BDAR
gdpr

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Naršydami toliau Jūs patvirtinsite savo sutikimą naudoti slapukus. Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.


Vyriausybė kreipėsi į prezidentą dėl įgaliojimų ambasadoriui Matulioniui pritarti Švedijos ir Suomijos narystei NATO

Data

2022 05 23

Įvertinimas
0
40615_e841e4420adaff33c398c1c939e4d753.jpg

Pirmadienį Vyriausybė pritarė nutarimui, kuriuo kreipiamasi į prezidentą Gitaną Nausėdą, prašant suteikti įgaliojimus Lietuvos ambasadoriui prie NATO Deividui Matulioniui pritarti Švedijos ir Suomijos narystei aljanse.

„Nuoširdžiai sveikinome Suomijos ir Švedijos apsisprendimą prisijungti prie NATO ir džiaugiamės, jog procesas jau prasidėjo. Palaikydami šį žingsnį neabejojame, kad tai sustiprins ne tik NATO, bet ir Baltijos regiono bei Suomijos ir Švedijos saugumą“, – sakė premjerė I. Šimonytė.

Prezidentui patvirtinus, nepaprastajam ir įgaliotajam ambasadoriui, Lietuvos nuolatiniam atstovui NATO D. Matulioniui būtų suteikti įgaliojimai pasirašyti Šiaurės Atlanto sutarties protokolą dėl Švedijos ir Suomijos prisijungimo prie aljanso.

Suomijai ir Švedijai išreiškus valią prisijungti prie NATO, tam pritarti turės visos dabartinės organizacijos narės.

Gegužės 18 d. Lietuvos, Estijos ir Latvijos Vyriausybių vadovai Ingrida Šimonytė, Kaja Kallas, Arturas Krišjanis Karinis išplatino bendrą pareiškimą, kuriame išreiškė visišką pritarimą istoriniams Suomijos ir Švedijos sprendimams kreiptis dėl narystės NATO ir labai palankų jų vertinimą.

„Suomiją ir Švediją sieja tos pačios vertybės kaip ir NATO sąjungininkes, jos taip pat pritaria mūsų įsipareigojimui laikytis principų, kurie sudaro euroatlantinio saugumo pagrindą. Suomijai ir Švedijai prisijungus prie NATO, sustiprės mūsų kolektyvinis saugumas ir sutvirtės Aljansas.

Baltijos šalys kartu su Suomija ir Švedija dalijasi atsakomybe už taikų, saugų ir klestintį Šiaurės šalių ir Baltijos jūros regioną. Suomijos ir Švedijos prisijungimas prie NATO padės pasiekti šiuos tikslus, atvers mūsų šalims naujas galimybes glaudžiau ir aktyviau bendradarbiauti saugumo ir gynybos srityse.

Mūsų saugumo interesai yra tokie patys, mes taip pat susiduriame su panašiomis saugumo grėsmėmis ir iššūkiais. Todėl Baltijos šalys į šias grėsmes ir iššūkius reaguos glaudžiai bendradarbiaudamos ir išlaikydamos solidarumą su Suomija ir Švedija – kaip su NATO sąjungininkėmis, taip pat Suomijos ir Švedijos stojimo į NATO proceso metu. Dėsime visas įmanomas pastangas, kad šis stojimo procesas vyktų greitai ir sklandžiai“, – bendrame pareiškime tuomet pabrėžė Baltijos šalių Ministrai Pirmininkai.