Pritarta biokuro kainų suvaldymo priemonių paketui
Energetikos ministerija siūlo didinti biokuro pasiūlą ir taip mažinti kainų šuolių riziką artėjantį šildymo sezoną. Artimiausias tikslas – iki šalčiausių sausio ir vasario mėnesių rinkai papildomai pateikti iki 125 tūkst. kubinių metrų biokuro. Vyriausybė trečiadienį pasitarime pritarė pasiūlytam priemonių paketui ir iki gruodžio 1 d. pavedė atsakingoms ministerijoms ir institucijoms grįžti su sprendimais.
Papildomą pasiūlą numatoma užtikrinti didinant miško kirtimo liekanų kiekį rinkoje, sudarant geresnes sąlygas pigesnio biokuro importui iš kitų Europos Sąjungos šalių, skatinant ilgalaikes pirkimo sutartis ir organizuojant tikslinius žaliavos aukcionus bei kitas priemones.
„Biokuro kainų augimo nesustabdysime vien raginimais – rinkai reikia daugiau žaliavos. Todėl mūsų planas konkretus: daugiau miško kirtimo atliekų iš Lietuvos miškų, geresnės sąlygos pigesniam importui iš ES šalių ir daugiau kuro, nupirkto dar iki šalčių. Padidinę pasiūlą galime sumažinti kainų šuolių riziką ir spaudimą gyventojų šildymo sąskaitoms“, – sako energetikos ministras Lukas Savickas.
Priemonės bus įgyvendinamos drauge su Aplinkos ministerija, Valstybine energetikos reguliavimo taryba (VERT), Valstybinių miškų urėdija (VMU), „BALTPOOL“ ir kitais rinkos dalyviais.
Penki būdai pasiūlai padidinti
Praėjusią žiemą biokuro suvartojimas išaugo 4,8 proc., o 88 proc. šio prieaugio teko šaltiems sausio ir vasario mėnesiams. Todėl iki šių mėnesių rinkoje siekiama užtikrinti papildomą kiekį, atitinkantį praėjusią žiemą fiksuotą poreikio prieaugį.
Numatomos pagrindinės priemonės:
- Daugiau miško kirtimo liekanų iš valstybinių miškų. VMU ir privatūs savininkai valdo panašų miškų plotą, tačiau VMU rinkai pateikia apie 350 tūkst. kietmetrių kirtimo liekanų, o privatūs savininkai – apie 640 tūkst. Aplinkos ministerijai pavesta įgalioti VMU patiekti didesnį kiekį medienos į rinką. Papildomas kiekis galėtų siekti 300–500 tūkst. kietmetrių per metus.
- Geresnės sąlygos importui iš ES šalių. Pavyzdžiui, Latvijoje biokuras kainuoja apie 27,50 Eur/MWh, o žiemos sandoriai Vilniaus regione sudaromi maždaug po 34,50 Eur/MWh. Siūloma suvienodinti sąlygas biokuro tiekimui iš visų ES šalių, taip didinant konkurenciją.
- Daugiau ilgalaikių sandorių. Šilumos gamintojai bus skatinami bent pusę biokuro poreikio užsitikrinti iš anksto. Tai mažintų priklausomybę nuo žiemą svyruojančių trumpalaikės rinkos kainų. Be to, planuojama sudaryti galimybes mažesniems biokuro tiekėjams taip pat dalyvauti ilgalaikių sandorių bei rezervinio biokuro sandoriuose, ko iki šiol jie daryti negalėjo.
- Tikslinis „BALTPOOL“ aukcionas. Siūloma organizuoti aukcioną papildomam žaliavos kiekiui, kuris būtų skirtas biokuro gamybai. Esminė sąlyga – aukcione turi atsirasti naujas kiekis, o ne iš kitų pardavimo kanalų perkelta pasiūla.
- Šilumos tiekėjai galės gaminti biokurą. Šilumos tiekėjams bus sudarytos sąlygos patiems pasigaminti biokurą naudojant turimus ar įsigyjamus technologinius pajėgumus, užtikrinant tokios veiklos ekonominį pagrįstumą ir nustatant saugiklius, skirtus rizikoms, susijusioms su biokuro įsigijimu iš susijusių įmonių, valdyti.
- Garantinis biokuro tiekimas. Bus vertinama galimybė Lietuvoje įsteigti visuomeninį biokuro tiekėją, užtikrinantį biokuro rezervo sukaupimą ir tiekimą šilumos gamintojams. Biokuras tapo strateginės svarbos energijos ištekliumi, aprūpinančiu šiluma didžiąją dalį Lietuvos namų ūkių, tačiau priešingai nei elektros ir dujų tiekime, garantinio tiekimo iki šiol nebuvo.
Vertinama, kad užtikrinus reikiamą papildomą kiekį labai šaltą žiemą galimas biokuro kainos šuolis galėtų būti sumažintas maždaug perpus – nuo 10 iki maždaug 5 Eur/MWh.
Be to, Energetikos ministerija papildomai skatins gyventojus ir šilumos tiekėjus išnaudoti dvinarę kainą. Ši priemonė, ministerijos vertinimu, gali subalansuoti išlaidas ir sumažinti kainų šoką žiemos sezono metu bei yra nepakankamai išnaudojama.
Ilgalaikis tikslas – biokurą atpiginti maždaug ketvirtadaliu
Nuo 2027 m. siekiama suformuoti apie 800 GWh, arba maždaug 400 tūkst. kubinių metrų, papildomos pigesnės biokuro žaliavos pasiūlos. Tai leistų dalį brangios malkinės medienos pakeisti pigesnėmis miško kirtimo liekanomis ir importuojamu biokuru.
Šį kiekį numatoma užtikrinti didinant importą iš kitų ES šalių, plečiant VMU pateikiamų miško kirtimo liekanų apimtį ir skatinant investicijas į biokuro gamybą.
Biokuras – beveik 60 proc. brangesnis nei prieš metus
Biokuras šiuo metu kainuoja apie 27 Eur/MWh – beveik 60 proc. daugiau nei prieš metus. Ateinančiam šildymo sezonui sudarytų ilgalaikių sandorių vidutinė kaina siekia 29,85 Eur/MWh ir yra apie 46 proc. didesnė nei tuo pačiu metu pernai.
Ilgalaikiais sandoriais užsitikrinta tik apie 20 proc. prognozuojamo sezono poreikio – mažiausia dalis per pastaruosius penkerius metus. Todėl didžioji biokuro dalis gali būti perkama trumpalaikėje rinkoje jau žiemą, kai kainos ypač jautrios oro sąlygoms ir paklausos pokyčiams.
Brangsta ir pati žaliava. VMU aukcionuose malkinės medienos kaina antrajam šių metų pusmečiui pasiekė 52,03 Eur už kietmetrį, o miško kirtimo liekanų – 40,42 Eur už kietmetrį. Bendrą biokuro kainų lygį šiuo metu daugiausia lemia brangiausia naudojama žaliava – malkinė mediena.