2022-03-03

Premjerė: sudėtingiausiose situacijoje mokslo ir mokslininkų svarba tik didėja

Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė dalyvavo 2021 metų Lietuvos mokslo premijų įteikimo renginyje, kuris vyko Lietuvos mokslų akademijos Didžiojoje salėje.

„Jau kurį laiką turime puikią progą įsitikinti, kad pasaulio tvarka, prie kurios buvome pripratę,  gali būti lengvai sugriauta. Tiek kokios nors pandemijos, tiek dar baisesnio – neapykantos ir naikinimo viruso. Dar kartą pamatėme, kad mokslas ir jo pasiekimai gali būti panaudoti tiek vaistams ir vakcinoms kurti, tiek masinio naikinimo ginkluotei tobulinti. Tai tikrai nėra priekaištas mokslui ar kritiniam mąstymui. Priešingai, vis labiau įsitikiname, kaip svarbu ugdyti ir puoselėti racionalumą.  Tą padaryti realu tik tada, kai šiame procese aktyviai dalyvaus pati mokslininkų bendruomenė. Nėra abejonės, kad mokslo žmonių balsas šiais neramiais laikais turi skambėti kur kas garsiau“, – sako premjerė.

Ministrė Pirmininkė pabrėžė, kad Vyriausybės programoje skiriama daug dėmesio mokslui. Norima sukurti gyvybingą inovacijų ekosistemą mokslo centruose, sutelkti išteklius prioritetinėse mokslo ir ekonomikos srityse, taip pat skatinti universitetų, mokslo institutų bei politinius sprendimus priimančių žmonių bendradarbiavimą. Vyriausybė supranta, kaip svarbu tyrėjams sudaryti kuo palankesnes sąlygas vykdyti mokslo tyrimus, stiprinti humanitarinių bei socialinių mokslų vaidmenį. Keliami labai ambicingi tikslai žengiant žaliuoju kursu.

„Labai apmaudu, kai aplinkybės riboja galimybes, kai tenka gyventi nuolatinės turbulencijos sąlygomis. Tačiau būtent sudėtingiausiose situacijoje mokslo ir mokslininkų svarba tik didėja. Pasak rašytojo George’o  Orwello, masinės beprotybės laikais siekiant išsaugoti žmonijos palikimą svarbiausia išlaikyti sveiką protą. Kaip matome, tai nėra paprastas dalykas. Dar kartą noriu pasidžiaugti galimybe kreiptis į tokią garbingą draugiją ir palinkėti visiems mokslininkams, kuriems šiandien teikiami apdovanojimai, neblėstančio smalsumo, noro kelti klausimus ir tikėti, kad neįmanomas ribas galima vis stipriau stumti į šoną“, – kalbėjo premjerė.  

Humanitarinių ir socialinių mokslų srityse premijos skirtos Tomui Baleženčiui už darbų ciklą „Daugiakriteriniai metodai integruotam efektyvumo vertinimui ir ekonominių sprendimų priėmimui“ ir Dariui Baronui už darbų ciklą „Krikščionybės Lietuvoje tyrimai: politiniai, socialiniai ir kultūros istorijos pjūviai (1009–1795)“.

Fizinių mokslų srityje įvertinti Tomas Čeponis, Eugenijus Gaubas ir Juozas Vidmantis Vaitkus už darbų ciklą „Didelių įtėkių poveikių medžiagai tyrimai radiacijos dozimetrijai ir spindulinių technologijų kūrimui“. Ciklas skirtas esminiams procesams nagrinėti skvarbiųjų spinduliuočių ir detektorių medžiagų sąveikos reiškiniuose.

Taip pat apdovanotas Petras Rimantas Venskutonis už darbų ciklą „Funkcinės maisto medžiagos: inovatyvios jų gamybos technologijos, nauji produktai ir pritaikymas maisto saugai bei sveikumui“.

Biomedicinos ir žemės ūkio mokslų srityje premija įvertintas Vaidučio Kučinsko, Eglės Preikšaitienės, Laimos Ambrozaitytės, Loretos Cimbalistienės, Algirdo Utkaus darbų ciklas „Genomo persitvarkymai esant įgimtiems centrinės nervų sistemos raidos sutrikimams: kilmė, genominiai mechanizmai, funkcinės ir klinikinės pasekmės“.

Dar viena Biomedicinos ir žemės ūkio mokslų srities premija skirta Jurgitai Skiecevičienei, Laimui Virginijui Jonaičiui, Gediminui Kiudeliui ir Juozui Kupčinskui už darbų ciklą „Navikinės ir uždegiminės virškinimo sistemos ligos: nauji molekuliniai biožymenys, klinikiniai-epidemiologiniai aspektai, šiuolaikiniai gydymo metodai“.

Technologijos mokslų srityje Lietuvos mokslo premija skirta Gintautui Dzemydai ir Olgai Kurasovai už darbų ciklą „Nuo duomenų mokslo link dirbtinio intelekto technologijų“.

Nuo 1993 m. kasmet  skiriamos ne daugiau kaip 7 Lietuvos mokslo premijos. Lietuvos mokslo premija yra 780 bazinių socialinių išmokų dydžių –  32 tūkst. 760 eurų.