BDAR
gdpr

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Naršydami toliau Jūs patvirtinsite savo sutikimą naudoti slapukus. Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.


2022-ieji – „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ ir Romo Kalantos metai

Data

2021 12 01

Įvertinimas
0
LRVK_20211201-16.jpg

2022-uosius metus paskelbus „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ ir Romo Kalantos metais, Vyriausybė gruodžio 1 d. patvirtino Krašto apsaugos ministerijos priemonių planus, skirtus šiems įvykiams paminėti. 

„Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ leidimas ir Romo Kalantos auka – tai tik keli įrodymai, kad laisvės kovų dvasia, nepaisant 1953 metais pasibaigusios partizaninės kovos, išliko gyva žmonių širdyse iki pat nepriklausomybės atgavimo. Šie pavyzdžiai tik įrodo, kad ir tuomet, ir šiuolaikinių grėsmių sąlygomis stiprybė yra vienybėje. Todėl turime labiau atsigręžti į visuomenę, stiprinti jos pasirengimą atremti grėsmes ir nepamiršti semtis patirties iš praeities pavyzdžių“, – sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
 
Renginiai, skirti „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikai“
 

1972 m. kovo 19 d. pradėta leisti „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika“. Šis leidinys griežtos cenzūros, propagandos ir laisvos spaudos draudimo sąlygomis buvo platintas net 17 metų, jam pavyko pralaužti geležinę uždangą ir skelbti pasauliui apie tikrąją padėtį Lietuvoje.

Šį unikalų istorinį įvykį kitais metais planuojama paminėti įvairiais renginiais skirtingose šalies vietose. Jais bus siekiama priminti Lietuvos ir tarptautinei bendruomenei šio pogrindžio leidinio svarbą lietuvių tautai ir Lietuvos nepriklausomybės atgavimui.

2022 m. bus išleistas kardinolo Sigito Tamkevičiaus dienoraštis, atskleidžiantis „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ leidybos ir sklaidos istoriją. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras sudarys ir išleis KGB dokumentų apie „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kroniką“ rinkinį ir suorganizuos mokslinę konferenciją. Lietuvos diplomatinėse atstovybėse bus surengtas diskusijų ciklas apie „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kroniką“ ir jos poveikį Šaltojo karo metu. Taip pat planuojama parengti virtualią archyvinių dokumentų parodą. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka suorganizuos metinę Adolfo Damušio demokratijos studijų centro konferenciją, skirtą sovietų okupacijos laikotarpio Lietuvos visuomenės atspindžiui „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikoje“ aptarti ir sukurs filmų ciklo, pristatančio Lietuvos dokumentinio paveldo objektus, įtrauktus į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ registrą, dalį. Vilniuje bus surengtas padėkos vakaras – koncertas, skirtas visiems prie Kronikos leidimo prisidėjusiems žmonėms pagerbti. Bus sukurtas muzikinis kūrinys, o XXVII Pažaislio muzikos festivalis surengs koncertą. Vyks minėjimai Kaune, Simne, Kybartuose.

Informacija, skirta „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ metams, bus viešinama Lietuvos radijo ir televizijos laidose. Į Kronikos metų minėjimą aktyviai įsitrauks labdaros ir paramos fondas „Bažnyčios kronika“.

Renginiai R. Kalantai atminti

Apie Romą Kalantą pasaulis sužinojo 1972 m. gegužės 14 d., kai jis, protestuodamas prieš sovietinį režimą, Kauno Laisvės alėjoje susidegino. Ši politinė jaunuolio auka sukėlė visuotines protesto akcijas ir masines demonstracijas ir lėmė vėlesnius pasipriešinimo sovietinei santvarkai Lietuvoje veiksmus. Šiam įvykiui atminti gegužės 14-oji minima kaip Pilietino pasipriešinimo diena.  

Kitais metais, siekiant deramai paminėti R. Kalantos aukos prasmę Lietuvos išlaisvinimui ir pažymėti jo protesto akcijos 50-metį, planuojama surengti keletą renginių.  

2022 m. Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos surengs mokslinę konferenciją ir išleis leidinį. Pasirodys proginis ir pašto ženklai, skirti R. Kalantai atminti; bus parengtos virtualios ir stacionarios parodos. Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklų moksleiviams Lietuvos teatro, kino ir muzikos muziejus sukurs keliaujančią edukacinę programą „1972 m. Kauno pavasaris: teatras, muzika ir kinas“, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras parengs edukacinį užsiėmimą, o Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka surengs atvirą istorijos pamoką apie R. Kalantą ir jo kartą pilietinio pasipriešinimo kontekste. Taip pat vyks kino filmų, skirtų pilietiniam pasipriešinimui, peržiūros, prieš filmus bus organizuojamos diskusijos. Kauno nacionalinis dramos teatras pastatys istorinį dokumentinį spektaklį „Kalanta“, taip pat bus pastatytas roko opera ir atlikta meninė instaliacija, skirtos R. Kalantai atminti ir to laikmečio pasipriešinimo dvasiai atspindėti. Kaune vyks viešas koncertas „Made in Kaunas“. LRT radijas ir televizija savo laidose parengs R. Kalantos metams skirtų pasakojimų, skleis informaciją apie šiems metams skirtus renginius.