Pirmosios 100 Vyriausybės dienų: daugiau saugumo, rūpesčio šeimomis ir galimybių augti
Per pirmąsias šimtą dienų XXI-oji Vyriausybė kryptingai ėmėsi įgyvendinti kertinius įsipareigojimus: stiprinti visapusišką valstybės saugumą, šeimų gerovę ir mažinti labiausiai pažeidžiamų žmonių atskirtį.
„Pirmąsias šimtą dienų nuo pat pradžių vertinome ne kaip laiką įsibėgėjimui, o startą pokyčiams – darbams, kurie negali būti atidėliojami. Tiek dėl saugumo iššūkių regione, tiek būtinybės iš esmės imtis sričių, kurios pernelyg ilgai negavo deramo dėmesio – nuo šeimos politikos ir demografijos iki ekstremalioms situacijoms pasiruošusio energetikos tinklo. Dėmesio centre išlieka valstybės ir kiekvieno jos žmogaus saugumas – prioritetai, kurie atsispindi ir ką tik Vyriausybės patvirtintame valstybės biudžeto projekte“, – sako Ministras Pirmininkas Mindaugas Sinkevičius.
Valstybės saugumas ir visapusiškas atsparumas
Lietuva nuosekliai stiprina krašto apsaugą ir atsparumą grėsmėms – šį prioritetą pagrindžia ir gynybos finansavimas: kitąmet krašto apsaugai numatoma skirti ne mažiau 5 proc. BVP.
Šiuo finansavimu išskirtinis dėmesys teikiamas oro gynybai: diegiama Ukrainoje sukurta bandomoji „SkyFortress“ sistema, pasienyje diegiami akustiniai sensoriai, stiprinami oro erdvės stebėjimo pajėgumai moderniais mobiliaisiais radarais.
Lietuvos ir regiono saugumą taip pat stiprina užtikrintas dar vienos JAV karių rotacijos buvimas Lietuvoje.
Stiprinama valstybės sienos apsauga – inicijuojami teisiniai pakeitimai, kurie suteiktų pasieniečiams aiškesnius įgaliojimus reaguoti į išpuolius ir hibridines grėsmes. Taip pat numatoma peržiūrėti migracijos politikos įgyvendinimą, atsižvelgiant į nacionalinio saugumo interesus.
Saugi šalis – tai visapusiškai atspari valstybė ir krizėms pasirengę svarbiausi jos sektoriai. Todėl Lietuvos ligoninių atsparumui numatyta skirti 300 mln., kurie leis sukurti kokybišką dvigubos paskirties infrastruktūrą. Ji tarnaus žmonėms kasdien, o prireikus, padės nenutrūkstamai veikti ekstremaliomis sąlygomis.
Didinant atsparumą energetikoje, šį rudenį patvirtintas „Audrų paketas“. Iki 2030 m. miškingose vietovėse numatoma požeminiais kabeliais pakeisti apie 6 tūkst. km elektros linijų ir sustiprinti avarijų likvidavimo pajėgumus. Šie darbai svarbūs saugantis ne tik nuo išorės grėsmių, tačiau ir ekstremalių stichijų.
Šeimų gerovė ir socialinis saugumas
Vyriausybės parengtas beveik 770 mln. eurų vertės paramos šeimoms paketas apima priemones, skirtas padėti auginti vaikus ir derinti darbą su šeimos įsipareigojimais – įvairias jo naudas pajus visi vaikus auginantys tėvai.
Numatyta didinti vaiko priežiūros išmokas, skirti lėšų vaikų užimtumui ir pasirengimui mokyklai, palaipsniui plėsti nemokamą maitinimą 5–10 klasių mokiniams.
Mažinant elektros sąskaitų naštą, daugiau kaip 285 tūkst. pažeidžiamų elektros vartotojų sudaryta galimybė mokėti mažiau – pradėtas gyventojų informavimas ir perėjimas prie palankesnio visuomeninio elektros tiekimo tarifo, kuris šiuo metu yra 4 ct/kWh mažesnis už įprastą visuomeninio tiekimo tarifą. Šios priemonės padeda mažinti elektros išlaidas socialiai jautriausioms visuomenės grupėms – nepasiturintiems, asmenims su negalia ir šalpos pensijų gavėjams.
Ministro Pirmininko iniciatyva parengtas priemonių planas, skirtas užkirsti kelią seksualiniams nusikaltimams, geriau apsaugoti nepilnamečius ir mažinti pakartotinių nusikaltimų riziką – numatyta griežtinti atsakomybę, stiprinti vaikų apsaugą užtikrinančius reikalavimus, riboti įtariamųjų ir kaltinamųjų galimybes dirbti su vaikais, plėsti specializuotą pagalbą bei gydymą.
Konkurencinga ekonomika ir mažiau biurokratijos
Vyriausybės pateikti ir Seimo šį rudenį jau patvirtinti Investicijų ir Žemės įstatymų pakeitimai – pagalba mažinant administracines kliūtis investuotojams. Jie padės greičiau rasti tinkamus sklypus ir sudarys palankesnes sąlygas stambioms investicijoms bei naujų darbo vietų kūrimui.
Teisės aktų „auksavimas“ (angl. gold-plating) perkeliant ES teisę į nacionalinę teisinę sistemą vis dar yra vienas iš reikšmingų veiksnių, mažinančių Lietuvos konkurencingumą ir jos potencialą augti. Imtasi iniciatyvos patobulinti teisės aktus, sprendžiant šį reguliavimo iššūkį.
Vyriausybės darbo pradžioje pritarta ir Klaipėdos uosto pietinės dalies plėtrai, atveriančiai kelią planuojamoms rekordinėms apie 1,4 mlrd. eurų viešosioms ir privačioms investicijoms.
Vyriausybės sprendimu, ūkininkams numatyta 20 mln. eurų papildoma parama dėl išaugusių kuro ir trąšų kainų, o energetikos srityje sudaromos palankesnės sąlygos atsinaujinančios energijos projektams.
Ūkininkams mažinama ir administracinė našta – inicijuotas sklandesnis institucijų patikrų koordinavimas, kad šios vyktų vienu metu. Supaprastinami kai kurie paramos reikalavimai, paliksiantys ūkininkams daugiau laiko tiesioginiam darbui ūkiuose.
Dėmesys švietimui, sveikatai ir kultūrai
Į kompensuojamųjų vaistų sąrašą įtraukta 12 inovatyvių vaistų, skirtų onkologinėms, širdies ir kraujagyslių ligoms bei kitoms sveikatos problemoms gydyti. Jiems kompensuoti iki metų pabaigos skirta 13 mln. eurų.
Kauno krikščioniškuose gimdymo namuose išsaugota galimybė šeimoms gimdyti. Atsižvelgta į daugiau kaip 13 tūkst. surinktų parašų, kuriais prašoma išsaugoti šią šeimai ir kūdikiui palankią vietą.
Švietimo srityje tautinių mažumų mokyklų pradinukams lietuvių kalbos pamokų skaičius padidintas nuo penkių iki septynių per savaitę, mokytojams pradėjo veikti nemokama psichologinės ir teisinės pagalbos linija. Stiprinami ir lituanistikos centrai užsienyje – jiems numatoma kasmet skirti apie 1,3 mln. eurų, 53 proc. daugiau nei iki šiol.
Kultūros srityje siūlomi nauji sektoriaus finansavimo šaltiniai: kultūrą remiantys fiziniai asmenys galėtų pasinaudoti gyventojų pajamų mokesčio lengvata, o nacionalinės kultūros įstaigos turėtų palankesnes galimybes skolintis iš Nacionalinio plėtros banko ILTE.
Papildomi pinigai galėtų reikšmingai prisidėti prie kultūros sektoriaus plėtros, atlyginimų augimo, naujų darbo vietų sukūrimo.
Aplinka, būstas ir susisiekimas
Reaguodama į išaugusias kuro kainas, Vyriausybė ėmėsi iniciatyvos suteikti gyventojams pigesnes kelionių alternatyvas. Nuo spalio iki metų pabaigos taikoma 50% nuolaida vietinio susisiekimo traukinių bilietams, o nuo kito mėnesio iki metų pabaigos numatoma tokio pat dydžio nuolaidą taikyti tolimojo susisiekimo autobusų bilietams.
Aktyviai tęsiamas ir kelių, tiltų ir viadukų atnaujinimas visoje Lietuvoje.
Pasirašytas susitarimas su Europos Komisija dėl Socialinio klimato fondo lėšų panaudojimo – iki 2032 m. pabaigos būsto renovacijai, švaresniam transportui, energijos efektyvumui didinti numatyta investuoti apie 884 mln. eurų. Pažeidžiamiems namų ūkiams bus kompensuojama 50–85 proc. energinį efektyvumą didinančių būsto atnaujinimo darbų išlaidų.
Vyriausybė taip pat pritarė pataisoms, kurios suteiktų daugiau galimybių nekilnojamojo turto savininkams steigti bendrijas ir savarankiškai valdyti bendrojo naudojimo objektus, efektyviau prižiūrėti pastatus ir organizuoti jų atnaujinimą.
Tarptautinės partnerystės ir parama Ukrainai
Lietuva stiprina strategines partnerystes su sąjungininkais, ypatingai aktualias saugumo ir ekonomikos klausimais. Pasirašytas susitarimas su JAV dėl bendradarbiavimo kritinių mineralų srityje, tęsiami spartūs darbai rengiantis Vokietijos brigados dislokavimui Lietuvoje.
Aktyviai tęsiamas ir pasirengimas Lietuvos pirmininkavimui Europos Sąjungos Tarybai kitų metų pirmąjį pusmetį, Lietuva taip pat išlieka viena aktyviausių Ukrainos rėmėjų ir telkia partnerius stiprinant spaudimą agresorei Rusijai.
Lietuvos iniciatyva pavyko pasiekti reikšmingą sprendimą ES lygmeniu – individualios sankcijos Rusijai pratęstos 3 metams taip sustiprinant ES sankcijų režimo tęstinumą ir stabilumą. Lietuva taip pat sugriežtino tranzitu gabenamu grūdų iš Rusijos ir Baltarusijos kontrolę – iki šiol tikrinta tik pašarinių, tačiau ne maistinių grūdų kilmė.
Atnaujinimo data: 2026-10-21
Taip pat skaitykite:
Ilgalaikės JAV investicijos Lietuvoje – pasitikėjimo šalimi ženklas
Premjeras pasveikino naująjį Rumunijos Vyriausybės vadovą
Su CERN Tarybos pirmininku susitikęs Premjeras: visateisė narystė – strateginis Lietuvos tikslas
Ministras Pirmininkas po susitikimo su LLRI vadove: valstybei reikia greičio ir efektyvumo