Vilniaus arkikatedros tyrimai

Vilniaus arkikatedra bazilika – viena paslaptingiausių ir svarbiausių Lietuvos istorijos, tikėjimo ir valstybingumo vietų – sulauks iki šiol didžiausios apimties kompleksinių mokslinių tyrimų.

Ministrės Pirmininkės Ingos Ruginienės potvarkiu sudaryta darbo grupė parengė siūlymus ilgalaikių Vilniaus arkikatedros bazilikos tyrimų, apsaugos ir tvarkybos darbų planui, kuriems 2026 m. liepos 8 d. pritarė Vyriausybė.

Plane siūlomos penkios tyrimų kryptys: 1) istoriniai ir šaltiniotyriniai tyrimai, 2) architektūriniai ir mūro tyrimai, 3) bioarcheologiniai ir paleogenetiniai tyrimai, 4) archeologiniai tyrimai ir 5) menotyriniai tyrimai.

Atsižvelgdama į darbo grupės pasiūlymus, Vyriausybė Lietuvos mokslo tarybai siūlo organizuoti Arkikatedros bazilikos tarpdisciplininių kompleksinių mokslinių tyrimų įgyvendinimą, o Lietuvos istorijos institutui atlikti bandomąjį minimalų invazinį tyrimą – technologiškai kontroliuojamą patikrinimą, laikantis paveldosaugos sąlygų ir mažiausios intervencijos principo.

Instituto mokslininkai šiuo metu jau tiria Arkikatedrą neinvaziniais tyrimo metodais, pasitelkiant georadarus, 3D skenavimą, rentgeno fluorescencinę analizę. Invazinis tyrimas gali suteikti naujų žinių ir nuodugniau patikrinti vieną iš hipotezių dėl galimos Vytauto Didžiojo palaikų buvimo vietos.

Išsamiau apie sprendimus: Vyriausybė pritarė: Vilniaus arkikatedroje bus vykdomi išsamiausi iki šiol moksliniai tyrimai - LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

 

2026-11-04 | Pradedamas Vilniaus arkikatedros mažos apimties invazinis tyrimas

2026-11-05 | Premjeras: pirmasis Vilniaus arkikatedros tyrinėjimų etapas – sėkmingų sistemingų mokslinių tyrimų dalis

 

Žemiau pateikiami Lietuvos istorijos instituto parengti atsakymai į dažniausiai užduodamus klausimus apie planuojamą bandomąjį minimalios apimties invazinį tyrimą Vilniaus Arkikatedroje.

Vytauto Didžiojo palaikų klausimas nėra vienas ir vienintelis. Tai tik viena iš svarbių katedros tyrimų krypčių, bet ne vienintelis jų tikslas. Dabartiniame etape tikriname konkrečią, ankstesniais tyrimais nustatytą galimą ertmę ir pirmiausia norime moksliškai nustatyti, kas joje yra. Esame mokslinė institucija, todėl negalime žadėti nei kad Vytauto palaikus rasime, nei kada tai galėtų įvykti. 2030-ieji gali būti svarbus istorinis kontekstas, bet moksliniam tyrimui negalime nustatyti datos, iki kurios privalome gauti norimą rezultatą. Katedros tyrimai bus tęsiami nepriklausomai nuo šio pirmojo etapo rezultatų.

Iki šiol katedros tyrimai vyko gana fragmentiškai – turime labai svarbų ankstesnių tyrėjų palikimą, tačiau nebuvo vienos ilgalaikės kompleksinės programos. Insignijų atradimas dar kartą parodė, kiek neatsakytų klausimų katedra vis dar turi. Kartu šiandien turime pažangesnes tyrimų technologijas ir valstybės skirtą finansavimą, leidžiantį pereiti nuo pavienių paieškų ir versijų prie sistemingo mokslinio tyrimo.

Sauliaus Poderio viešai kelta hipotezė yra viena iš hipotezių greta kitų mokslininkų ir tyrėjų anksčiau iškeltų versijų, ir mes jos neignoruojame. Visas hipotezes vertiname ne pagal tai, kas jas iškėlė, o pagal tai, kiek jos pagrįstos turimais duomenimis ir kiek jas galima nuosekliai patikrinti moksliškai tyrinėjant Vilniaus arkikatedrą.

Tikimybės procentais įvardyti negalime, nes tai būtų spekuliacija. Šią vietą pasirinkome ne atsitiktinai: remiamės istoriniais duomenimis, anksčiau keltomis hipotezėmis ir, svarbiausia, jau atliktų geofizikinių tyrimų rezultatais. Turime pakankamą mokslinį pagrindą šią vietą patikrinti. O ką joje rasime, į tai ir turi atsakyti tyrimas.

Mūsų tikslas nėra rasti tai, ką iš anksto tikimasi rasti. Mūsų tikslas – patikimai nustatyti, kas yra tiriamoje ertmėje. Ji gali būti tuščia, joje gali būti visai kitų objektų, o gali būti ir palaikų. Bet kuriuo atveju gausime naują mokslinę informaciją, kuri prisidės prie nuoseklaus ir tęstinio katedros tyrimo. Todėl sėkmė mums yra ne konkretus iš anksto norimas radinys, o patikimas atsakymas. Ir nepriklausomai nuo pirmojo etapo rezultato, katedros tyrimai bus tęsiami kaip ilgalaikė mokslinė programa.

Pirmuoju etapu tikrinsime Mauzoliejaus vakarinėje sienoje, šalia Šv. Kazimiero koplyčios, nustatytą galimą ertmę. Bus atliekamas mažos apimties ardomasis tyrimas – gręžiant iš lauko pusės. Būtent toks būdas pasirinktas tam, kad intervencija į autentišką katedros mūrą būtų kuo mažesnė. Tyrimas leis patikrinti tai, ką iki šiol matėme tik nedestrukciniais metodais, ir suteiks duomenų tolesniems tyrimų etapams planuoti.

Suprantame, kodėl po insignijų atradimo visuomenei ir žurnalistams kyla klausimų dėl informacijos viešinimo. Būtent todėl dabar norime nuo pat pradžių kuo aiškiau paaiškinti, kas, kodėl ir kada planuojama daryti. Taip pat ir ko daryti neplanuojama. Rugsėjo 9 d. seminaro „Vilniaus arkikatedros mūro mažos apimties invazinis tyrimas: metodai ir apimtys“, įvykusio Arkangelo konferencijų ir menų centre, tikslas ir buvo atvirai pristatyti tyrimų tikslus, metodus ir eigą, o apie tyrimų rezultatus informuoti remiantis tuo, ką mokslininkai realiai nustatys, o ne išankstinėmis interpretacijomis.

Lietuvos istorijos institutas turi šiems tyrimams reikalingą mokslinę kompetenciją ir tyrėjų resursą, o į šį konkretų etapą žiūrime ne kaip į pavienę Vytauto palaikų paiešką, bet kaip į ilgalaikės ir sistemingos Vilniaus arkikatedros tyrimų programos dalį. Lietuvos istorijos instituto mokslininkai katedrą pradėjo tyrinėti jau nuo šių metų pavasario, dar iki viešo pristatymo visuomenei hipotezės apie galimą Vytauto palaikų perlaidojimo vietą prie Mauzoliejaus. Mūsų ambicija yra ne atlikti vieną gręžimą ir tuo baigti, o nuosekliai kaupti žinias apie vieną svarbiausių Lietuvos istorijos ir valstybingumo vietų.

Tyrimai vykdomi valstybės skirtomis lėšomis, nes kalbame apie ilgalaikį vieno svarbiausių Lietuvos istorijos objektų mokslinį pažinimą. Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos finansuojamo mažos apimties invazinio arkikatedros tyrimo sąmata yra 33673 EUR.

Lapkričio 4 d. Lietuvos istorijos instituto suburta tarpdisciplininė mokslininkų grupė pradėjo mažos apimties invazinio tyrimo darbus Vilniaus arkikatedroje.

Per lapkričio 4 d. vykusius tarpdisciplininio mokslinio tyrimo darbus buvo išgręžta anga, per kurią atlikta ertmės apžiūra 3D kamera ir 3D skeneriu. Remiantis preliminariais duomenimis, ertmėje neužfiksuota žmogaus palaikų ar sarkofago požymių, matoma akmenų sankaupa. Turimi duomenys jau leidžia teigti, kad Sauliaus Poderio kartota anksčiau dr. Vytauto Urbanavičiaus viešai iškelta hipotezė apie galimą Vytauto Didžiojo palaikų buvimą būtent šioje ertmėje nepasitvirtino.

Atnaujinimo data: 2026-11-05