Dažniausiai užduodami klausimai

Geriausias būdas numatyti ateitį yra ją sukurti. Jei norime būti sėkminga, laiminga, klestinti valstybė, turime susitarti, kokie mes būsime ir kokia kryptimi judėsime. Mąstydami apie ateitį ir turėdami valstybės ateities viziją, galime numatyti galimus kelius bei alternatyvas. Vizija apibrėžia, kokios Lietuvos norime, ir primena, kad ateities valstybę kiekvienas kuriame jau šiandien.

Sveikatos iššūkiai, klimato kaita, technologijų raida, demografiniai ir geopolitiniai klausimai – tai keletas didžiųjų ateities tendencijų, kurios sustiprino poreikį būtent dabar galvoti apie ilgalaikę, ateities iššūkiams ir neapibrėžtumams pasirengusią Lietuvą.

Įžvalgų rengimas yra orientuotas į ateities perspektyvą siekiant geriau pasirengti ateičiai. Jis susijęs su viešąja politika ir yra paremtas dalyvavimo principu. Vadovaujantis ateities įžvalgų metodu, daug šalių įtraukiančio proceso metu kuriamas kolektyvinis žinojimas apie ilgalaikę (arba vidutinės trukmės) ateitį. Taikant ateities įžvalgų prieigą atliekama keletas veiksmų: apibrėžiamos tendencijos, formuojami scenarijai, atliekami vizionavimo ir kiti veiksmai. Šis metodas išskirtinis tuo, kad siekiama numatyti keletą galimų ateities variantų, atsižvelgiant į tendencijas ir silpnus pokyčių signalus, ir remiamasi principu, jog ateitį galima formuoti, daryti jai įtaką.

Plačiau apie rengimo metodologiją: „Lietuva 2050“ rengimo metodologija

Vizija nuo strateginio plano skiriasi tuo, kad strategijoje numatomi konkretūs veiksmai, išdėlioti laike ir skirti trumpesniam laikotarpiui. Strategija gali būti pasitelkiama vizijai pasiekti. Vizija yra plati ir ilgalaikė svajonė, kuri padeda suprasti, kur norime eiti kaip visuomenė ilguoju laikotarpiu. Ji atsižvelgia į galimus ateities iššūkius ir galimybes, tendencijas, parodo galimas alternatyvas ir būdus ją pasiekti.

„Lietuva 2030“ – pirmasis Lietuvos istorijoje visuomenės susitarimu parengtas ilgalaikis strateginio planavimo dokumentas, tačiau jį rengiant labiau orientuotasi į Lietuvos visuomenės, ekonomikos ir valdymo problemas, mažiau – į tarptautinį kontekstą ir visiškai neskirta dėmesio ateities tendencijų ir valstybės pažangos strategijos santykiui. Vyriausybių, kurioms svarbi šalies ateitis, veikimas turėtų remtis šios strategijos numatymu, kai sprendimų priėmėjai gali geriau pasirengti ateities iššūkiams, suprasti savo strateginius pasirinkimus ir numatyti slypinčias galimybes, kuriomis galėtų pasinaudoti piliečiai. Taigi, atsiradus naujų įsipareigojimų ir tendencijų, nuspręsta rengti viziją „Lietuva 2050“.

„Lietuva 2050“ kūrė Vyriausybės kanceliarija, bendradarbiaudama su Seimo Ateities komitetu, Vyriausybės strateginės analizės centru (STRATA), Vilniaus universitetu, Valstybės pažangos taryba, Lietuvos piliečiais ir kitais bendrakūrėjais. Iš viso dalyvaudami renginiuose arba teikdami savo idėjas prie vizijos kūrimo prisidėjo apie 2 500 žmonių. Įvyko 51 „Lietuva 2050“ rengimo grupės organizuotas renginys, juose dalyvavo daugiau kaip 500 piliečių, 992 ekspertai ir bendrakūrėjai. Prie vizijos kūrimo prisidėjo virš 200 organizacijų.

Valstybės ateities vizija „Lietuva 2050“ yra vienas iš trylikos Lietuvos Respublikos Vyriausybės portfelio strateginių projektų. Jos sukūrimas finansuojamas valstybės biudžeto lėšomis, kuriomis disponuoja Vyriausybės kanceliarija, ir Europos Sąjungos finansinės paramos lėšomis, skirtomis Vyriausybės strateginiam analizės centrui (STRATA). Remiantis 2023 m. rugpjūčio 30 d. projekto baigiamaja ataskaita, vizijai parengti išleista 540 670 Eur. Kadangi Lietuvos ateities vizija „Lietuva 2050” buvo kuriama bendrakūrybos principu, Valstybės pažangos tarybos nariai, bendrakūrėjai ir dalis ekspertų dirbo neatlygintinai.

Scenarijų rengimas yra vienas iš ateities įžvalgų rengimo etapų. Ateities įžvalgoms scenarijai reikalingi ne kaip tiksli ateities prognozė, kuri nėra įmanoma dėl pernelyg didelio neapibrėžtumo, o kaip galimų, kai kurių – ir tikėtinų – ateičių visuma. Galimi ateities scenarijai turi padėti sprendimų priėmėjams geriau pasirengti galimiems netikėtumams ir formuoti ateičiai atsparią politiką.

Plačiau apie scenarijus: Keturi galimi Lietuvos ateities scenarijai

2022 m. gruodį vykusioje viešojoje konsultacijoje su visuomene dalyvavo 396 respondentai. Vizijos rengėjai kvietė susipažinti su pirminiu Lietuvos ateities vizijos projektu ir išsakyti nuomonę dėl siūlomo šūkio bei penkių strateginių ambicijų 2050-iesiems. Strateginės ambicijos ir šūkis buvo koreguojami atsižvelgiant į konsultacijos metu gautus duomenis.

Visi viešosios konsultacijos metu gauti pasiūlymai ir atsakymai buvo susisteminti, išanalizuoti ir pateikti ataskaitoje. Šią ataskaitą kartu su jos rekomendacijomis nagrinėjo „Lietuva 2050“ rengimo ir Valstybės pažangos tarybos koordinacinė grupė.

Ataskaitą galite rasti čia: Viešosios konsultacijos dėl Lietuvos ateities vizijos ir strateginių ambicijų ataskaita

Taip pat atliktas papildomas „Spinter tyrimai“ kokybinis tyrimas (fokusuota konsultacija su tiksline grupe) siekiant išsiaiškinti šalies gyventojų nuomonę apie „Lietuva 2050“ viziją ir ambicijas.

Atsižvelgiant į komentarus, pakoreguotas Lietuvos ateities vizijos šūkis, daugiau dėmesio skirta švietimui,  kultūrai, demografijai. 2023 m. kovo 17 d. „Lietuva 2050“ tekstas buvo paskelbtas viešai. Dėl jo turinio 2023 m. kovą konsultuotasi su bendrakūrėjais, mokslininkais, Valstybės pažangos tarybos nariais – įvyko dar 3 vizijos teksto aptarimai.

Strateginės ambicijos nusako svarbiausias valstybės vystymosi kryptis, o jų pagrindu yra nustatomi reikiamų pokyčių kelrodžiai – esminės strateginės iniciatyvos. Į strateginių ambicijų formavimo procesą įsitraukė bendrakūrėjai, piliečiai ir ekspertai. Įvairiose kūrybinėse dirbtuvėse jie sugeneravo 383 ambicijas ir 50 vizijos pasiūlymų. Išlaikant piliečių pasiūlytą žodyną, iš surinktų duomenų bendrakūrybos būdu buvo suformuotas vizijos pasiūlymas ir strateginės ambicijos.

Lietuvos ateities viziją „Lietuva 2050“ daugiau nei metus rengė Valstybės pažangos taryba, ekspertai, viešojo sektoriaus, akademinės bendruomenės, nevyriausybinių organizacijų sektoriaus atstovai ir aktyvūs piliečiai. Šis dokumentas yra ilgų diskusijų, vertybinių nesutarimų ir galiausiai pasiekto konsensuso produktas, kurio turinio didžiąją dalį sudaro daugumai piliečių priimtini dalykai. Taip siekta parengti valstybės ateities viziją, kuri būtų aktuali jos piliečiams nepriklausomai nuo tuo metu valdžioje esančių politinių partijų ir brėžtų bendrą kryptį, kur link turėtų vystytis Lietuva.

Vizija bus įgyvendinama per Nacionalinį pažangos planą. Jos įgyvendinimą prižiūrės Valstybės pažangos taryba, Seimo Ateities komitetas ir Vyriausybė. Kad neprarastų aktualumo, vizija bus nuolat peržiūrima ir atnaujinama.

Vizijos sėkmė bus matuojama 28 pažangos stebėsenos rodikliais, kurie apibūdina ir atskleidžia visuomenės būklę, jos pokyčius ir kaitos tendencijas. Numatomos dvi tęstinių tyrimų iniciatyvos – Lietuvos ilgalaikis socialinis tyrimas bei Gimstamumo ir šeimos tyrimas. Jų rezultatai ne tik padėtų stebėti visuomenės pokytį, bet ir atskleistų, kokie procesai lemia kaitą visuomenėje. „Lietuva 2050“ įgyvendinimo pažangą matuojančių poveikio rodiklių stebėseną ir analizę atliks Vyriausybės strateginės analizės centras (STRATA).

Daugiau informacijos galite rasti vizijos dokumente, nuo 53 puslapio: Lietuvos ateities vizijos „Lietuva 2050“ stebėsena ir vertinimas