2022-10-19

Aptarti monumentaliosios dailės kūrinių išsaugojimo klausimai

Ministrės Pirmininkės Ingridos Šimonytės patarėjos kultūros klausimais dr. Gabrielės Žaidytės iniciatyva, Vyriausybės kanceliarijoje 2022 m. spalio 17 d. įvyko tarpinstitucinis pasitarimas, kuriame buvo aptartas kompleksiškas požiūris į monumentaliosios dailės kūrinių tyrimus, analizę, vertinimą, archyvavimą bei restauravimą ir skaitmeninimą. Tai temos, kuriuos pastaruoju metu sulaukė itin didelio visuomenės ir profesinės bendruomenės dėmesio bei diskusijų žiniasklaidoje.

Pasitarime dalyvavo Kultūros ministerijos, Valstybinės kultūros paveldo komisijos, Kultūros paveldo departamento, Lietuvos dailininkų sąjungos ir kitų suinteresuotų institucijų atstovai. Jo metu už kultūros paveldą atsakingų institucijų atstovai apžvelgė monumentaliosios dailės ir nekilnojamojo kultūros paveldo kūrinių, kurių yra daugelyje Lietuvos miestų ir miestelių, būklę. Diskutuota apie sieninės tapybos, freskos, vitražo, mozaikos, tekstilės, keramikos, metalo plastikos, medžio drožybos ir kitomis technikomis atliktų kūrinių reikšmę ir jų išsaugojimo galimybes bei iššūkius.

Lietuvos dailininkų sąjungos atstovai akcentavo, kad nepaisant meninės ir istorinės vertės, praeito amžiaus antrojoje pusėje sukurti  dailės kūriniai dažnai nuvertinami ir neįvardinami kaip saugotini Lietuvos kultūros paveldo objektai.

Pasitarimo dalyviai  pritarė, kad  būtina sukaupti, susisteminti, įvertinti, suskaitmeninti ir pagal galimybes restauruoti bei išsaugoti Lietuvos kultūrai reikšmingus monumentaliosios dailės bei kitų dailės žanrų meno kūrinius. Taip pat buvo pabrėžta, jog būtina suskaitmeninti ir tokiu būdu visuomenei pristatyti ir išsaugoti tuos kūrinius, kurių dėl objektyvių priežasčių ateičiai išsaugoti nebepavyks.

Lyderystė kuriant kilnojamojo bei nekilnojamo kultūros paveldo išsaugojimo mechanizmus bendru sutarimu buvo perduota Kultūros paveldo departamentui, kuris, bendradarbiaujant su Lietuvos dailininkų sąjunga, sukurs integralią sistemą, siekiant efektyviai tyrinėti, analizuoti, vertinti ir restauruoti bei archyvuoti praeito amžiaus antroje pusėje sukurtus monumentaliosios dailės bei kilnojamojo kultūros paveldo kūrinius, kurie privalo būti išsaugoti ateinančioms kartoms.