BDAR
gdpr

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Naršydami toliau Jūs patvirtinsite savo sutikimą naudoti slapukus. Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.


Premjerė sveikina partijų susitarimą dėl gynybos: tai – susitelkimas dėl valstybės saugumo, kuris rūpi mums visiems

Data

2022 07 15

Įvertinimas
2
LRVK20220715-9.jpg

Penktadienį Lietuvos politinių partijų atstovams pasirašius nacionalinį susitarimą dėl šalies gynybos stiprinimo, Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė sveikina Rusijos karinės agresijos Ukrainoje akivaizdoje parodytą gebėjimą dirbti vieningai ir susitarti dėl valstybei svarbių tikslų. 

„Dar visai neseniai diskusijoms, ar išties reikia didesnio finansavimo nacionaliniam saugumui, laiko skirdavome gerokai daugiau. Žinoma, taip yra dėl aplinkybių, kurios yra nepalankios ir grėsmingos, tačiau vis dėlto džiugu, kad visi suprantame, kur yra diskusijos, esančios tik politiniu fonu, o kur yra valstybei svarbiausi dalykai. Noriu padėkoti visiems bendraautoriams, nes šis susitarimas – ne kurios nors atskiros partijos įsipareigojimas ar asmeninė autorystė, o bendro ir produktyvaus darbo rezultatas. Neabejoju, kad Tėvynės labui šį susitarimą įgyvendinsime“, – prieš susitarimo pasirašymą Seime sakė premjerė I. Šimonytė, iškėlusi tokio susitarimo siūlymą. 

Beveik visų parlamentinių partijų pasirašytame dokumente numatoma siekti nacionalinio saugumo tikslų trijose pagrindinėse kryptyse: Lietuvos kariuomenės stiprinimo, tarptautinių saugumo ir gynybos garantijų stiprinimo bei valstybės pasirengimo ginkluotai gynybai ir atsakui į hibridines atakas didinimo. 

„Negaliu sutikti, kad konsensuso politikos Lietuvoje nėra – nepaisant visų karštų diskusijų, kurias turime parlamento kasdienybėje dėl atskirų klausimų ir priemonių, vis dėlto dėl esminių dalykų sutarimo turime tiek, jog kai kurios kitos šalys mums galėtų jo pavydėti“, – savo kalboje pridūrė premjerė. 

Nacionalinis susitarimas galios iki 2030 metų. Dokumentą penktadienį pasirašė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“, Liberalų sąjūdžio, Laisvės partijos, Lietuvos socialdemokratų partijos, Lietuvos regionų partijos, Darbo partijos, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-krikščioniškų šeimų sąjungos atstovai.