BDAR
gdpr

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Naršydami toliau Jūs patvirtinsite savo sutikimą naudoti slapukus. Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.


Premjerė: transatlantinė partnerystė gali lemti, kokiame pasaulyje gyvensime – taikos ar karų virtinės, klestėjimo ar destrukcijos

Data

2022 09 27

Įvertinimas
1
2940781_0e98d69579f1129d6a7e0715d137b997.jpg

Ministrei Pirmininkei Ingridai Šimonytei drauge su Latvijos, Estijos ir Lenkijos Vyriausybių vadovais Krišjaniu Kariniu, Kaja Kallas ir Mateuszu Morawieckiu antradienį oficialiai skirtas Europos politikos analizės centro (CEPA) Transatlantinės lyderystės apdovanojimas už tvirtą paramą Ukrainai ir išskirtinį indėlį stiprinant transatlantinę partnerystę. Nuotolinėje sveikinimo kalboje CEPA konferencijoje premjerė I. Šimonytė pažymėjo, jog tvirta transatlantinė partnerystė gali lemti, kokiame pasaulyje gyvensime – taikos ar karų virtinės, klestėjimo ar destrukcijos, taisyklėmis grįstos tarptautinės tvarkos ar grobuoniško chaoso.

Pasak Lietuvos Vyriausybės vadovės, Lietuvai, Europai, Jungtinėms Valstijoms ir pasaulio ateičiai nėra svarbesnės partnerystės už transatlantinę, o jos saugumo struktūros ateitį lems Rusijos karo prieš Ukrainą baigtis.

„Viliuosi, iš tiesų – tikiu, kad su mūsų parama ją nulems Ukrainos pergalė. Nes tik tuo atveju, jei, tiksliau, kai Ukraina laimės, turėsime galimybę užtikrinti tvarią taiką Europoje ir pasaulyje. Nuolaidžiavimas ir politikos „pirmiausia – Rusija“ palaikymas ilgą laiką žadino agresoriaus apetitą. Ukraina privertė agresorių springti, tačiau jis toli gražu nenugalėtas. Ukraina vis dar puolama. Nuolatinio bombardavimo baimė ir jo realybė vis dar kausto Ukrainą. Rusija vis dar okupavusi šimtus šalies miestų“, – sakė Ministrė Pirmininkė I. Šimonytė.

Premjerė sakė besididžiuojanti, kad Lietuvos žmonės netruko padėti Ukrainai ir daugiau nei pusė šalies gyventojų vienaip ar kitaip prisidėjo prie paramos: apgyvendino, aukojo pinigų, dirbo savanoriais, netgi padėjo nupirkti garsųjį Bayraktar Ukrainos kariuomenei. Šiandien Lietuva – viena daugiausiai Ukrainai aukojančių šalių, skaičiuojant paramą, tenkančią vienam gyventojui. Premjerė patikino, jog Vyriausybė ir toliau pasiryžusi padėti Ukrainai.

„Mes galime ir privalome dar labiau pasistengti. Turime teikti daugiau sunkiosios ginkluotės ir tai daryti dar operatyviau. Privalome išlaikyti vienybę ir atlaikyti žiemą, kuri žmonėms ir valdžiai sukels iššūkių, tačiau toli gražu ne tokių nepakeliamų ir pavojingų gyvybei, kokius patiria ukrainiečiai, kovojantys už savo šalį ir už mus visus. Galiausiai, kai Rusija bus nugalėta mūšio lauke, turime užtikrinti, kad visi, atsakingi už šį karą, karo nusikaltimus ir ukrainiečių genocidą, būtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn. O kai laimės Ukraina, reikės vėl susivienyti ir padėti jai atkurti kiekvieną šalies centimetrą. Ir tai padaryti kuo geriau.

Mums turi pasisekti todėl, kad kito kelio nėra. Ir todėl, kad esame stiprūs, nes mus sieja bendros vertybės, vienybė, mūsų transatlantinis ryšys“, – sakė premjerė.

Ankstesniais metais CEPA Transatlantinės lyderystės apdovanojimą yra gavę NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas (2021 m.) – už indėlį stiprinant transatlantinį saugumą, o taip pat Jungtinių Amerikos Valstijų senatoriai Robas Portmanas ir Chrisas Murphy (2020 m.) – už pastangas atremiant priešišką Rusijos veikimą.

Visa Ministrės Pirmininkės kalba kasmetiniame CEPA forume lietuvių ir anglų kalbomis.