Nuo idėjos iki reiškinio: darbas Vyriausybės komunikacijos departamente
Kaip iš valstybės iniciatyvos sukurti reiškinį, apie kurį kalbėtų visa Lietuva ar net pasaulis? Kaip sudėtingus pokyčius paversti istorijomis, kurios įtraukia dešimtis tūkstančių žmonių? Būtent tokius klausimus kasdien sprendžia Vyriausybės komunikacijos departamento komanda.
Šio departamento darbas retai apsiriboja pranešimų spaudai rengimu ar informacijos sklaida. Čia tenka ieškoti būdų, kaip visuomenei svarbias temas paversti aktualiomis, suprantamomis ir įtraukiančiomis. Kaip sako departamento direktorius Marius Gurskas, „turime komunikuoti apie pokyčius, o pati komunikacija turi veikti kaip pagalba pristatant pokyčius visuomenei, juos paaiškinant“.
Kartais tai reiškia naujai pažvelgti į nusistovėjusias tradicijas, kartais – greitai reaguoti į netikėtas situacijas, o kartais – rasti istoriją ten, kur jos iš pirmo žvilgsnio niekas nemato. Būtent dėl to darbas komunikacijoje reikalauja ne tik kūrybiškumo, bet ir gebėjimo suprasti auditorijas, visuomenės nuotaikas bei kultūrinį kontekstą.
Nuo Čiurlionio iki Osakos: komunikacija, kuri įtraukia
Vienu ryškiausių įtraukios komunikacijos pavyzdžių tapo iniciatyva „Atsiliepk Čiurlioniui“. Komanda siekė ne tik paminėti 150-ąsias M. K. Čiurlionio gimimo metines, bet ir iš naujo įprasminti jo gimtadienį, paverčiant jį pirmąja nacionaline Kultūros diena Lietuvoje. Per kelias dienas prie iniciatyvos prisijungė dešimtys tūkstančių žmonių visoje šalyje, o Čiurlionio vardas simboliškai pasiekė net Tarptautinę kosminę stotį.
„Geriausia kūrybinė idėja – tiesiog įsiklausyti į tikslinės auditorijos lūkesčius, įsivertinti galimus kultūrinius skirtumus ir tai atliepti. O geriausias komunikacijos kanalas – auditorija, kuri įsitraukia į istoriją, ją emociškai išgyvena ir tampa stipriausiu bei paveikiausiu žinutės komunikatoriumi“, – sako Strateginės komunikacijos skyriaus patarėja, M. K. Čiurlionio metų projekto vadovė Vaiva Zemkauskaitė.
Visai kitokį iššūkį teko spręsti pasaulinėje parodoje „Expo 2025 Osaka“. Po Baltijos paviljono talismano „Myaku-Myaku“ dingimo buvo galima rinktis įprastą krizės komunikacijos kelią. Tačiau komanda pasirinko kitą kryptį – empatija ir bendryste grįstą pasakojimą. Netrukus ši istorija peraugo į visuomeninę iniciatyvą, įtraukusią šimtus žmonių ir sulaukusią didžiulio dėmesio Japonijoje: 300 į paviljoną „sugrąžintų“ talismanų buvo padovanoti sunkiai sergantiems vaikams Osakoje.
Šis projektas tapo puikiu priminimu, kad stipri komunikacija nebūtinai priklauso nuo didelių išteklių. „Mažas ar jokio biudžeto dar nereiškia, kad poveikio negalima padaryti. Kartais geriausias komunikacijos planas yra tiksliai įvertinta viena ar kita situacija, drąsa pasirenkant komunikacijos toną ar kanalus“, – teigia M. Gurskas.
Darbai sulaukia pripažinimo
Birželio pradžioje praūžusiuose Lietuvos komunikacijos projektų konkurso „PR Impact Awards 2026“ apdovanojimuose geriausiu projektu itin konkurencingoje kategorijoje „Renginys kaip komunikacija“ buvo pripažintas projektas „Atsiliepk Čiurlioniui: Lietuvos meno genijaus gimtadienis – naujoji Kultūros dienos šventė, pasiekusi kosmosą“. Trečią vietą kategorijoje „Mažo biudžeto kampanijos“ pelnė Kanceliarijos organizuoto EXPO 2025 Osaka projektas „Nuo netekties iki meilės: „Myaku-Myaku“ istorija apie empatiją, įsitraukimą ir poveikį – 0 € kampanija“.
„Tokie projektai gimsta ne atsitiktinai. Paprastai tai ilgo ir kruopštaus, o kartais itin greito ir taiklaus komandinio darbo rezultatas“, – sako M. Gurskas. Pasak jo, komunikacijos departamento specialistai dirba su vienomis svarbiausių valstybės temų, ieško kūrybiškų sprendimų, bendradarbiauja su įvairiomis institucijomis, kultūros, mokslo, verslo ir nevyriausybinio sektoriaus partneriais. „Čia kiekviena diena gali atnešti vis kitą iššūkį, o kiekvienas projektas – galimybę prisidėti prie pokyčių, kurie paliečia visą šalį“, – priduria departamento direktorius.