Lietuvos premjeras po susitikimo su M. Rutte: Lietuva ir toliau rodys lyderystę NATO
Darbo vizitu Briuselyje viešintis Ministras Pirmininkas Mindaugas Sinkevičius susitiko su NATO generaliniu sekretoriumi Marku Rutte ir aptarė Aljanso rytinio flango saugumą, Lietuvos gynybos stiprinimą, NATO atsaką į augančias hibridines grėsmes bei kitus aktualius klausimus.
Premjeras užtikrino, kad Lietuva ir toliau liks vadinamajame „5 procentų klube“. Hagos viršūnių susitikime NATO narės patvirtino naują tikslą: pagrindinėms gynybos išlaidoms skirti 3,5 proc. BVP ir dar 1,5 proc. BVP skirti su gynyba susijusiems projektams. Lietuva tiesioginėms gynybos investicijoms skiria 5,38 proc. BVP, įvertinus su gynyba susijusias investicijas Lietuva saugumui ir gynybai skiria 6–7 proc. BVP. Anot NATO Generalinio Sekretoriaus, neužtenka pasakyti, kad Lietuva vykdo savo įsipareigojimus – Lietuva kuria naują NATO standartą.
„Mūsų saugumas yra bendras, todėl ir atsakas turi būti kolektyvinis. NATO vienybė yra didžiausias mūsų strateginis pranašumas. Aljansas daro Lietuvą saugesnę, o Lietuva savo ruožtu stiprina Aljansą – ne tik skirdama rekordinį finansavimą gynybai, bet ir kurdama konkrečius pajėgumus, būtinus patikimam atgrasymui“, – sakė M. Sinkevičius.
Vokietijos brigados nuolatinis dislokavimas Lietuvoje iki 2027 m. išlieka vienu svarbiausių šalies prioritetų, o visos būtinos infrastruktūros sukūrimas vyksta pagal numatytą planą. Taip pat aptartas JAV karinių pajėgų buvimas Lietuvoje. M. Sinkevičius pabrėžė, kad ilgalaikis Vokietijos ir JAV įsitraukimas yra esminė patikimo atgrasymo rytiniame flange dalis.
„Mūsų tikslas – iki 2030 metų turėti visiškai sukomplektuotą nacionalinę diviziją, stiprią oro ir priešraketinę gynybą bei kitus NATO gynybos planams būtinus pajėgumus. Tačiau saugumas yra bendras Aljanso įsipareigojimas, todėl būtina, kad visos sąjungininkės kuo greičiau didintų pagrindines gynybos išlaidas“, – sakė M. Sinkevičius.
Premjeras pasveikino sprendimą pereiti nuo oro policijos prie oro gynybos misijos Baltijos šalyse. Pasak jo, tai svarbus žingsnis stiprinant gebėjimą greitai reaguoti į įvairaus pobūdžio grėsmes ir užtikrinti viso Aljanso teritorijos gynybą. Lietuva siekia didesnio NATO oro pajėgumų, oro erdvės stebėjimo ir valdymo priemonių, įskaitant AWACS, buvimo regione.
M. Sinkevičius pabrėžė, kad Rusijos hibridinės atakos turi būti vertinamos ne kaip pavieniai incidentai, o kaip tikslinga ir sisteminga veikla prieš NATO.
Susitikime aptarta saugumo padėtis Baltarusijoje, NATO branduolinio atgrasymo svarba, pažymėta būtinybė ir toliau remti Rusijos karo alinamą Ukrainą, taip pat kalbėta kitais regiono saugumo klausimais. Premjeras pabrėžė, kad Ukrainos saugumas yra neatsiejamas nuo Europos ir visos transatlantinės bendruomenės saugumo, todėl Lietuva ir toliau įsipareigoja karinei paramai skirti ne mažiau kaip 0,25 proc. BVP per metus.
M. Sinkevičius pristatė Lietuvos siekį užbaigti Konstitucijos pataisos procedūrą, kuri pašalintų likusius apribojimus visapusiškam Lietuvos dalyvavimui NATO kolektyvinės gynybos ir atgrasymo susitarimuose.
Atnaujinimo data: 2026-09-29
Taip pat skaitykite:
Premjero iniciatyva Lietuva jungiasi prie UNESCO pasaulinės ateities įžvalgų koalicijos
M. Sinkevičius po susitikimo su U. von der Leyen: Rytų flango saugumas turi tapti visos ES reikalu
Vyriausybės kultūros ir meno premijos: kviečiame siūlyti kandidatus
Premjeras: stipri finansų sistema prasideda nuo žmonių pasitikėjimo