Bendra Baltijos valstybių deklaracija dėl „Rail Baltica“
Estija, Latvija ir Lietuva dar kartą patvirtina, kad „Rail Baltica“ yra bendras mūsų strateginis projektas ir svarbi Europos investicija į saugumą, karinį mobilumą, susisiekimą ir konkurencingumą. Visas projekto potencialas gali būti realizuotas tik užtikrinus nenutrūkstamą tarpvalstybinį geležinkelio ryšį, jungiantį Baltijos valstybes su likusia Europa. Pasikeitusi regiono saugumo aplinka, jos ekonominis poveikis ir smarkiai išaugusios investicijos į gynybą kuria didelį spaudimą rytinio flango valstybių biudžetams, o šioms valstybėms kartu tenka ir atsakomybė už Europos Sąjungos išorės sienos su agresoriumi saugumą.
Bendrai įsipareigojame užtikrinti, kad pagrindinė „Rail Baltica“ geležinkelio linija būtų pradėta eksploatuoti pagal kitą Europos Sąjungos daugiametę finansinę programą (DFP), kartu išlaikant siekį statybą tęsti kuo arčiau šiuo metu suderinto grafiko, nustatyto Komisijos įgyvendinimo sprendime (ES) 2025/1332. Siekiant šio tikslo, projekto partneriai laiku užsakys būtinąsias vieningas eksploatacines sistemas, nustatys jų statybos grafikus, investicijų prioritetus ir nacionalinius įsipareigojimus, kad galėtume kartu judėti į priekį. Procesas bus glaudžiai koordinuojamas su Europos Komisija ir Lenkijos Respublika, užtikrinant visišką suderinamumą dėl „Rail Baltica“ jungties, finansavimo mechanizmų, išsamių darbų planų ir bendrų įgyvendinimo terminų. Visa „Rail Baltica“ nauda negali būti realizuota atskirais nacionaliniais ruožais – ji gali būti pasiekta tik tada, kai geležinkelis veiks kaip integruotas tarpvalstybinis koridorius, atliekantis svarbų vaidmenį karinio mobilumo srityje.
Estija, Latvija ir Lietuva ir toliau įsipareigoja sėkmingai įgyvendinti „Rail Baltica“ projektą ir pabrėžia prognozuojamos ES paramos pagal kitą DFP svarbą. Siekdamos užtikrinti sėkmingą projekto įgyvendinimą, derybose dėl kitos ES DFP kartu sieksime užtikrinti ne mažesnį kaip 10 mlrd. eurų tikslinį finansavimą „Rail Baltica“ projektui Baltijos valstybėse, visų pirma skiriant tikslinį finansavimą pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę. Siekiant užtikrinti nenutrūkstamas statybas nuo 2026 m. iki kitos DFP pradžios, būtina laiku užsitikrinti tarpinį finansavimą ir per visą kitą DFP laikotarpį išlaikyti iki 85 proc. siekiantį ES bendrojo finansavimo lygį šiam strateginiam ES rytinės sienos projektui.
Toks susitarimas leis mums išlaikyti spartų statybos tempą, valdyti sąnaudas ir visapusiškai išnaudoti tarpvalstybinės infrastruktūros finansavimo galimybes pagal kitą daugiametę finansinę programą. Įgyvendinimo terminų suderinimas su kita DFP sudaro patikimą ir veiksmingą kelią užbaigti „Rail Baltica“, kartu užtikrinant veiksmingą Europos ir nacionalinio finansavimo pusiausvyrą.
Siekiant įgyvendinti pirmąjį „Rail Baltica“ pagrindinės linijos etapą, projekte būtina pasiekti reikšmingą sąnaudų sumažinimą. Šalys turėtų nuolat stebėti ir, jei įmanoma, koreguoti projekto techninius aspektus, kurie neturi įtakos sutartiesiems esminiams eksploatavimo reikalavimams, grindžiant sprendimus išsamiu visą gyvavimo ciklą apimančiu sąnaudų vertinimu. „Rail Baltica“ projektavimo gairėse ir toliau apibrėžiami bendri projekto parametrai, o tinkamai pagrįstais atvejais – ir laikantis su jomis suderintų pokyčių valdymo procedūrų – užtikrinamos nukrypimo galimybės, nepažeidžiant sąveikos visame koridoriuje. Trys Baltijos valstybės stengsis suderinti savo statybos, medžiagų ir darbo jėgos pajėgumus, siekdamos sumažinti infliacijos ir rinkos perkaitimo riziką. Trys Baltijos valstybės taip pat iš anksto susitars dėl bendrų standartų, kuriais teikiama pirmenybė tarpvalstybinių jungčių įgyvendinimui, o tai leis greičiau vykdyti darbus ir geriau valdyti sąnaudas.
Pabrėžiame, kad sėkmingam „Rail Baltica“ projekto įgyvendinimui reikalingas tiek glaudus regioninis bendradarbiavimas, tiek aiški nacionalinė atsakomybė. Kiekviena valstybė narė ir toliau bus atsakinga už savo įgyvendinimo ir finansavimo įsipareigojimų vykdymą, nesukurdama papildomų įsipareigojimų ar atsakomybės kitoms dalyvaujančioms valstybėms.
Atnaujinimo data: 2026-09-22
Taip pat skaitykite:
Premjeras: Kultūra turi galią išjudinti pokyčius
Vyriausybės vadovas: baltų vienybė – ne deklaracija, o stiprybės garantas