Spartus energijos išteklių kainų augimas – ne tik Lietuvos ir Baltijos regiono problema. Vokietija, Prancūzija, Jungtinė Karalystė ir kitos šalys susiduria su dideliu kainų šuoliu.
Kodėl Lietuvoje ir visoje Europoje drastiškai išaugo energijos išteklių kainos?
- Dėl 2022 m. vasario 24 d. Rusijos Federacijos pradėtos karinės invazijos į Ukrainą susidarė neprognozuojamos geopolitinės aplinkybės ir situacija tarptautinėse energijos išteklių rinkose. Pažymėtina, kad rekordinis ir beprecedentis elektros ir gamtinių dujų kainos augimas ir svyravimai prasidėjo dar 2021 metų antroje pusėje ir buvo nulemti Rusijos vykdomos energetikos politikos bei sprendimų mažinti gamtinių dujų eksporto apimtį Europos Sąjungos valstybėms narėms ir mažiau pildyti Europoje esančias požemines gamtinių dujų saugyklas 2021–2022 metų žiemos sezonui.
- Nuo 2022 m. balandžio Rusija sustabdė gamtinių dujų tiekimą, pradedant Lenkija ir Bulgarija, prisidengdama argumentu, kad šios valstybės nesutinka mokėti už dujas Rusijos rubliais, o pastaruoju metu sustabdytas ir tiekimas dujotiekiu „Nord Stream“ Vokietijai bei kitoms Europos Sąjungos valstybėms narėms.
- Elektros, dujų, biokuro biržose kainos už energijos išteklius išaugo 2–3 kartus (biokuras nuo pernai pabrango 223 proc., elektra – nuo 223 iki 480 Eur už MWh).
- Elektros kainų padidėjimą lėmė ir karšta vasara Europoje, kai buvo sumažinti elektros perdavimo linijų pajėgumai ir galimybė gauti pigesnės elektros iš kitų šalių.
- Prancūzija, didžiausia elektros gamintoja Europoje, ir Vokietija ženkliai apribojo savo branduolinius reaktorius ir tapo elektros importuotojos.
- Lietuvoje energijos išteklių gamybos pajėgumai itin maži – pasigaminame tik apie 25 proc. reikalingos energijos, taigi esame energijos išteklius importuojanti šalis.
Kokie Vyriausybės veiksmai?
Reaguodama į augančias energijos išteklių kainas, Vyriausybė imasi panašių priemonių kaip ir kitos ES valstybės narės – siekia didinti gyventojų pajamas, siūlo konkrečias priemones ir kompensavimo mechanizmus gyventojams ir verslui, kurie trumpuoju laikotarpiu padės sušvelninti energijos išteklių kainų šuolį, o žvelgiant į ateitį, leis pereiti nuo taršaus ir brangaus iškastinio kuro naudojimo prie atsinaujinančių energijos išteklių.
Gyventojams pasiūlytos elektros ir dujų kainų augimo dalies kompensacijos, taip pat centralizuotai teikiamos šilumos PVM kompensavimas, papildomos didesnės lėšos numatytos išmokoms ir šildymo kompensacijoms. Taip pat verslui pasiūlyta dalinė elektros kainų augimo kompensacija. Visoms šioms priemonėms 2022-2023 m. skirta 2,14 mlrd. eurų.
Tuo pačiu laikotarpiu pasiūlytos plačios aprėpties paramos verslui priemonės: parama verslui ir nukentėjusiems sektoriams teikiant garantijas, transformacijai iš taršaus iškastinio kuro į atsinaujinančius energijos šaltinius, subsidijos energijai imlioms įmonėms, paskolos pagal karo komunikatą, paskolos žemės ūkio sektoriui, galimybė sudaryti mokestinių paskolų sutartis sumažintomis palūkanomis ir mokesčių išieškojimo sustabdymas energijai imlioms įmonėms – 1,59 mlrd. eurų.
Siekiant didinti gyventojų pajamas, 2022-2023 minimalus mėnesinis atlyginimas didintas nuo 642 eurų iki 840 eurų arba 30,8 proc.
Tuo pačiu laikotarpiu ženkliai didėjo ir lėšos skirtos šalpos, socialinėms išmokoms bei socialinei paramai – 26-31 proc., tam skiriant 435 mln. eurų. Senatvės pensijų didinimui iš viso skirta 1,4 mlrd. eurų, lyginant su 2020 m., 2023 m. jos padidės 44 proc.
