BDAR
gdpr

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Naršydami toliau Jūs patvirtinsite savo sutikimą naudoti slapukus. Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.


Premjerė: Holokaustą menantys žodžiai „niekada daugiau“ turi tapti oru, kuriuo kvėpuojame kasdien

Data

2022 09 23

Įvertinimas
0
LRVK20220923-43.jpg

Rugsėjo 23-ąją, Lietuvos žydų genocido atminimo dieną, Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė lankėsi Holokausto Lietuvoje aukų pagerbimui skirtuose renginiuose Rūdninkų skvere ir Paneriuose.

Po „Atminties kelio“ eisenos premjerė I. Šimonytė dalyvavo Lietuvos žydų genocido aukų atminimui skirtoje ceremonijoje Panerių memoriale.

„Šiandien kaip ir kasmet susirenkame Aukštųjų Panerių pušyne, prisimindami didžiausią 20-ojo amžiaus tragediją. Tai vieta, kur lankantis neišvengiamai persmelkia skausmas ir begalinė širdgėla. Paneriai – tai skausmingas mirties vardo aidas. Tegaliu įsivaizduoti, kaip skaudu čia ateiti Holokaustą išgyvenusiems, Paneriuose nužudytųjų artimiesiems.

Galime tik pasvajoti, kaip gyventume šiandien, kokia Lietuva būtų buvusi, jei ne brutali neapykanta, apakinusi taip, kad nekaltų žmonių gyvybės nieko nebereiškė. Šoa be pasigailėjimo sunaikino viską – žmones, jų svajones, talentus, santykius, ir tai nutiko dangstantis sąmokslo teorijomis, absurdiškais išvedžiojimais ir kitoniškumo baime. Į šipulius subyrėjo ne tik mūsų valstybė, tauta, bet ir mūsų žmonių likimai. Čia sunaikinta kone visa Lietuvos Jeruzalė“, – savo kalboje sakė premjerė I. Šimonytė.

Iki šiol tikėjome, kad tai buvo skaudžiausios praeities klaidos, beprotystės laikai, neturintys nieko bendro su dabartimi, sakė Vyriausybės vadovė, tačiau vasario 24 dieną prasidėjusi Rusijos invazija į Ukrainą, žiaurumai Bučoje, Borodiankoje, Irpinėje, Mariupolyje, Iziume leido skaudžiai įsitikinti, kad neapykanta ir žiaurumas niekur nedingsta savaime.

Pasak premjerės, tai prikišamai parodo, kaip svarbu ne tik kartoti žodžius „niekada daugiau“, bet ir nuoširdžiai tikėti, pasiekti, kad tai būtų ne tik žodžiai, o oras, kuriuo kvėpuojame kasdien.

„Tikiu, kad istorijos pamokas mes mokomės kasdien. Ir vis geriau suprantame, kad mūsų visų pareiga – siekti, kad pasaulis išgirstų nukentėjusiųjų skausmą, kad tiesa daugiau niekada nebūtų slepiama ir visada, net ir sunkiausiomis valandomis, rastų kelią į mūsų širdis ir ten pasiliktų amžiams. Tvirtai tikiu, kad mes visi kartu padarysime viską, saugodami bendrąsias žmonijos vertybes, puoselėdami unikalų litvakų paveldą ir ugdydami jaunąją kartą humanizmo dvasia.

Jeigu taip bus, čia gulintieji ilsėsis ramybėje“, – sakė Ministrė Pirmininkė.