Viešoji diskusija: regionų politika

Antrosios viešosios nacionalinės konsultacijos šiandien vyko dėl Vyriausybės programos įgyvendinimo darbų ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano tema „Regionų politika“

„Savivalda susiduria su finansiniais iššūkiais tiek dėl neoptimalaus funkcijų pasidalinimo tarp centrinės ir vietos valdžios, tiek dėl finansinio savarankiškumo stygiaus. Dėl to savo iniciatyvomis ketiname sudaryti paskatas savivaldybėms siekti efektyvumo ir taupyti lėšas, įvertinus savivaldybių pajamų surinkimą ir savarankiškų pajamų šaltinius. Taip pat pateiksime pasiūlymus, kaip išplėsti mokesčių, kuriuos savivaldybės galėtų administruoti savarankiškai, dalį“, – pažymėjo finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Savivaldybių finansinio savarankiškumo didinimas. Problematika:

• Galimai neoptimalus ir neefektyvus funkcijų pasidalinimas tarp centrinės ir vietos valdžios.
• Santykinai maža savarankiškų pajamų dalis savivaldos biudžete.
• Nevienoda paslaugų teikimo apimtis bei kokybė tarp savivaldybių.
• Savivaldybių skolinimosi galimybių ir lankstumo didinimo derinimas su bendru valstybės skolinimosi tvarumu.

„Lietuvoje pastaraisiais metais daug dėmesio buvo skiriama centralizuotai regioninei politikai, kurią lėmė Europos Sąjungos finansavimo instrumentai ir taisyklės. Rezultatai galėtų džiuginti – sparčiai mažėjo Lietuvos atotrūkis nuo Europos Sąjungos vidurkio pagal ekonominį išsivystymą, tačiau susiduriame su didėjančiu atotrūkiu  šalies viduje. Tai kelia nemažai problemų efektyviam sukurtos infrastruktūros panaudojimui, paslaugų teikimui, jų kokybei ir prieinamumui, didmiesčių augimo ir  koncentracijos sukeliamų problemų sprendimui. Mūsų siūlomos reformos esmė – darnus ir koordinuotas regionų politiką koordinuojančių institucijų bendradarbiavimas, vadovaujant ne Vidaus reikalų ministerijai, kaip buvo iki šiol, o tiesiogiai Vyriausybei ir - kas ne mažiau svarbu – daugiau atsakomybės ir savarankiškumo regionams, inicijuojant ir įgyvendinant vietos pokyčius, suteikiant jiems būtiną pagalbą, diegiant pažangius metodus ir įrankius bei stiprinant žmogiškųjų potencialą“,  - sako vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

Situacija ir prielaidos:

• Fragmentiškas ir nacionaliniu lygiu menkai koordinuojamas regioninės politikos įgyvendinimas.
• Regioninės politikos „savininko“ nebuvimas, dažnai asocijuojant visą politiką su nedidele dalimi uždavinių ir veiksmų, priskirtų VRM kompetencijai.

Išsivysčiusios šalys akcentuoja vietos lygmens įgalinimo svarbą ir į vietos sąlygas bei specifiškumą atliepiančią plėtrą.

Reformos esmė:

1. Tarpinstitucinės veiklos koordinavimas Vyriausybės lygiu;

Regioninė politika yra horizontali, daugelį sektorių apimanti, politika. Kalbant apie regioninę politiką turime akcentuoti, kad didelė dalis regioninei politikai svarbių sprendimų bus priimami ir kitų ministerijų. Atsižvelgiant į tai, yra svarbu, kad regioninis, į vietos plėtrą orientuotas požiūris, būtų ir kitų ministerijų darbotvarkės dalimi svarstant įvairių sričių reformų klausimus.

Todėl regioninės politikos horizontalumas yra akcentuojamas Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plane, jos svarbą pabrėžia ir tai, kad koordinavimo klausimai tapo Ministrės Pirmininkės projektų portfelio dalimi. Tikimės, kad regioninės politikos klausimų iškėlimas į aukščiausią lygmenį padės spręsti atskirų sričių koordinavimo klausimus ir paskatinti valstybės institucijų bendradarbiavimą bei įgalins regionus ir savivaldybes spręsti joms aktualius klausimus. Nes tik atskirų sričių politikų regioninių dedamųjų  suderinamumas – švietimo, sveikatos priežiūros, susisiekimo, kaimo plėtros, aplinkos apsaugos, užimtumo, investicijų skatinimo ir kitų – sudaro prielaidas pasiekti norimą rezultatą.

2. Decentralizacija;

• Funkcijų priskyrimas – teisinis įgalinimas

Pokyčiui pasiekti būtinas regioninių viešojo administravimo subjektų funkcijų išgryninimas, atsakomybių priskyrimas.

• Finansavimo užtikrinimas – finansinis įgalinimas

Pokytis gali būti pasiektas pritraukiant naujus ir efektyviau išnaudojant esamus finansavimo šaltinius, taip padidinant visų savivaldybių galimybes investuoti į kokybiškas viešąsias paslaugas ir tvarų ekonominį augimą.

• Gebėjimų stiprinimas – žmogiškasis kapitalas

Būtinas savivaldybių ir partnerių pasitikėjimas priimtų sprendimų kokybe ir motyvacija juos kartu įgyvendinti. Regionų plėtros tarybos turi priimti optimalius, įrodymais pagrįstus sprendimus.

• Pažangūs įrankiai – nauji pažangūs metodai, technologijos sprendimų priėmimui ir viešųjų paslaugų teikimui (Projektas - Išmanūs regionai)

 Socialiniai, ekonominiai ir paslaugų prieinamumo skirtumai mažės, jei visi regionai galės naudotis naujais pažangiais metodais ir technologiniais sprendimais.

Pokyčiai:

• Visoje Lietuvoje žmonėms bus sudarytos tokios pačios galimybės gauti kokybiškas viešąsias paslaugas, mokytis, dirbti ir gyventi oriai.
• Bus padidinta teritorinė, socialinė ir ekonominė sanglauda tarp regionų.
• Bus padidintas savivaldybių investicinis potencialas ir finansinis savarankiškumas.
• Savivaldybės bus motyvuotos bendradarbiauti teikiant viešąsias paslaugas ir didinant regiono patrauklumą investuotojams ir gyventojams.
• Vietos bendruomenės bus įgalintos aktyviau dalyvauti priimant sprendimus ir įgyvendinant vietos investicinius veiksmus.

Rezultatas - mažesnė ekonominė ir socialinė atskirtis regionuose.