Praktiką LRVK atlikusi Eimantė: sunku įsivaizduoti, kiek darbo reikia įdėti, kad krizė būtų suvaldyta
Nacionaliniame krizių valdymo centre (NKVC) Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto trečio kurso studentė Eimantė Pociūtė du mėnesius atliko savanorišką praktiką. Kaip sako pati, ją į Vyriausybės kanceliariją atvedė smalsumas, noras gauti studijose trūkstamų praktinių įgūdžių kovoje su dezinformacija, o iš čia ji išeina su dar didesniu noru dirbti dezinformacijos užkardymo srityje ir pasikeitusia nuomone apie Vyriausybės rūmus.
Kodėl pasirinkai savanoriškai atlikti praktiką Vyriausybės kanceliarijoje ir būtent NKVC?
Kai mokiausi strateginės politinės komunikacijos kursą dėstytojas atsivedė mums parodyti, kaip vyksta darbas Nacionaliniame krizių valdymo centre. Pamatėme, kaip yra kontroliuojamos ir komunikuojamos krizės – buvo labai įdomu. Tada dėstytojas tiesiog užsiminė, kad NKVC kartas nuo karto priima praktikantus. Taigi, paprašiau kontaktų ir nusprendžiau ateiti čia pasipraktikuoti.
Ką nuveikei atlikdama praktiką? Kokių darbų Tau davė kolegos?
Davė tai, kas man buvo įdomu (šypsosi). Iš pradžių galėjau pabandyti dirbti su stebėjimo programa, padaryti iš to tam tikras išvadas, analizes apie Lietuvos institucijas, su jomis susijusius naratyvus. Tada išbandžiau viešųjų šaltinių, socialinių tinklų, jų grupių, ten sklandančių temų stebėjimo programėlę, pateikiau pasiūlymų, kaip šį įrankį būtų galima integruoti į kasdienę stebėseną.
Kas čia Tau labiausiai patiko? Ko išmokai arba kas naudingiausia Tau atrodė?
Galbūt naudingiausia buvo tiesiog pamatyti, kaip iš tikrųjų vyksta darbas su dezinformacijos lauku, nes savo studijose neturiu galimybės gilintis į šią sritį. O man tai tiesiog įdomu.
Be to, labai naudinga buvo pabandyti dirbti su NKVC naudojamomis programomis, susipažinti su stipriomis, viešojoje erdvėje veikiančiomis asmenybėmis, daugiau apie jas sužinoti.
Tiesa, man pasisekė su praktikos vadovu Baliu: visą laiką buvo savanoriškas, padėdavo, atsakydavo į visus klausimus – net ir nesusijusius su praktika.
Turėjai šaunų praktikos vadovą, buvo įdomu pažinti su ryškiomis asmenybėmis. O kaip kiti kolegos? Kokią LRVK komandą Tu pažinai?
Prieš ateinant praktikuotis man atrodė, kad aš tik praktikantė, studentė, o čia, tokioje svarbioje įstaigoje kaip Vyriausybė, dirba svarbūs, gal net nosis iškėlę žmonės...Ir buvo toks...malonus šokas: eini koridoriumi ir su tavimi tiesiog pasisveikina žmonės, kurie tavęs net nepažįsta (šypsosi). Ne, o visa NKVC komanda mane labai šiltai priėmė, nejutau, kad mane kaip nors išskirtų. Labai šilti žmonės, su kuriais ir pasikalbėti, ir pakikenti galima.
Praktika čia visiškai pakeitė mano turėtą įsivaizdavimą apie tai, kas vyksta institucijose, kokie žmonės čia dirba.
O kas pasirodė sudėtingiausia NKVC, Vyriausybės kanceliarijos darbe?
Buvo įdomu stebėti, kaip veikia NKVC, kas čia vyksta krizių metu. Labai svarbu bent akies krašteliu pamatyti viską iš vidaus, ne tik tai, ką rašo žiniasklaidos antraštės. Viešumoje viskas atrodo gražu, tvarkinga, sklandu, tačiau sunku įsivaizduoti, kiek darbo reikia įdėti, raštų parašyti, skambučių padaryti tenka, kad krizė būtų suvaldyta. Išties, nelengva, sudėtinga...
Praktika LRVK baigėsi. Kas toliau? Kokių planų turi?
Ir toliau norėčiau tobulėti, dirbti dezinformacijos užkardymo, viešųjų šaltinių, socialinių tinklų stebėsenos, analizės srityse. Aiškaus plano dar neturiu, galvoju apie privalomą praktiką. Manau, kad privalomąją praktiką atliksiu savivaldybėje ir matysiu, kur judėti toliau.