir skirs tam 42 mln. Eur. Daugiau informacijos rasite čia

187 mln. eurų – daugiabučių, visuomeninių ir NVO pastatų renovacijai, kompensacijoms ir dotacijoms:

  • 30 mln. eurų  – visuomeninių ir NVO pastatų šildymui įrengti, elektros kaupimo įrenginiams, kompensacinėms išmokos, dotacijoms 4 bandomiesiems savivaldybių pastatų renovacijos organinėmis medžiagomis projektams įgyvendinti.
  • 154 mln. eurų – dotacijoms daugiabučių renovacijos organinėmis medžiagomis projektams arba projektams, skirtiems A energinei klasei pasiekti, įgyvendinti.
  • 3 mln. eurų – dotacijoms 4 bandomiesiems daugiabučių renovacijos projektams.

Beveik 800 mln. eurų – investicijoms į energiją taupančius sprendimus, garantijoms ir paskoloms:

  • 90 mln. eurų – sprendimams, kurie leistų pakeisti arba sumažinti iškastinio kuro naudojimą ir (ar) naudoti atsinaujinančius energijos išteklius. Daugiau informacijos rasite čia.
  • 253,7 mln. eurų: saulės, vėjo elektrinių bei elektros kaupimo baterijų diegimą versle, vandenilio gamybos įrangai iš atsinaujinančios energetikos išteklių, „žaliosios“ pastatų renovacijos medienos komponentų gamybai, technologinės įrangos atnaujinimui bei investicijos į biodegalų ir vandenilio gamybos technologijas.
  • 200 mln. eurų – paskoloms, garantijoms ir rizikos kapitalo priemonėms. Daugiau informacijos rasite čia
  • 50 mln. eurų – apyvartinėms ir investicinėms paskoloms tiek stambiam, tiek smulkiam verslui (šiuo metu derinama su Europos Komisija).
  • 45 mln. eurų – kvietimui verslui gauti ES struktūrinių fondų paramą energijos taupymui pramonėje. Daugiau informacijos rasite čia.
  • 33 mln. eurų – žemės ūkio ir žuvininkystės srityse veikiantiems ūkio subjektams skirtoms lengvatinėms paskoloms likvidumui užtikrinti. Daugiau informacijos rasite čia
  • 31 mln. eurų – investicinei paramai biometano gamybai ir (ar) biodųjų išvalymui.
  • 10 mln. eurų – iškastinio kuro naudojimo pakeitimui arba mažinimui ir (ar) atsinaujinančių energijos išteklių naudojimui įmonėse. Daugiau informacijos rasite čia
  • 50 mln. eurų – gamybiniams pajėgumams, skirtiems renovacijai organinėmis medžiagomis, sukurti.

PIGIAUSIA IR ŽALIAUSIA ENERGIJA TA, KURIOS NESUVARTOJAME.

Prisidėti prie efektyvesnio energijos vartojimo ir taupymo gali kiekvienas iš mūsų. Praktika rodo, kad racionaliai šeimininkaudami galime sutaupyti 10 proc. ir daugiau energijos bei atitinkamai sumažinti savo sąskaitas už energiją. Svarbiausia – energiją vartoti ūkiškai ir tikslingai.

Tarptautinės energetikos agentūros patarimai, kaip taupyti energiją:

  • Sumažinkite šildymą ir mažiau naudokite oro kondicionierių.
  • Nustatykite optimalią vandens šildytuvo temperatūrą.
  • Dirbkite iš namų.
  • Nenaudokite automobilio savaitgaliais.
  • Naudokitės viešuoju transportu.
  • Trumpus atstumus eikite pėsčiomis ar važiuokite dviračiu.

Daugiau patarimų ir informacijos apie energijos taupymą rasite čia.

 

Europos valstybės, siekdamos sušvelninti augančių energetinių resursų kainas vartotojams, pasitelkė priemones, panašias, kokias yra numačiusi ir Lietuva. Pirmiausia, dėmesys pažeidžiamiausioms gyventojų grupėms. Pagalba verslui, smulkiam ir vidutiniam, numatyta tik dalyje Europos valstybių, orientacija į verslo energetinę transformaciją, atsisakant brangaus iškastinio kuro, sparčiau diegiant atsinaujinančių energetinių resursų priemones. 

Jungtinė Karalystė

Priemonės gyventojams:

  • Elektros kainoms taikomas kainos viršutinės ribos (angl. price cap) principas – siekiama užtikrinti, kad vidutinis namų ūkis už energijos išteklių suvartojimą mokėtų ne daugiau kaip 2 500 GBP per metus.
  • Gyventojams pagalba bus teikiama dvejų metų laikotarpiui.

Priemonės verslui ir viešosioms įstaigoms:

  • Verslai ir viešosios įstaigos taip pat gaus tokią pačią nuolaidą energijos išteklių suvartojimui.
  • Tačiau pagalba verslui bus teikiama trumpesniam laikotarpiui – pusei metų.

Bendra plano vertė – 150 mlrd. GBP.

Prancūzija

Priemonės gyventojams:

  • Elektros kainoms taikomas kainos viršutinės ribos principas – gyventojams elektros kainų kilimas apribotas iki 4 proc. Tad gyventojams užtikrinama stabili elektros kaina, o Vyriausybė padengia skirtumą nuo kylančios kainos.
  • Planas aktyvuotas iki šių metų pabaigos, tačiau, Vyriausybės teigimu, panaši priemonė veiks ir per 2023 m.
  • Plano gyventojų paramai vertė – 7 mlrd. Eur.

Priemonės verslui:

  • Finansų ministro Bruno Le Maire teigimu, pažeidžiamiausiam verslui, kuris neišgali apmokėti elektros sąskaitų, bus aktyvuotas 3 mlrd. Eur subsidijų paketas.

Vokietija

Viena pagrindinių numatomų priemonių – pakeisti elektros rinkos taisykles. Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pažadėjo kalbėtis su elektros tiekėjais, kurie naudojasi situacija, kad užsidirbtų perteklinį pelną. Dažnai tai įmonės, kurios nenaudoja dujų elektrai gaminti.

Priemonės gyventojams:

  • Vienkartinės išmokos Vokietijos gyventojams – 300 Eur dirbantiems ir pensininkams, 200 Eur studentams.
  • Plečiamos valstybės mokamos būsto pašalpos – gavėjų daugės nuo esamų 700 tūkst. iki maždaug 2 mln.
  • Mažinamos socialinio draudimo įmokos asmenims, kurių mėnesinės pajamos mažesnės nei 2 000 Eur, ir didinamos išmokos už vaikus.

Priemonės verslui:

  • Parama verslo transformacijai, pavyzdžiui, skiriamos lengvatinės paskolos.

Bendra plano vertė – 65 mlrd. Eur.

Lenkija

Priemonės gyventojams:

  • Sumažinti mokesčiai energijai, degalams, pagrindiniams maisto produktams.
  • Subsidijos namų ūkiams – vienkartinė 3 000 zlotų išmoka.

Priemonės gyventojams ir viešosioms įstaigoms:

  • Reguliuojama dujų kaina namų ūkiams ir viešosioms įstaigoms, kurios šildymui naudoja šildymo alyvą, suskystintas naftos dujas ir medieną.

Bendra plano vertė – 50 mlrd. zlotų.

Nyderlandai

Priemonės gyventojams:

  • 10 proc. padidintas minimalusis darbo užmokestis.
  • Vyriausybė sieks mažinti energijos mokesčius.
  • Subsidijos mažesnes pajamas gaunantiems namų ūkiams.
  • Svarstomas mokestis naftą ir kurą išgaunančioms įmonėms, o surinkti pinigai būtų skiriami gyventojų subsidijoms.
  • Plano vertė – 16 mlrd. Eur.

Danija

Priemonės gyventojams:

  • Išmokos vyresnio amžiaus žmonėms, kurios sieks 5 000 Danijos kronų asmeniui.
  • Plano vertė – 420 mln. Eur.

Suomija

Pagrindinė priemonė – likvidumo garantijos energetikos bendrovėms, siekiant išvengti jų nemokumo.

Plano vertė – 10 mlrd. Eur.

Švedija

Pagrindinė priemonė – likvidumo garantijos energetikos bendrovėms, siekiant išvengti jų nemokumo.

Plano vertė – 23,4 mlrd. Eur.

Norvegija

Priemonės gyventojams:

  • Subsidijos gyventojų elektros sąskaitoms taikomos nuo gruodžio. Šiuo metu ši priemonė padengia 80 proc. elektros energijos sąskaitų dalies, viršijančios nustatytą ribą.
  • Nuo šių metų rugsėjo subsidija sieks 90 proc. sąskaitų dalies. Tokia subsidija numatyta iki 2023 m. kovo mėn.

Graikija

Priemonės gyventojams:

  • Priemonės taikomos jau nuo 2021 m. rugsėjo. Iki tol panaudoti 8 mlrd. Eur. Subsidijos skirtos daliai gyventojų elektros sąskaitų padengti.
  • Šiuo metu šalis ketina padidinti subsidijų dydį – valstybė namų ūkiams padengs iki 94 proc. energijos mėnesinių sąskaitų kainų šuolio.

Priemonės verslui:

  • Šiuo metu šalis ketina padidinti subsidijų dydį ir mažoms bei vidutinėms įmonėms – padengs 89 proc. energijos mėnesinių sąskaitų kainų šuolio.

Bulgarija

Priemonės gyventojams:

  • Nuo liepos iki šių metų pabaigos įvedė 0,25 Bulgarijos levo nuolaidą degalams.
  • Panaikino akcizus dujoms, elektrai, metanui.
  • Nuo liepos taikomas ir elektros kainos viršutinės ribos principas – gyventojams elektros kainų kilimas apribotas iki 3,4 proc.

Vengrija

Priemonės gyventojams:

  • Nuo lapkričio kainos viršutinė riba taikoma degalams – 480 forintų už litrą. Tačiau dėl didelės paklausos galimybė pasinaudoti nuolaida suvaržyta, įvestas kuro eksporto draudimas.

Priemonės verslui:

  • Nustatyta mažmeninės prekybos komunalinių paslaugų viršutinė kainos riba pagal vidutinį suvartojimą.

Italija

Priemonės gyventojams:

  • Naujo plano vertė – 17 mlrd. Eur, tačiau nuo sausio jau panaudota 35 mlrd. Eur, siekiant sušvelninti elektros, dujų ir degalų kainas.
  • Naujas paketas tęsia esamas priemones, taikoma viršutinės kainos riba elektrai ir dujoms. Priemonė skirta mažas pajamas gaunančioms šeimoms.
  • Iki 2023 m. elektros ir dujų tiekėjams draudžiama daryti vienašalius sutarčių pakeitimus.

Ispanija

Priemonės gyventojams ir verslui:

  • Pagrindinė priemonė – taikomos naujos elektros kainos nustatymo taisyklės. Vadovaujantis kuriomis, dujų kaina elektros kainai apskaičiuoti apribota iki 48,8 Eur už MWh. Priemonė veiks iki 2023 m. birželio.
  • Nuo spalio iki metų pabaigos šalis PVM gamtinėms dujoms sumažins nuo 21 iki 5 proc.

Portugalija

Priemonės gyventojams ir verslui:

  • Kaip ir Ispanijoje, taikoma nauja elektros kainos nustatymo taisyklė, t. y. dujų kaina elektros kainai apskaičiuoti apribota iki 48,8 Eur už MWh.

 

Paskutinė atnaujinimo data: 2022-09-23