Inovacijų reforma „Veržli inovacijų sistema“

Inovacijų reforma įgyvendinamas Aštuonioliktosios Vyriausybės programos V prioritetas „Aukštos pridėtinės vertės ekonomika“.

Reformos tikslas –  sukurta aiški ir vientisa inovacijų skatinimo sistema, kuri padės pamatą efektyviai (kokybinei) inovacijų ekosistemos plėtrai ir sudarys sąlygas prioritetinių ekonomikos sektorių vystymuisi tarptautiniu mastu, sukurs palankesnę terpę tiek mokslui, tiek verslui investuoti į inovacijas, skatins mokslo ir verslo bendradarbiavimą.

Projektą įgyvendina – Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija, Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija.

Įgyvendinimo terminas – 2026 m. II ketvirtis.

Biudžetas – 138,27 mln. Eur.

Reformos statusas – vykdoma.

Pagrindiniai Inovacijų reformos elementai:

• Inovacijų sistemos pertvarka:
  • Politikos formavimas vienoje ministerijoje;
  • Vienos inovacijų agentūros įsteigimas;
• Inovacijų sistemos pertvarka:
  • Politikos formavimas vienoje ministerijoje;
  • Vienos inovacijų agentūros įsteigimas;
  • S3 strategijos atnaujinimas.
• Inovacijų skatinimo sistemos plėtra:
  • ES lėšų panaudojimas naujų produktų kūrimui;
  • Eksperimentinei plėtrai reikalingos infrastruktūros kūrimas;
  • Infrastuktūros inovacijoms sistemos plėtra;
  • Technologijų agentų įtraukimas;
  • Mokslininkų motyvavimas bendradarbiauti su verslu;
  • Konsultavimo paslaugų sistemos plėtra.
• Inovatyvių investicijų pritraukimas:
  • Inovatyvių TUI pritraukimas;
  • Ekspertų įtraukimas, realizuojant inovatyvius produktus;
  • Talentų pritraukimas.

Reformos nauda:

• Verslo išlaidos į inovacijas išaugs 1,5 karto;
• Dėl padidėjusio produktyvumo gyventojų atlyginimai augs 1/6 greičiau;
• 1/5 sparčiau augs BVP;
• Kylantys inovacijų reitingai ir palankesnė investavimo aplinka leis pasauliniu mastu konkuruoti dėl novatoriškų užsienio investicijų, sukuriančių gerai apmokamas darbo vietas

Iki 2024 m. I pusm. pasiekti reformos rezultatai:

• 2022-04-07 oficialiai veiklą pradėjo EIM įkurta Inovacijų agentūra, kurios savininkė yra valstybė. Inovacijų agentūra atsakinga už nuoseklios, sistemingos ir aiškios Lietuvos inovacijų ekosistemos kūrimą, suteikiant pagalbą verslui bei skatinant inovacijas visuose verslo vystymo etapuose, iš kurios besikreipiančios įmonės gali gauti visas joms reikalingas paslaugas vieno langelio principu – nuo konsultacijų iki paramos naujų inovatyvių produktų kūrimui. IA įkurta agentūros VšĮ „Versli Lietuva“ ir VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūros (LVPA) pagrindu bei konsoliduojant Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) vykdytas inovacinės veiklos funkcijas.
• Paskelbti visi planuoti kvietimai. Bendra paskelbtų kvietimų suma 131,77 mln. Eur, 6,5 mln. Eur laikoma sutaupymais;
• Išgryninti Sumaniosios specializacijos prioritetai (sumažintas skaičius iki 3) ir Inovacijų agentūroje sukurtas Sumaniosios specializacijos fasilitatorių tinklas;
• Startavo misijomis grįstos mokslo ir inovacijų programos, skatinančios mokslo ir verslo partnerystę (Sveikatos inovacijų, Sumanios ir klimatui neutralios Lietuvos ir Saugios ir įtraukios e. visuomenės temose);
• Sukurta nuosekli verslo akceleravimo sistema: pritrauktas tarptautinis akceleratorius, suplanuoti spec. akceleratoriai), įgyvendinamos kitos startuolių ekosistemos skatinimo ir plėtros iniciatyvos;
• Patvirtinta inovatyvių viešųjų pirkimų skatinimo priemonė;
• Inicijuotos naujos/patobulintos ESFIP priemonės, siekiant didinti jų lankstumą, atliepti klientų poreikius, mažinti biurokratiją, apimti visus inovacinės veiklos vykdymo etapus;
• Sukurtos perspektyvių sričių plėtros skatinimo priemonės (kosmosas, gynybos inovacijos, žaliosios inovacijos ir kt.);
• Vykdomos naujos ISF priemonės (Perspektyva, Akceleratorius-2);
• Sukurtos galimybės Lietuvos verslo proveržiui „Europos horizonte“;
• Patvirtinti MTEPI kelrodžiai (Gyvybės mokslų kelrodis, kuriuo siekiama iki 2030 metų padidinti gyvybės mokslų sektoriaus sukuriamos pridėtinės vertės dalį nuo bendros pridėtinės vertės (toliau – BVP) nuo 2,6 proc. iki 5 proc., ir ICT kelrodis, kuriuo siekiama iki 2030 m. padidinti šio sektoriaus sukuriamą pridėtinės vertės dalį (nuo BVP) nuo 4,1 iki 6,2 proc.)

Indeksai:

• 2023 m. fiksuojamas ženklus Lietuvos ekonomikos proveržis Pasaulio inovacijų indekse. Lietuvos vieta šiame indekse šoktelėjo į viršų net 5 pozicijomis. Palyginus su 2022 m., iš 80 indekso indikatorių, kiek daugiau nei pusės indikatorių reikšmės Lietuvoje pagerėjo.
• Naujausiais Europos inovacijų švieslentės duomenimis, Lietuvos inovacijų ekosistema ir toliau sparčiai progresuoja, tai atspindi auganti suminio inovacijų indekso reikšmė – ji pakilo iki 90,9 proc. ES vidurkio ir pasiekė aukščiausią lygį per visą stebėsenos laikotarpį.
• Europos komisija, sudarydama švieslentę, didelį dėmesį skiria ilgalaikei ES valstybių inovacijų ekosistemų dinamikai. Naujausi duomenys rodo, kad 2016–2023 m. Lietuvos suminio inovacijų indekso reikšmė padidėjo 16,7 punkto ir pagal ilgalaikę inovacijų ekosistemos pažangą Lietuva 2023 m. užima 6-tą vietą tarp visų ES šalių.
• Tarp penkių sparčiausią pažangą padariusių Lietuvos rodiklių yra parduotų prekės ženklų paraiškos (+70,9 punktai), rizikos kapitalo išlaidos (+62,7 punktai), įmonės, diegiančios produktų inovacijas (+59,4 punktai), įmonės, diegiančios proceso inovacijas (+47,3 punktai).
• Kalbant apie ilgalaikį Lietuvos progresą Europos inovacijų švieslentėje, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad 2016–2023 m. gerėjo ne tik su verslo mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų veiklomis susiję rodikliai, bet ir du inovacinės veiklos rezultatų rodikliai. Minėtu laikotarpiu 30,8 punkto pakilo užimtumo inovatyviose bendrovėse rodiklis, 26 punktais pagerėjo inovatyvių produktų pardavimų rodiklio reikšmė. Tai reiškia, kad augantis Lietuvos verslo dėmesys inovacijų kūrimui ir diegimui jau pradeda atsipirkti ir duoda vertingą grąžą.
• Europos Komisija prie Lietuvos inovacijų ekosistemos stiprybių priskyrė nemažai su verslu susijusių rodiklių. Pavyzdžiui, Lietuva lenkia ES vidurkį pagal ne MTEP inovacijų išlaidas versle (170,9 proc. ES vidurkio), prekės ženklų paraiškas (135,7 proc. ES vidurkio), tarpusavyje bendradarbiaujančias inovatyvias įmones (126,3 proc. ES vidurkio), įmones, diegiančias produktų inovacijas (115 proc. ES vidurkio), įmones, diegiančias procesų inovacijas (112 proc. ES vidurkio), rizikos kapitalo išlaidas (111 proc. ES vidurkio).
• Sritys, kurias reikia stiprinti: Europos inovacijų švieslentė atskleidė ir sritis, kurias sustiprinusi, Lietuva padidintų savo augimo potencialą. Tai – verslo išlaidos MTEP (34 proc. ES vidurkio), patentų paraiškos (35 proc. ES vidurkio), žinioms imlių paslaugų eksportas (35,9 proc. ES vidurkio), vidutinių ir aukštų technologijų prekių eksportas (45,8 proc. ES vidurkio).                         

Išsamesnė informacija – https://eimin.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/inovaciju-veiklos-sritis/inovaciju-reforma/

Projekto įgyvendinimo būklės pristatymas.