Nacionalinis dezinformacijos raštingumo egzaminas: per 3 tūkst. moksleivių pasitikrino gebėjimą atpažinti dezinformaciją internete
Jau antrą kartą surengtas Nacionalinis dezinformacijos raštingumo egzaminas sutelkė 3 249 moksleivius ir 263 klases iš visos Lietuvos. Egzamino nugalėtoja tapo Vilniaus jėzuitų gimnazijos 9C klasė, pademonstravusi geriausius žinių ir kritinio mąstymo rezultatus.
Iniciatyvą, skirtą 9–12 klasių moksleiviams, organizavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija kartu su analitiniu centru „Debunk.org“. Virtualaus renginio metu moksleiviai atliko praktines užduotis, reikalaujančias atskirti faktus nuo manipuliacijų, atpažinti dirbtinio intelekto (DI) generuotą turinį, suprasti socialinių tinklų algoritmų veikimą bei pastebėti reiškinį „slopaganda“ – masinį pigios DI propagandos platinimą.
„Šis egzaminas parodė, kad moksleiviai ne tik nori, bet ir geba kritiškai vertinti informacijos srautus, atpažinti sukčiavimo schemas ar dirbtinio intelekto klastotes. Ypač dėkojame mokytojams, kurie ugdo informacijai atsparią visuomenę“, – pažymėjo Vyriausybės kancleris Tomas Daukantas.
Prieš egzaminą moksleiviams skaitomoje paskaitoje ypatingas dėmesys skirtas šiuolaikiniams informaciniams iššūkiams. Paaiškinta, kad DI pokalbių robotai spėja labiausiai tikėtiną žodį, o ne tikrina faktus, todėl apie 15–38 proc. jų atsakymų gali būti netikslūs ar net melagingi. Paskaitoje taip pat akcentuota, kad priešiškos valstybės ir jų tarnybos vis dažniau taikosi į paauglius socialiniuose tinkluose ar žaidimuose, siūlydamos „lengvus pinigus“ už nedideles užduotis. Moksleiviams pateikti konkretaus elgesio žingsniai susidūrus su įtartinais pasiūlymais: kaip išsaugoti įrodymus ir laiku kreiptis pagalbos į suaugusiuosius ar atitinkamas valstybės institucijas.
Egzamino užduotys parengtos remiantis realiais pastarųjų metų pavyzdžiais ir šiuolaikinėmis informacinio saugumo grėsmėmis. Moksleiviai analizavo dirbtinio intelekto generuotą turinį bei giliąsias klastotes (deepfake), vertino naujienų šaltinių patikimumą. Daug dėmesio skirta ir socialinių tinklų („TikTok“, „X“, „Facebook“) algoritmų veikimui, „informacinių burbulų“ susidarymui bei masinės dirbtinio intelekto sukurtos propagandos atpažinimui.