BDAR
gdpr

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Naršydami toliau Jūs patvirtinsite savo sutikimą naudoti slapukus. Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.


„Naujos kartos Lietuva“ planas: papildomos investicijos – dar didesniam energetiniam ir kibernetiniam saugumui

Data

2022 12 07

Įvertinimas
0
4040_a5eea6acad6654fc5707f9d850b8775a.jpg

Finansų ministrė Gintarė Skaistė kartu su energetikos ministru Dainiumi Kreiviu pristatė papildytą „Naujos kartos Lietuva“ (NKL) plano projektą, kuriame numatomos papildomos apie 1 mlrd. eurų investicijos energetinei nepriklausomybei, atsinaujinantiems energijos ištekliams (AEI) ir kibernetiniam saugumui. NKL plano pakeitimas nuo šiandien, gruodžio 7 d., teikiamas viešosioms konsultacijoms e.pilietis platformoje.

„Poreikis papildyti „Naujos kartos Lietuva“ planą iškilo pasikeitus geopolitinei ir tarptautinei ekonominei situacijai. Šiuo metu didžiausias iššūkis yra energijos kainų spaudimas ir generacijos stygius. Seniai žinojome, jog Rusija yra nepatikimas partneris, tą dar kartą patvirtino agresorės manipuliacijos dujų rinka, todėl savo kelią link energetinės nepriklausomybės Lietuva pradėjo daug anksčiau nei likusi Europa. Tačiau procesas dar nėra užbaigtas – turime daugiau elektros iš atsinaujinančių išteklių gamintis Lietuvoje ir taip žmonėms garantuoti ne tik švarią energiją, bet ir mažesnes sąskaitas, – teigia finansų ministrė G. Skaistė. – Tuo pačiu šiame kontekste ypač svarbu ir kovoti su Rusijos skleidžiama dezinformacija Lietuvoje bei vykdomais išpuoliais skaitmeninėje erdvėje, todėl „Naujos kartos Lietuva“ planą atnaujiname daug dėmesio skirdami kibernetiniam saugumui“.

„Ypatingai noriu atkreipti dėmesį į numatytas priemones, skirtas energetinėms bendrijoms. Energetikos sektoriaus transformacija, jei vykdoma neplaningai, naudą neštų tiems, kas turi didžiausią ekonominę galią. Mūsų tikslas – kad sektoriaus transformacijos nauda pasiektu kiekvieną žmogų, ypatingai tuos, kurie patiria energetinį skurdą“, – pažymėjo energetikos ministras Dainius Kreivys.

Papildomos investicijos – prioritetinėms sritims

Papildytu NKL planu siekiama ambicingų tikslų, kuriems numatoma skirti virs 1 mlrd. eurų, pasinaudojant skolinimosi instrumento galimybe bei REPowerEU iniciatyvos lėšomis.

Daugiau tvariai pagamintos elektros energijos

Rusijos karas prieš Ukrainą iš esmės sutrikdė pasaulio energetikos sistemą. Kadangi vietinė elektros energijos generacija Lietuvoje užtikrina tik apie trečdalį šalies elektros energijos poreikio, Lietuva spartina investicijas į elektros energijos gamybą iš atsinaujinančių išteklių.

Jau kitąmet bus sukurtos papildomos subsidijos ir paskolos energetinėms bendrijoms, viešajam sektoriui ir verslui, kuriomis bus skatinamos investicijos į naujus elektros generacijos pajėgumus. Visa investicijų suma, įskaitant valstybės lėšas bei privačias, turėtų siekti 1 mlrd. Eur. Lietuvos mastu tai padės papildomai sugeneruoti 1 GW žaliosios elektros, taip pat sumažins energetinį skurdą, biudžeto išlaidas viešojo sektoriaus elektros sąskaitoms ir mažins elektros kainas verslui.  

Energetikos pokyčių modeliavimas

Atliktuose tyrimuose dėl perėjimo prie 100 proc. AEI nurodoma, kad AEI dalies augimas bendrame suvartojime iki 80-90 proc. nereikalauja pernelyg didelių investicijų ar naujų sprendimų, tačiau likę 10–20 proc. yra sudėtingiausi tiek techniniu, tiek investiciniu požiūriu. Todėl Lietuvai, siekiančiai kuo greičiau pilnai apsirūpinti elektra iš AEI, būtina atlikti detalią ir duomenimis grįstą modeliavimą, kuris numatytų tolimesnės AEI plėtros planus.

Parengtame Lietuvos energetikos sistemos modeliavime bus pateikti pasiūlymai, kaip Lietuvai kuo anksčiau tapti pilnai elektros energija apsirūpinančia valstybe ir pasiekti, kad Lietuvoje 100 proc. suvartojamos elektros energijos būtų pagaminama iš AEI.

Spartesnė pastatų renovacija

Numatomos 141,5 mln. mln. eurų papildomos investicijos 2023–2026 m. daugiabučių namų savininkams už pasiektą ne žemesnę nei B energinio naudingumo klasę atnaujintam daugiabučiui namui skiriant kompensaciją apmokėti 100 proc. projekto parengimo, statybos techninės priežiūros ir projekto administravimo išlaidas ir suteikto lengvatinio kredito palūkanoms, viršijančioms 3 proc.

Darnaus judumo fondo plėtra vandens transportui

Papildomai investuojami 9 mln. eurų į  Darnaus judumo fondo plėtrą, kurie skirti įgyvendinti pilotinę iniciatyvą, leisiančią plėtoti alternatyvų švaresnį ir pigesnį krovinių gabenimo būdą vidaus vandenimis, taip mažinant sunkiasvorių transporto priemonių taršą.

Investuotomis lėšomis numatoma įsigyti elektrinį laivą, baržą ir elektrinį kraną gabenti krovinius vidaus vandenimis su nuline emisija. Įgyvendinus pilotinį projektą numatoma toliau plėtoti šią veiklą privačiomis lėšomis.

Valstybės kibernetinio saugumo stiprinimas

Papildomomis 25 mln. EUR investicijomis bus sudarytos galimybės saugiai naudotis valstybės institucijų IT infrastruktūra, paslaugomis ir procesais. Taip pat bus skatinamas visuomenės švietimas, kompetencijų ugdymas, bendradarbiavimas su privačiu verslu.

Viešajame sektoriuje bus įdiegti skaitmeniniai sprendimai, kurie leis pažangiau valdyti informaciją apie kibernetinius incidentus ir el. nusikaltimus, sudarys sąlygas greitesnei kibernetinių incidentų ir el. nusikaltimų prevencijai, užkardymui ir tyrimui, skatins Lietuvos visuomenę kritiškiau vertinti kibernetinėje erdvėje kylančias rizikas, atvers kibernetinio saugumo stiprinimo, švietimo, inovacijų, viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimo potencialias vystymo kryptis.

Diskusijos su socialiniais-ekonominiais partneriais

NKL plano papildymo projektas, prieš pateikiant oficialiai Europos Komisijai (EK)  teikiamas viešosioms konsultacijoms iki sausio 7 d. Jos paskelbtos epilietis.lt  platformoje ir truks mėnesį. Be to, atskiros ministerijos jau organizavo arba dar organizuos detalesnes diskusijas dėl savo pasiūlytų naujų priemonių. Visus partnerius ir suinteresuotuosius kviečiame aktyviai dalyvauti ir teikti savo pasiūlymus.

Tikimasi, kad po diskusijų EK, plano papildymas gali būti patvirtintas 2023 m. gegužės mėn.

Išsamiau apie „Naujos kartos Lietuva“ planą.

Išsamiau apie žaliąją transformaciją „Naujos kartos Lietuva“ plane.

Finansų ir Energetikos ministerijų parengta informacija.