BDAR
gdpr

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Naršydami toliau Jūs patvirtinsite savo sutikimą naudoti slapukus. Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.


Lietuvos stabilumo programoje – viešųjų finansų tvarumą ir stabilų skolos lygį užtikrinanti fiskalinė politika

Data

2022 04 27

Įvertinimas
0
4410_e2c7a2f5330ead22f7c551b78a6f5db4[1].jpg

Šiandien Vyriausybėje pritarta Finansų ministerijos parengtai Lietuvos stabilumo 2022 metų programai. 2022–2025 metais numatoma vykdyti viešųjų finansų tvarumą didinančią ir stabilų skolos lygį užtikrinančią fiskalinę politiką, tuo pačiu atsižvelgiant į didelį neapibrėžtumą ir poreikį 2022 metais imtis priemonių, švelninančių infliacijos pasekmes gyventojams ir verslui, taip pat padėti Ukrainos karo pabėgėliams.

„2020–2021 metais reikėjo imtis neatidėliotinų veiksmų dėl COVID-19 pandemijos sukeltų pasekmių, o šiais metais reaguojame į Rusijos karinių veiksmų Ukrainoje sukeltus iššūkius. Atsižvelgiant į tai ir į poreikį, esant dideliam neapibrėžtumui, viešuosius finansus planuoti su atsarga, Stabilumo programoje numatomas nuoseklus biudžeto deficito mažinimo kelias, užtikrinant skolos lygio stabilumą vidutiniu laikotarpiu ir prisidedant prie tvaraus ekonomikos augimo palaikymo“, – teigė finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Stabilumo programoje numatoma, kad šiemet valdžios sektoriaus deficitas sudarys 4,9 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), įvertinus 2022 metų kovo mėnesį pakeistame ir šiuo metu Vyriausybės Seimui pateiktame 2022 metų biudžeto įstatymo pakeitimo projekte numatytų pajamų iš išlaidų politikos priemonių poveikį valdžios sektoriaus finansams. Deficito padidėjimą, palyginti su 2022 metų biudžeto įstatyme patvirtintu 3,3 proc. BVP deficitu, iš esmės lemia naujos Vyriausybės siūlomos taikyti priemonės, susijusios su pagalba Lietuvos žmonėms ir verslui, kylant sparčiai kainoms (apie 845 mln. eurų), pagalba Ukrainos karo pabėgėliams (apie 380 mln. eurų), krašto apsaugos finansavimo didinimui (apie 300 mln. eurų).

Programoje pateiktos 2021–2024 metų valdžios sektoriaus finansų projekcijos numato nuoseklaus valdžios sektoriaus deficito mažinimo scenarijų, kuris lemtų skolos lygio stabilizavimą ties 43 proc. BVP riba 2023–2025 metais.

Rengiant projekcijas numatoma, kad nuo 2023 metų vėl bus pradėtos taikyti fiskalinės drausmės taisyklės, kurių taikymas 2020–2022 metais buvo sustabdytas dėl COVID–19 pandemijos sukeltų neigiamų padarinių ekonomikai ir viešiesiems finansams. Numatoma, kad valdžios sektoriaus deficitas 2023–2025 metais sudarys atitinkamai 2,4 proc. BVP, 1,3 proc. BVP ir 1 proc. BVP. Tokios valdžios sektoriaus balanso reikšmės atspindi Vyriausybės nuoseklų prioritetą vidutiniu laikotarpiu valdyti viešuosius finansus taip, kad būtų išlaikytas ilgalaikis finansų tvarumas.    

Šias fiskalinės politikos gaires įgyvendinti padės tęsiama biudžeto sistemos pertvarka, kurios tikslas – didinti valstybės biudžeto orientaciją į rezultatus, taip pat stiprinant vidutinės trukmės biudžeto planavimą, optimizuojant valstybės turto valdymą, ateityje imantis sprendimų dėl mokesčių politikos pokyčių, padedančių užtikrinti tvarius pajamų šaltinius ir kitų priemonių viešųjų finansų kokybei gerinti.

Valdžios sektoriaus skola 2021 metais sudarė 44,3 proc. BVP. Nepaisant padidėjusio skolinimosi 2022 metais numatomoms išlaidų politikos priemonėms poreikio, 2022 metais skola sumažės iki 43,3 proc. BVP. Valdžios sektoriaus skolos ir BVP santykio sumažėjimą iš esmės lems spartesnis nominalaus BVP augimas, palyginti su skolos nominaliu augimu. Numatoma, kad 2023 metais skolos ir BVP santykis šiek tiek padidės – iki 43,7 proc. BVP, o 2024–2025 metais stabilizuosis, sudarydamas apie 43 proc. BVP.

Lietuvos stabilumo programa yra Lietuvos vidutinio laikotarpio biudžeto sistemos dalis. Pagal Europos semestro procedūras, ji kiekvienais metais iki balandžio 30 dienos pateikiama Europos Komisijai (EK) ir Europos Tarybai. EK, įvertinusi Lietuvos stabilumo 2022 metų programos atitiktį Stabilumo ir augimo paktui (SAP), išvadas skelbs šių metų gegužę.

Lietuvos stabilumo 2022 metų programą rasite čia.

Papildoma informacija:

Stabilumo programa – tai dokumentas, kuriame pagal EK priimtinų veiksmų kodekse nustatytus reikalavimus pateikiama naujausia informacija apie šalyje vykdomą bei suplanuotą biudžeto politiką. Programa rengiama atsižvelgiant į Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo numatytą pareigą teikti informaciją apie fiskalinę politiką.

Lietuvos stabilumo 2022 metų programoje pateikiama informacija apie:

  • ekonomikos situaciją bei jos perspektyvas 2022–2025 metais;
  • vidutinio laikotarpio fiskalinės politikos gaires ir priemones joms įgyvendinti;
  • valdžios sektoriaus finansų padėtį 2021 metais ir 2022–2025 metų projektuojamus fiskalinius rodiklius (pajamas, išlaidas, balansą, skolą);
  • pajamų ir išlaidų politikos diskrecines priemones ir jų kiekybinį įvertinimą;
  • Valdžios sektoriaus finansus ir skolą vidutiniu laikotarpiu galinčias paveikti rizikas.